Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-114/2012

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė (Proceso Nr. 1-64-1-00120-2009-6)

2012 m. balandžio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Smolsko, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam T. D. ir jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų bei įpareigotas per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti N. D., M. Š., T. V., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad, veikdamas kartu su N. D., M. Š., 2009 m. sausio 30 d. apie 22 val. 30 min., ( duomenys neskelbtini ) Marijampolės sav., viešoje vietoje, prie laisvalaikio salės, kurioje vyko jaunimo šokių vakaras, veikdami bendrai, visi trys ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tai yra asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta tyčia medine lazda sudavus vieną smūgį T. I. į galvą, tuo padarant nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo pat metu N. D. ir M. Š. sudavė smūgius A. A. į galvą bei šoną, taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam E. Š. į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam A. A. muštinę žaizdą galvoje, odos nubrozdinimus veide ir dešinėje rankoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam E. Š., o T. D. į nukentėjusiuosius šaudė dujiniu revolveriu, tokiais bendrais įžūliais veiksmais kaltinamieji N. D., M. Š., T. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistojo teigimu, teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi jie nukentėjusiųjų draugai ir giminės, o visiškai nesivadovavo jo ir kitų kaltinamųjų parodymais, todėl sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis.

Nuteistasis nurodė, jog nei vienas iš proceso dalyvių nepatvirtino, kad jis būtų vartojęs kokį nors smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Į (duomenys neskelbtini) kaimą vyko į šokius, o ne muštis. M. Z. pradėto konfliktą su vietiniu jaunimu, sudavė jaunuoliams smūgius lazda, ta pačia lazda apgadino automobilį. Tai buvo jo vienasmeniniai veiksmai. Tačiau to pasekoje, N. D., M. Š., T. V. ir T. D. buvo užpulti ir gynėsi. T. D. šaudymas į orą dujiniu pistoletu padėjo muštynes sustabdyti ir išvengti galimų sunkesnių konflikto pasekmių, nes M. Z. galėjo sužaloti žmones. Nuteistasis nurodė, jog jis iššovė 3 kartus.

Įvykio vietoje buvo apie 10 žmonių, kas buvo atvykę automobiliu „Audi“, nežino, tačiau tikėtina, kad su minėtu automobiliu atvykę jaunuoliai dalyvavo konflikte. Šios aplinkybės tirtos nebuvo. Liudytojai atpažino tik vieną asmenį, kuris neginčijamai dalyvavo incidente –M. Z.. Nei N. D., nei M. Š., nei T. V. nebuvo nurodyti kaip aktyviai dalyvavę konflikte, o kiti konflikte dalyvavę nepažįstami asmenys nenustatyti, neįvardinti jų veiksmai bei jų pasekmės. Nenustatyta, kas turėjo peilį, nenustatytas asmuo nukreipęs ginklą į žmones ir šaudęs. T. D. nurodęs ir tai patvirtinę kiti kaltinamieji, kad jis šaudė į orą ir iššovęs apie tris šūvius, nors nukentėjusieji teigė girdėję 6 šūvius, todėl, nuteistojo nuomone, jis šaudė ne vienas.

Tariamas motyvas, kad konfliktas įvykęs dėl ankstesnių muštynių, kuomet T. D. buvo sumuštas, nepagrįstas, kadangi konfliktas buvo visai kitame kaime – Balbieriškyje, o šių muštynių iniciatoriaus vaidmuo jam priskiriamas nepagrįstai. Muštynės buvo sukeltos M. Z. iniciatyva ir jei jis pažino „Audi“ automobiliu atvykusius jaunuolius ir su jais vykdė nusikalstamą veiką, negali būti pagrindu apkaltinti juos, kaip susitarusius vykdyti suplanuotus bendrus veiksmus.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundais atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. D. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog T. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo.

