Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Kelių policijos tarnyba) 2017-11-28 priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. Kelių policijos tarnybos 2017-11-28 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, paskirta nuobauda – 11 eurų bauda, už tai, kad ji 2017 m. rugsėjo 29 d., 16.45 val., Klaipėdoje, Baltijos pr. 69, vairuodama transporto priemonę, nepasirinko saugaus šoninio tarpo iki priešinga kryptimi važiuojančio automobilio ir jį kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.

2017-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens J. K. skundas, kuriame ji nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka ir prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad 2017-09-29 d. apie 16.40 val. gatvėje, atkarpoje tarp Baltijos pr. 69-71 namų, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kuriame BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, lenkdamas jo važiavimo kryptimi stovėjusią kliūtį iš dešinės, savo automobilio šonininiu kairės pusės veidrodėliu kliudė jos vairuojamo „AUDI A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio šoninį kairės pusės veidrodėlį. Sustojus ir išlipus iš automobilio, BMW automobilio vairuotojas atbuline eiga pavažiavo ir perstatė savo automobilį į dešinį gatvės kelkraštį, taip pažeisdamas KET219 punkto 1-2 d. reikalavimus, pakeisdamas įvykio aplinkybes. Tai sukėlė jos pasipiktinimą ir ji iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant pareigūnams BMW vairuotojas demonstravo nepagarbą, įžeidinėjo, skambino telefonu. Po jo skambučio atvažiavo moteris juodu Audi ir savo automobilį pastatė už BMW automobilio kelkraštyje. Abu darė psichologinį spaudimą dėl įvykio. Sulaukus pareigūnų nesutarė dėl tikslios įvykio vietos. Matavimai atlikti pagal BMW vairuotojo nurodytas šukes, kurios nebuvo susijusios su šiuo autoįvykiu. Tyrimas buvo atliktas nekompetentingai ir šališkai. Papiktino pridėtas liudininkės policijos rėmėjos paaiškinimas apie autoįvykį, nors jos nebuvo autoįvykio metu ir ji nedavė parodymų atvykusiems pareigūnams. Prašo jos atžvilgiu nutraukti administracinę teiseną, pripažinti ją nukentėjusiąja, priimti sprendimą dėl BMW vairuotojo ir policijos rėmėjos melagingų parodymų bei priteisti jai 300 eurų neturtinės žalos.

Teismo posėdžio metu J. K. skundą palaikė, paaiškino, kad įsitikinusi, kad yra nepagrįstai nubausta. Tą dieną važiavo Baltijos prospektu nuo Šilutės plento link Taikos prospekto, įsuko į kelio atkarpą ties gyvenamaisiais namais ir važiavo link „Norfos“ parduotuvės. Toje gatvėje laisvai telpa trys automobiliai. Prie kelkraščio stovėjo sustatyti automobiliai, ji važiavo tiesiai dešine kelio puse, jos kelio ruože jokių kliūčių nebuvo, laisvai prasilenkė su pravažiuojančiais automobiliais. Vienas automobilis kliudė jos automobilio kairės pusės veidrodėlį, kai ji sustojo, išlipusi pamatė, kad minėto automobilio BMW vairuotojas atbuline eiga grįžo atgal ir savo automobilį pasistatė į laisvą vietą kairiame kelkraštyje. Ji žino, kad įvykus autoįvykiui, automobiliai turi likti savo vietose, tuomet pildomos eismo įvykio deklaracijos. Ji sustojo iš karto kai tik suprato, kad įvyko autoįvykis. Ji važiavo dešine kelio puse, o automobilis BMW važiavo per vidurį. Važiavo apie 40-50 km/val. greičiu. Visus pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, padarė jos sūnus K., gyvenantis Kaune, kuris naudojasi jos vardu registruotu automobiliu. BMW vairuotojas ją užsipuolė, įžeidinėjo. Grasino, kad ją „užtampys“ teismuose. Ji išsitraukusi telefoną, skambino į policiją. Tuo metu BMW vairuotojas nuspyrė jos automobilio nukritusį veidrodėlį. BMW vairuotojas nurodė, kad patraukė savo automobilį iš eismo įvykio vietos, todėl kad negalėjo pravažiuoti automobiliai, tačiau