Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-22 · Civilinė byla Nr. 2A-984-125/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
2A-984-125/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15667-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronius Valius
Ieškovas
R. A.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-984-125/2012Teisėja Dalė Žukauskienė Proceso Nr. 2-06-3-15667-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.5.2; 44.5.2.8; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „KLASCO dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 266 Lt žalos atlyginimą, 200 Lt automobilio įvertinimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-03, apie 10 val., savo automobilį PEUGEUT 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė AB „KLASCO“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie administracinio pastato. 2011-02-13 grįžusi iš reiso, aptiko automobilį apgadintą. Įmonės apsaugos darbuotojai jai paaiškino, jog prieš kelias dienas pūtė stiprus vėjas, todėl buvo nuplėšta nuo šalia automobilių stovėjimo aikštelės esančio garažo stogo bituminė danga su derva, kuri užkrito ant jai priklausančio automobilio ir jį apgadino. Ieškovė kreipėsi į policiją bei parašė pareiškimą AB „KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA“ administracijai, kuri pažadėjo atlyginti žalą gera valia po to kai bus atlikta ir pateikta apgadinto automobilio vertinimo ataskaita. UAB „PAJŪRIO AUTORIKA“ vertinimo specialistai konstatavo apgadinimus ir numatomus remonto darbus, kuriuos įvertino 3 266 Lt. Ieškovė teigė, jog atsakymo į savo 2011-02-13 pareiškimą iš atsakovės negavo, žala nėra atlyginta, todėl prašė priteisti iš atsakovės padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš bylos medžiagos, šalių, liudytojo parodymų nustatė, kad ieškovės transporto priemonė stovėjo aikštelėje, kuri nepriklauso atsakovei, tačiau yra prie atsakovo teritorijos, kurią juosia tvora. Pagal teritorijos planą už tvoros yra pastatai, tačiau byloje nėra duomenų, kokia šių pastatų stogų danga, kokia stogų būklė, taip pat kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovei priklausančio pastato dalių sugriuvimo, užkritimo ar panašiai buvo sugadintas ieškovės turtas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovei, kaip pastato savininkei, taikyti civilinę atsakomybę nėra juridinio pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendinamas išaiškinimo pareigą. Apeliantė teigia, jog ji neturėjo galimybės pateikti įrodymų, kokia atsakovei priklausančio garažo stogo danga, neturėjo galimybės užfiksuoti visas faktines aplinkybes automobilio apgadinimo dieną, nes ji buvo reise jūroje. Atsakovė turėjo pateikti teismui po stipraus vėjo apžiūrėtų garažų būklės aktus, nes būtent 2011-02-08 jos teritorijoje buvo apgadinti du automobiliai. Su pareiškimu dėl žalos atlyginimo į atsakovę buvo kreiptasi 2011-02-13, tačiau oficialaus atsakymo nebuvo gauta ir nėra jokio pagrindo netikėti, kad atsakovės administracija buvo žadėjusi atlyginti žalą pateikus automobilio žalos vertinimą. Patikėjusi atsakovės pažadais, neprašė pradėti ikiteisminio tyrimo. Liudytojai patvirtino, jog 2011-02-08 pūtė stiprus vėjas, liudytojas G. L. patvirtino, jog jis girdėjęs ir vėliau matęs ant automobilio užkritusius bituminės dervos gabalus. Netoli apgadintų automobilių matėsi, jog nuo garažo stogo yra nuplėšta bituminė danga, atsakovė patvirtino, jog garažai priklauso AB „KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA“. Atsakovė nepaneigė, jog garažo stogas dengtas bitumine danga, taip pat byloje nėra duomenų, kad įvykio dieną aplink įvykio vietą buvo pažeisti kiti statiniai, priklausantys kitiems savininkams. Ieškovė teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog būtent nuo atsakovei priklausančio garažo stogo, pučiant stipriam vėjui, buvo nuplėšta bituminė stogo danga ir todėl buvo apgandintas jos automobilis. Taip pat apeliantė prašo pridėti foto nuotrauką, kuri yra daryta įvykio vietoje 2011-02-08 kito apgadinto automobilio savininko.