Nuteistasis T. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su N. D. ir jo draugais važiavo į šokius. Važiuojant N. Z. pasakė, kad reikėtų sumušti ką nors, N. D. sakė, kad nereikia. Jis pats savigynai turėjo dujinį revolverį. Jis šiame kaime buvo pirmą kartą. Atvažiavus į šokius, matė daug žmonių, mašinų. Tik priėjus prie įėjimo, kilo konfliktas, jų klausė, iš kur jie, ko atvažiavo. Norėdami pasitraukti, ėjo link savo automobilio ir jis išgirdo riksmus, pamatė, kaip M. Z. išdaužė mašinai priekinį langą kažkokiu įrankiu. Iš karto gavosi šurmulys, susistumdymas. Jis atsitraukė 5-6 metrus ir iššovė į orą du- tris sykius. Tuomet jie susėdo į automobilį ir išvažiavo. Kadangi aplinkui buvo daug žmonių, kas ir ką darė jis nematė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagarsino LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu T. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, kuriuose jis neigė pažįstantis N. D., M. Š., M. Z., T. V., neigė buvęs (duomenys neskelbtini) šokiuose. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šie parodymai neteisingi, kadangi važiuojant M. Z. grasino, kad niekam apie šį įvykį nepasakotų. Taip pat buvo pagarsinti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu T. D. papildomi parodymai, kuriuose jis parodęs, kad važiuojant į šokius, kurie vyko (duomenys neskelbtini), jis papasakojo, kad būdamas šokiuose Balbieriškio k. buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, ir tada vienas iš N. D. draugų pasakė, kad gali sudaužyti tų kaimiečių galvas, kad jis vis tiek sės į kalėjimą, jis ir N. D. šį vaikiną ramino, sakė, kad nieko mušti nereikia. Nuvažiavus į šokius ir priėjus prie įėjimo į salę, ten stovėję vaikinai pradėjo klausinėti ko jie čia atvažiavo, ko jiems čia reikia. Buvo gan agresyviai nusiteikę. Tada visi ėjo atgal prie automobilio ir jis beeidamas pamatė, kaip N. D. draugas, kuris grasino sudaužyti galvas, spardo ant žemės gulintį vaikiną, tarp N. D. ir jo draugų bei nuo salės atbėgusių vaikinų įvyko muštynės, tačiau kas pradėjo muštynes, kas kiek ir kam sudavė smūgių, jis neįsidėmėjo. Jis su savimi dėkle po pažastimi turėjo dujinį revolverį, todėl išsitraukęs gal du kartus iššovė į orą, norėdamas nutraukti muštynes. Tada nepažįstami vaikinai atsitraukė, po to dar girdėjo, kad tas N. D. draugas lazda daužė netoli stovėjusį automobilį Audi. Nukentėjusiųjų nepažinojo.

Nuteistasis N. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad T. D. pasiūlius važiuoti į šokius, jis, M. Š., T. V., M. Z., T. D. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į kažkokį kaimą, dabar žino, kad tai buvo (duomenys neskelbtini). Jokios kalbos, kad kažką reikės mušti nebuvo, tik T. D. pasakojo, kad jis buvo anksčiau šokiuose sumuštas. Išlipę iš automobilio ėjo į salę, tačiau prie įėjimo buvę vaikinai prisikabino prie jų, pradėjo klausinėti, iš kur atvykę, ar vietiniai, įvyko susistumdymas, kurio metu jam buvo suduotas smūgis į žandikaulį. Tada jie visi traukėsi link savo automobilio. Besitraukiant girdėjo stiklo dužimą, prie salės buvę apie 7 vaikinai atbėgo prie jų, gavosi konfliktas. Prie jo buvo du žmonės, kažkas kėsinosi suduoti jam ir jis gindamasis sudavė ranka kelis smūgius vienam žmogui, kurio nepažinojo, galėjo suduoti į veidą. Visa tai vyko aikštelėje, 15-20 metrų nuo salės, aplinkui buvo ir daugiau žmonių. T. D. turėjo savigynai skirtą pistoletą ir iššovė į orą tris kartus. Tada visi susėdo į savo BMW automobilį ir nuvažiavo.