jeigu jis teigia, kad važiavo arčiau dešinio kelkraščio, tvarkingai, tai turėjo ir kiti automobiliai pravažiuoti net ir nepatraukus BMW. Belaukiant policijos pareigūnų, matė, kad BMW vairuotojas, sėdėdamas savo automobilyje ir kalbėjo telefonu. Netrukus atvažiavo moteris juodos spalvos automobiliu Audi Avant ir jį pasistatė už automobilio BMW. Pradėjo šnekėti su BMW automobilio vairuotoju, paskui jos paklausė kaip ji nematė BMW automobilio, ji atsakiusi, kad matė ir niekam netrukdydama važiavo. Policijos pareigūnai fotografavo automobilius iš visų pusių, tačiau kai ji nuėjo susipažinti su medžiaga, jos automobilio buvo tik viena fotonuotrauka. Matėsi, kad jos automobilis važiavo nuo kelkraščio apie 2-3 sprindžius, tikrai ne per vidurį gatvės. Į įvykio vietą buvo atvažiavę du ekipažai. Matavimus atliko pagal BMW vairuotojo parodymus, visai ne toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis. Prašo jos atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad tą dieną važiuodamas ties Baltijos prospektu esančiu keliuku, pamatė priešais atvažiuojantį pilkos spalvos Audi automobilį, jis pasitraukė truputį į dešinę pusę, kad praleisti pravažiuojantį automobilį, tačiau pravažiuodamas „Audi“ kliudė jo automobilio BMW kairės pusės veidrodėlį ir nuvažiavo. Pamanęs, kad vairuotoja nori pabėgti iš įvykio vietos, pavažiavo atbuline eiga ir pamatė, kad minėtas automobilis sustojo. BMW automobilį jis pastatė už balto „VW Passat“. Audi vairuotoja važiavo dideliu greičiu. Atvažiavę policijos pareigūnai surinko šukes, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, kad šukės buvo ne šito autoįvykio. Jeigu jis būtų buvęs kaltas, būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją ir būtų išsiskirstę. Kadangi jis nesijautė kaltas, be to Audi automobilio vairuotoja pradėjo jam „užpirkinėti mišias“, todėl nusprendė kviesti policijos pareigūnus. Jis nuspyrė Audi automobilio veidrodėlio detalę, pasakydamas kad ji susirinktų šukes. Nusipirko naują veidrodėlį, už kurį sumokėjo 200 eurų, čekius turi. Su policijos rėmėja jo nesieja jokie santykiai, jos nepažįsta ir neturi jokių jos duomenų, turi jos kontaktus tik facebook. Ji matė įvykį, todėl buvo įvykio vietoje. Policijos rėmėją jis susistabdė, nes tuo metu važiavo keli automobiliai.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog Baltijos prospekte įvyko eismo įvykis ir vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Nuvykus nurodytu adresu, automobilio BMW kryptis buvo nuo Taikos prospekto link Šilutės plento, o kito automobilio kryptis buvo nuo Šilutės plento link Taikos prospekto. Automobilio BMW pusėje buvo pastatyti kiti automobiliai. Abiejų automobilių buvo apgadinti kairės pusės veidrodėliai. Moteris paaiškino, kad važiavo link Taikos prospekto, nepastebėjo BMW automobilio ir su juo susidūrė. BMW vairuotojas paaiškino, kad pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį, pasitraukė kiek į šoną, kad jį praleisti, tačiau pravažiuojantis Audi automobilis kliudė jo kairės pusės veidrodėlį. Kad nesudarytų gatvėje spūsties, BMW vairuotojas pasakė, kad patraukė automobilį iš įvykio vietos. Buvo nubraižyta įvykio vietos schema, paimtos šukės. Galimai tai buvo BMW automobilio veidrodėlio šukės. Audi veidrodėlis buvo nesudužęs. Audi automobilis nuo šukių buvo apie 20-30 metrų atstumu. Šukės buvo panašios į BMW veidrodėlio šukes ir jos buvo išsimėčiusios daugiau Audi automobilio kelio pusėje. Prasilenkiant, BMW automobiliui buvo kliūtis, jis turėjo praleisti Audi vairuotoją. Schema buvo braižoma pagal rastas šukes. Ar tos šukės buvo BMW automobilio, nežino.