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė turėjo pateikti apžiūrėtų garažų būklės aktus, yra nepagrįsti, nes byloje buvo nustatyta, jog ieškovės automobilis stovėjo ne „KLASCO“ teritorijoje, o „KLASCO“ netiria įvykių, įvykusių ne jos teritorijoje. Be to, po audros jokie stogai nebuvo remontuoti, todėl jokie dokumentai dėl to įvykio surašyti nebuvo. Pati ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų ir teismui sąmoningai vengė pateikti objektyvius įrodymus, kurie patvirtintų, kokiu konkrečiu daiktu buvo padaryta žala automobiliui. Ieškovė remiasi liudytojo G. L. parodymais, nors jis teisme nurodė, kad nematė, kaip buvo vėjo nuplėšta garažo stogo dangos dalis ir kad ji krito ant automobilio. Atsakovė teigia, kad nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji žadėjo atlyginti ieškovei padarytą žalą, nes generalinio direktoriaus rašte Klaipėdos apskrities VPK nurodyta, jog nėra žinoma, kas apgadino automobilį, o žalos atlyginimo klausimas bus sprendžiamas tik gavus įrodymus, kad automobilis apgadintas dėl „KLASCO“ kaltės. Kitų duomenų, kad buvo žadėta atlyginti žalą, ieškovė nepateikė. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad neturėjo galimybės pateikti įrodymų, kokia buvo garažo stogo danga, tačiau pati ieškovė neišsaugojo ir teismui nepateikė medžiagos dalių ar jos likučių, kuriais buvo apgadintas automobilis. Tokie veiksmai bei tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą po 10 mėn. po įvykio, parodo pačios ieškovės nerūpestingumą. Ieškovė savo ieškinį įrodinėja tik liudytojų parodymais, iš kurių nė vienas nematė paties įvykio ir automobilio apgadinimo momento. Prie apeliacinio skundo ieškovė pateikė teismui nuotraukas, kurios buvo padarytos 2011-02-08, tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, jog šios nuotraukos nebuvo pateiktos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nors tam nebuvo kliūčių, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent atsakovei priklausančio garažo stogo danga buvo apgadintas ieškovės automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia AB „KLASCO“ teritorijos, buvo apgadintas ieškovės automobilis PEUGEUT 206. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo nurodydama, jog dėl sugadinto automobilio ir padarytos žalos yra atsakinga atsakovė AB „KLASCO“, kadangi automobilis buvo apgadintas bitumine danga, užkritusia iš atsakovės teritorijos nuo atsakovei priklausančio garažo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė žalos atsiradimo priežasčių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.266 str., reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirtai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo išsiaiškinti ir įvertinti, ar būtent dėl atsakovės valdomo turto ieškovei buvo padaryta žala. Pažymėtina, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Nagrinėjamoje byloje nors ieškovė teigė, kad jos automobilis buvo apgadintas bitumine danga, nukritusia nuo atsakovei priklausančio garažo, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių tokius atsakovės teiginius. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovės teritorijoje įvykis dėl automobilio apgadinimo nebuvo užfiksuotas, taip pat nėra duomenų, jog atsakovės teritorijoje būtų užfiksuotas pastatų ar statinių apgadinimas tą dieną, kai buvo apgadintas ieškovės automobilis. Ieškovė teigė, kad liudytojai gali patvirtinti, jog automobilis buvo apgadintas bitumine danga, nukritusia iš atsakovės teritorijos, tačiau iš liudytojo G. L. paaiškinimų nustatyta, jog jis tik girdėjo garsą ir matė jau užkritusią dangą, bet negalėjo patvirtinti, kad danga nukrito būtent iš atsakovės teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, jog ieškovės automobilis buvo apgadintas bitumine danga, nukritusia nuo atsakovei priklausančio garažo, konstatuotina, jog byloje neįrodyta atsakovės kaltė dėl ieškovei padarytos žalos. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė ir kitokių įrodymų, susijusių su automobilio apgadinimu, t. y. ieškovė neišsaugojo dangos, kuria buvo apgadintas automobilis ir kuria remiantis galimai būtų galima nustatyti, nuo kokio pastato ji nukrito. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė atsakomybė atsiranda esant tik visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: kaltei, žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui tarp jų ir nustačius, jog šiuo atveju nėra atsakovės kaltės dėl atsiradusios žalos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.266 str., 6.246–6.249 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovės administracija buvo sutikusi atlyginti žalą, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl jie atmestini (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat nevertinti ieškovės prie apeliacinio skundo pateikti nauji įrodymai – fotonuotraukos, kadangi ieškovė nenurodė, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, pateiktos fotonuotraukos yra nekokybiškos ir neaišku, kokias aplinkybes jomis ieškovė įrodinėja (CPK 314 str.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 320–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Bronius Valius