Nuteistasis M. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis, N. D., M. Z., T. V. ir T. D. važiavo į šokius. Kai važiavo į priekį, buvo kalba, kad šokiuose buvo sumušę vairuotoją, bet kuriuose šokiuose, nepasakė. Neprisimena, ar kas sakė, kad turi dujinį revolverį. Pasistatę automobilį visi ėjo prie įėjimo ir prie jų pradėjo ten buvę nepažįstami asmenys kabinėtis, klausė iš kur jie. N. D. trenkė prie įėjimo metaline lazda ar su strypu, tačiau pats to gerai nematė. Grįžus prie automobilio, kuriuo atvažiavo, M. Z. išsitraukė lazdą ir ja išdaužė automobilio Audi priekinį stiklą. Tada prie jų puolė aštuoni ar dešimt vaikinų, jis išgirdo, kad išdužo antras stiklas. Nepažįstami vaikinai jam ir N. D. sudavė smūgius, jis sudavė atgal ranka smūgį tam pačiam vaikinui į veidą, bandė spirti, bet nepataikė. T. D. pradėjo į orą šaudyti, iššovė į viršų penkis sykius. Paskui tie vaikinai visi atsitraukė, o jie susėdo į mašiną ir išvažiavo. LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo perskaityti M. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose M. Š. parodė, kad jam N. D. pasakęs, kad T. D. sakė, jog šokiuose prie jo kažkas kabinėjosi, siūlė važiuoti į tuos šokius, kad daugiau prie jo nesikabinėtų. Apie jokias muštynes kalbos nebuvo, bevažiuojant T. D. pasakė, kad turi revolverį ir kad į jį įsidėjęs guminių kulkų ir jei vėl prie jo kabinėsis tie patys vaikinai, tai panaudos prieš juos tą revolverį, tačiau važiuodami nesitarė, kad sumuš vaikinus, kurie kabinėjasi prie T. Nuvažiavus, prie salės išlipo iš automobilio, privažiavo prie jų dar T. D. draugai, jie kalbėjosi. Po to prie jų pasirodė gal 5 vaikinai ir N. D. draugas T. pasakė, kad tai būtent tie vaikinai, kurie prie jo kabinėjosi. Tada M. Z. iš automobilio išsitraukė medinę lazdą, T. pasakė, tiems vaikinams, kad jie ateitų pasikalbėti. Kai vaikinai priėjo, M. Z. vienam iš jų sudavė lazda į galvą, vaikinas sukniubo. Tada prie jų pribėgo dar keli vaikinai ir įvyko muštynės. Jis pirmas smūgių nesudavė. Kai jam vienas iš pribėgusių vaikinų sudavė į veidą, jis sudavė kumščiu atgal ir neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo. Po to matė, kaip N. D. draugas T. pasiėmė iš automobilio revolverį ir pradėjo šaudyti į juos užpuolusius vaikinus, girdėjo gal 6 šūvius. Po to matė, kaip M. Z. lazda išdaužė automobilio Audi stiklą. Patvirtino, kad tai teisingi parodymai.