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog Baltijos prospekte įvyko eismo įvykis ir vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietą buvo automobilių BMW ir Audi apgadinti kairės pusės veidrodėliai. Nuėjus prie BMW vairuotojo, jis pasakė, kad patraukė automobilį iš įvykio vietos, kad nekliudytų eismui. Buvo paimti iš abiejų vairuotojų paaiškinimai, nufotografuota, nubraižyta eismo įvykio schema. Audi vairuotoja teigė, kad važiavo savo eismo juosta, jai jokių kliūčių nebuvo, tačiau prasilenkiant su automobiliu BMW, automobilis kliudė jos kairės pusės veidrodėlį. BMW vairuotojas paaiškino, kad važiuojant jo pusėje buvo sustatyti automobiliai, pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį, jis įsuko į laisvą vietą, kad praleisti atvažiuojantį automobilį, tačiau automobilio Audi vairuotoja vis tiek kliudė jo BMW automobilio kairės pusės veidrodėlį. Apžiūrint įvykio vietą buvo rastos stiklo šukės, kadangi BMW automobilio veidrodėlis buvo sudaužytas, tai pamanė, kad tos šukės jo automobilio. Tikslios įvykio vietos nustatyti nėjo, kadangi BMW vairuotojas buvo patraukęs savo automobilį iš įvykio vietos.

Liudytojas G. V. paaiškino, kad atvyko į Baltijos prospektą kur buvo įvykęs eismo įvykis. Audi automobilio vairuotoja nebuvo pasitraukusi iš eismo įvykio vietos, o BMW automobilio vairuotojas buvo pasitraukęs iš įvykio vietos, kad netrukdyti eismui. BMW vairuotojas nurodė, kad Audi vairuotoja lėkė dideliu greičiu ir nepastebėjo jo. Nurodė, kad yra liudininkė, nors jos nematė. Įvykio vietoje nusibraižė eismo įvykio schemą, padarė fotonuotraukas. Už maždaug 40 metrų pastebėjo galimai veidrodėlio stiklo šukes. Jos buvo vidury kelio, tačiau nežinojo ar tai tų automobilių, ar ne. Autoįvykio dalyvių nurodytos eismo įvykio vietos nesutapo. Nei vienas iš jų nenorėjo prisiimti kaltės. Tikslios susidūrimo vietos taip ir nenustatė. Jie surinko pirminę medžiagą ir ją perdavė Kelių policijos tarnybai. Kodėl buvo nubausti abu vairuotojai, jis nežino. Jo nuomone, kad jei automobilis BMW nebūtų patrauktas iš įvykio vietos, ten būtų pakankamai laisvos vietos pravažiuoti kitiems automobiliams, nes automobilis Audi buvo kiek pavažiavęs į priekį.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad pagal gautą medžiagą, tiriant minėtą autoįvykį, buvo gauti abiejų kelio eismo dalyvių paaiškinimai. Liudininkės paaiškinimas kelia abejonių, nes pagal vairuotojos parodymus, ji atvyko penkiolika minučių iki atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą. Jos paaiškinimu negalima remtis, nes jo manymu tai „netikra“ liudytoja. Pagal liudytojos paaiškinimą, ji paties automobilių susidūrimo nematė, tik matė, kaip automobilis BMW atbulas važiavo į kelkraštį. BMW vairuotojas parodė, kad pamatęs atvažiuojančią priešprieša transporto priemonę, kuri buvo atitolusi nuo dešinio krašto, jis vengė susidūrimo, tačiau įvyko veidrodėlių kontaktas. Vairuotoja nurodė, kad ji važiavo savo puse, kur kelias buvo laisvas, tačiau automobilis BMW nepratilpo ir įvyko susidūrimas. Abu paaiškinimai tikėtini, todėl abiem vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Įvykio vietoje buvo surinktos stiklo šukės, tačiau buvo nustatyta, kad surinktos šukės nepriklauso nei vienai transporto priemonei. Abu vairuotojai nepripažino savo kaltės, BMW vairuotojas nurodė, kad Audi vairuotoją apakino saulė, todėl ji važiavo nutolusi nuo dešinio kelkraščio ir įvyko susidūrimas. Buvo priimtas sprendimas nubausti abu vairuotojus, kadangi abu paaiškinimai tikėtini, manytina, kad kaltė yra abipusė. Įvykio vietoje jis nebuvo, gavo tik surinktą medžiagą pagal kurią, įvertinęs visus surinktus duomenis, priėmė sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 621 straipsnyje nustatyta teisė apskųsti šio Kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų (pareigūnų) nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (nėra konkrečiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, nukreipia į kitą nei ANK norminį teisės aktą – Kelių eismo taisykles, kurio teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. K. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus. Minimame KET punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