Nuteistasis T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su N. D., M. Z., M. Š. ir T. D. važiavo į šokius. Prie salės įvyko konfliktas. Z. trenkė vienam beisbolo lazda, po to kitam, pradėjo visi muštis. N. D. su M. Š. atsigynė. Vienam iš nukentėjusiųjų iškrito du atstumiami telefonai, kažkas liepė paimti šiuos telefonus ir jis telefonus paėmė. Po to automobilyje šiuos telefonus iš jo paėmė M. Z.. BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaityti kaltinamojo T. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjui patvirtinama, kad nuvažiavus prie kultūros namų, prie jų automobilio privažiavo kitas automobilis Audi, iš jo išlipę vaikinai kalbėjo su jų automobilio vairuotoju. Iš automobilio išlipęs M. Z., rankoje laikydamas lazdą, priėjo prie toliau stovėjusių vaikinų, juos užkalbino ir po to pamatė, kaip vienam iš jų lazda sudavė per kaklą, vaikinas nugriuvo. Tada prie šio nugriuvusio vaikino pribėgo kitas, norėdamas jį apginti, ir tada M. Z. tam pribėgusiam vaikinui taip pat sudavė smūgį lazda. Tuo metu jis, N. D. ir M. Š. stovėjo prie automobilio ir nieko nedarė. Tuo metu juos atvežęs vairuotojas sėdėjo automobilyje ir į revolverį dėjosi šovinius. Po to prie jų pribėgo gal trys vaikinai ir pradėjo muštis. N. D. ir M. Š. jam matant gindamiesi sudavė smūgius vaikinams, kurie pribėgo prie jų. Jis matė, kaip vaikinui, kuris mušėsi su N. D., iš striukės kišenių iškrito du mobilūs telefonai, jis šiuos telefonus paėmė. Link jų iš salės pradėjo bėgti daugiau vaikinų, tada automobilio BMW vairuotojas pradėjo šaudyti, o M. Z. lazda išdaužė netoli stovėjusio automobilio Audi stiklus. Grįždamas į automobilį M. Z. iš vaikino, gulėjusio prie automobilio, kelnių kišenės ištraukė ir pasiėmė piniginę. Važiuojant automobilyje, M. Z. liepus, atidavė jam paimtus telefonus. Perskaičius šiuos parodymus, patvirtino, kad jie teisingi. Po to dar paaiškino, kad pirmiausia buvo konfliktas prie įėjimo, kur visi pradėjo stumdytis. Ką darė konflikto prie automobilio metu Š., nematė, tik girdėjo, kad šaudė, o kur nematė. Jam ir T. D. niekas nesudavė.

Nuteistojo T. I. parodymais nustatyta, kad jis buvo šokiuose (duomenys neskelbtini). Jis, E. Š., G. R., P. I. buvo išvykę į Igliauką ir grįžę prie salės pamatė stovinčias dvi svetimas mašinas, prie jų stovėjo gal 10 vaikinų. Jie išlipo iš automobilio, stovėjo ir rūkė apie 20 m nuo salės. Priėjęs vienas iš kaltinamųjų klausė, ar jis Tomas ir pasišaukė prieiti prie jų. Nuėjus prie tų vaikinų, jį pasišaukęs, vieno vaikino klausė „ar šitas jį sumušė" tas atsakė, kad „šitas“ Šių vaikinų jis neatpažintų. Tie vaikinai stovėjo ratu, vienas buvo su lazda, šio kaltinamojo šiandien posėdyje nėra. Jis vaikinams sakė, kad jų nepažįsta, nieko nesumušė, kad padėtų lazdą ir staiga lazda gavo į galvą. Atsigavo tik salėje. Sužinojo, kad sumušė dar pora draugų. Iš jo buvo paimta piniginė, ten buvo vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė. Žala neatlyginta. Kaltinamųjų iki šio įvykio nepažinojo. Po to sužinojo, kad šie vaikinai ieškojo T., kuris sumušęs kažką, kad jį sumaišė su šiuo T.

Nukentėjusiojo A. A. parodymais nustatytas, kad būdamas šokiuose (duomenys neskelbtini) kaime, išėjęs parūkyti, pamatė, kad būrelis apsupęs T. I., vienas vaikinas kirto lazda T. I., šis nukrito. Tada jis ėjo ginti T. I. ir pačiam buvo suduota lazda per galvą, nuo smūgio nukrito ir prarado sąmonę. Dar girdėjo kažkokius šūvius. Visų aplinkybių gerai neatsimena. LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaitytais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjui nustatyta, kad jis išėjęs parūkyti pamatė, kad nepažįstami vaikinai apsupę T. I. rėkė, kaltino jį, o T. I. sakė, kad jie kažką sumaišė, vienas iš vaikinų beisbolo lazda vieną sykį kirto per galvą, T. I. susmuko. Jam beeinant link T., vienas iš vaikinų ir jam sudavė per galvą, bet kuris vaikinas - jis nematė. Nuo smūgio jis pargriuvo ant žemės, iš karto pajuto smūgį į kairįjį šoną, kažkas patikrino jo kišenes. Bandydamas stotis išgirdo šūvį ir po kelių sekundžių ant veido ir burnoje pajuto graužimą, akys pradėjo ašaroti, jis suprato, kad buvo šauta iš dujinio šautuvo. Papildomai apklaustas parodė, kad su šiais vaikinai jis prieš einant link T. I. nekonfliktavo ir jų nebuvo matęs. Prieš tai, kai jis pajuto dujų kvapą ir skonį, girdėjo apie du šūvius, ar buvo tiesiogiai į jį nusitaikyta, jis nematė, tačiau iš to, kad buvo paraudęs veido kairysis šonas, o į tą vietą smūgių nebuvo suduota, jis sprendžia, kad į jį buvo nusitaikę dujiniu pistoletu, o taip pat ant veido buvo likę pilkos spalvos parako žymės, kurias jis nusibraukė ranka, po to jau nieko nematė, nes graužė akis, burną, patį skruostą. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi.

Nukentėjusiosios S. Isodienės parodymais nustatyta, kad su P. I. atvyko į laisvalaikio salę (duomenys neskelbtini). Ji su drauge nuėjo į salę šokti, o P. I. liko lauke, važiavo su draugais į (duomenys neskelbtini). Po pusvalandžio į salę įbėgo P. I., uždegė šviesą ir šaukė „padėkit, gelbėkit, užpuolė“. Išbėgusi iš salės matė du nuvažiuojančius automobilius. Jos automobilio stiklai buvo išdaužyti, T. I. buvo sužalotas, jo visas gobtuvas buvo kraujuotas, A. A. sėdėjo ant žemės, taip pat buvo sužalotas. E. Š. sakė, kad nėra dviejų telefonų, T. I. pasigedo piniginės. Po to vienai merginai kažkas parašė žinutę „aš tau sakiau, kad šokiai baigsis iki dešimt“. Kaltinamuosius pirmą kartą pamatė teisme, jie salėje nebuvo užėję. Žala neatlyginta.

Liudytojas G. R. parodė, kad jis, P. I., T. I. , E. Š. grįžo iš Igliaukos prie laisvalaikio salės (duomenys neskelbtini) kaime, stovėjo prie automobilio. Po to privažiavo kiti du automobiliai ir prie jų priėjęs iš šių automobilių vienas jaunuolis, paklausė ar yra T. T. I. pasakė, kad jis T. ir jį nusivedė. Jie stovėjo atokiau ir žiūrėjo. Ten buvo gal 10 žmonių, atvažiavę su Audi ir BMW automobiliais, vienas iš BMW automobilio išsitraukė beisbolo lazdą ir sudavė T. I. per galvą, jis nukrito. Tas, kuris sudavė, buvo aukštesnis, o pasikvietė žemas, šio asmens jis nepažintų. Jis, P. I. , E. Š. pradėjo eiti link tų asmenų, tačiau tų vaikinų buvo daugiau, pamatė dar vieną lazdą, išgirdo šūvius, buvo šaudoma į jų pusę, tačiau kas šaudė, nematė. Kada pamatė, kad jų daug, bėgo į salę pagalbos, nes pamatė kad nelygios jėgos. Jam smūgių nebuvo suduota, kol vyko muštynės, jis pribėgęs prie tų vaikinų nebuvo.

Liudytojo P. I. parodymais nustyta, kad jam, T. I., E. Š. ir G. R. automobiliu Audi A6 sugrįžus prie (duomenys neskelbtini) šokių salės, privažiavo du automobiliai. Iš automobilio išlipęs vienas vaikinas paklausė į jų pusę, ar yra T. T. sakė, kad taip ir jį pakvietė pakalbėti. Tada pamatė, kad buvo daugiau žmonių, ir vienas asmuo išsiėmė iš bagažinės beisbolo lazdą. T. kalbėjo su vienu, o lazdą išsiėmė kitas. T. pasakė "pasidėk lazdą", o tas vaikinas apėjo ratu ir trenkė T. I. per galvą iš nugaros, T. nukrito. Jie trise – jis, G. R. ir E. Š. puolė link jų, tačiau pamatė į juos atstatytą ginklą- ar tai buvo kovinis, ar dujinis negali pasakyti, ir peilį. Už tų vaikinų nugarų buvo daugiau žmonių, todėl bėgo link salės, išgirdo du-tris šūvius. Paskui jį į salę bėgo G. R.. Kai išėjo iš salės, automobiliai jau nuvažiavo. Kuris turėjo šaunamą ginklą nepažintų, o tačiau atpažįsta, kad T. I., kai jį pakvietė, kalbėjo su N. D., taip pat tame būryje stovėjo ir T. D.. T. I. ir E. Š. buvo sužalotos galvos, E. Š. veidas dujomis buvo apdegintas, jo telefonai dingo, taip pat buvo paimta T. I. piniginė.