J. K. institucijos nutarimu nubausta už tai, kad 2017 m. rugsėjo 29 d., 16.45 val., Klaipėdoje, Baltijos pr. 69, vairuodama transporto priemonę, nepasirinko saugaus šoninio tarpo iki priešinga kryptimi važiuojančio automobilio ir jį kliudė. Toks institucijos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui protokole ir nutarime suformuluotas kaltinimas leidžia suprasti, kad J. K. kliudė kitą automobilį, nes nepasirinko saugaus šoninio tarpo.

Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir kitos aplinkybės, dėl kurių įvyko aptariamas įvykis, t.y., kad automobilio „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š., pažeisdamas KET 139 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis, nedavė kelio J. K. vairuojamam automobiliui. Tiek J. K., tiek liudytojas G. V. parodė, kad J. K. po autoįvykio savo automobilio „Audi“ iš įvykio vietos nepatraukė, ji sustojo iš karto po to, kai suvokė jog įvyko kontaktas su kitu automobiliu, t. y. pavažiavus kiek į priekį, o BMW vairuotojas A. Š. patraukė savo automobilį iš eismo įvykio vietos, nuspyrė ant važiuojamosios dalies J. K. automobilio veidrodėlio detalę, dėl ko pareigūnams apžiūrint įvykio vietą nebuvo galimybės nustatyti tikslios automobilių susidūrimo vietos ir išmatuoti atstumus. A. Š. duoti parodymai kelia abejonių, kadangi paaiškinime jis nurodė, kad iš karto po įvykio išsikvietė liudininkę – policijos rėmėją, teisme aiškino, kad policijos rėmėjos nepažįsta, kad ji važiavo paskui jo vairuojamą transporto priemonę ir matė autoįvykį, todėl sustojo. E. G. – policijos rėmėja, savo paaiškinime nurodė, kad A. Š. nepažįsta, nors J. K. paaiškino, kad A. Š. kažkam skambino telefonu ir kad būtent tik po to įvykio vietoje atsirado liudytoja – policijos rėmėja, kuri kartu su A. Š. užsipuolė ją dėl įvykusio autoįvykio. A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš įvykio vietos automobilį patraukė važiuodamas atbuline eiga, nes manė, kad automobilio Audi vairuotoja nori pabėgti iš įvykio vietos, o paaiškinime policijos pareigūnams jis nurodė, kad automobilį BMW jis iš įvykio vietos patraukė dėl to, kad netrukdytų eismui. Be to, kai į įvykio vietą kviečiami policijos pareigūnai, eismo įvykio dalyviai turėtų stengtis išsaugoti eismo įvykio aplinkybes atskleidžiančias žymes ir pėdsakus, nekeisti avarijoje dalyvavusių transporto priemonių padėties, nebent tokie veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti eismo dalyvių ir aplinkinių saugumą.

Institucija kartu su atsiliepimu teismui nepateikė naujų esminių duomenų, kurie pašalintų abejones dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. kaltės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant pakankamų atsakomybėn patrauktos J. K. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodymų, teismas konstatuoja, jog 2017-11-28 Kelių policijos tarnybos nutarimas Nr. 30ANN-131704626-17 dėl J. K. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, šiuo atveju yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis naikinamas, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, J. K. prašymas dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja bei neturtinės 300 eurų žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtinu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. K. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 30ANN-131704626-17, kuriuo J. K. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį paskirta 11 Eur bauda, panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.