Liudytojo A. A. parodymais nustatyta, kad jis, būdamas šokiuose (duomenys neskelbtini) miestelyje, su draugais M. T. ir E. M. išėję į lauką pamatė, jog atvažiavo Audi ir BMW automobiliai, iš pradžių jie atvažiavo į aikštelę, po to grįžo į pagrindinį kelią, pasistatė mašinas pievelėje. Išlipo ir paėję link stovėjusių T. I., P. I., E. Š. klausė, kuris T. T. I. pasakė "Aš". Jam trenkė per galvą beisbolo lazda, tačiau ar tas pats vaikinas, kuris klausė, negali pasakyti. E. Š. bėgo link T. ir šovė į jį, jis nukrito. A. A. bėgo į juos, tačiau vienas iš atvažiavusių jaunuolių šovė į jį, jis po šūvio nukrito ar susikniaubė, po to jį dar mušė beisbolo lazda. Jis pats smūgių niekam nesudavė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog aikštelėje prie kultūros namų (duomenys neskelbtini) stovi automobilis audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio priekinis durelių stiklas sudaužytas, taip pat išmuštas keleivio pusės priekinių durelių stiklas

Teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 107/09(09), Nr. G 108/09(09), Nr. G 109/09(09) patvirtinama, jog A. A. konstatuota muštinė žaizda galvoje, odos nubrozdinimai veide ir dešinėje rankoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, E. Š. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nenustatinėjamas. E. Š. įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą, jis nurodęs, jog jam vieną kartą beisbolo lazda sudavė į galvą, parkritusį spardė į įvairias kūno vietas, apžiūrėtas 2009-02-04. T. I. konstatuota muštinė žaizda galvoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad T. D. pateikė revolverį „Olympic 38“nr. 000388 ir iš specialisto išvados Nr. 64-8-IS1-98 seka, jog T. D. pateiktas revolveris, yra .380 (9 mm) kalibro Olympic 38 modelio dujinis revolveris Nr. 000388 ir priskiriamas „D“ kategorijos“ šaunamiesiems ginklams.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. D. kaltu pagal BK 284 str. 1 d., visiškai pagrįstai rėmėsi tiek kitų nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais, teismo specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip T. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., įrodymus.

Nuteistojo skunde buvo teigiama, kad nuosprendyje buvo vertinami tik kaltinimo liudytojų parodymai, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad buvo vertinami visų proceso dalyvių parodymai. Teismui liudytojų parodymai abejonių nekelia, o tai, jog jie pažįsta nukentėjusiuosius nėra pagrindu jų parodymais netikėti. Tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl duoti teismą klaidinančius parodymus ir tuo kenkti sau, užsitraukiant baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrįstu ir įtikinančiu argumentu tenkinti nuteistojo motyvą dėl liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų tariamo suinteresuotumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir skirdamas T. D. bausmę, atsižvelgė, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje, pagrįstai konstatavo, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, mokosi, gyvenamosios vietos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų, kurių veikloje jis dalyvauja, charakterizuojamas gerai, įvertino jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę.

Iš nuosprendžio matyti, kad buvo vertinami visi įrodymai, ir tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino aplinkybių visumą ir pagrįstai, aptaręs T. D. parodymus, juos atmetė ir jais motyvuotai nebuvo vadovautasi, neatitinka apeliacinio skundo teiginių dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi juos patvirtina liudytojų, kitų nuteistųjų parodymai, teismo specialisto išvada, kiti bylos duomenys. Įrodymai tinkamai aptarti ir įvertinti nuosprendyje, nepažeidžiant vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 str. 5 d., ir įrodymų pagrįstumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.