Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. ir J. J. ieškinį atsakovui E. S. su trečiuoju asmeniu E. G. dėl servituto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai V. J. ir J. J. pareiškė ieškinį atsakovui E. S. ir trečiajam asmeniui E. G. dėl kelio servituto nustatymo atsakovui E. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-22 paruoštą projektą „Kelio servitutas: Nr.S1-teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas) sklypams .(duomenys neskelbtini)ir .(duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas sklype (duomenys neskelbtini), 34 m² ploto.“

Tretysis asmuo E. G. su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3662 ha žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini). J. J. priklauso 0,2380 ha žemės sklypas un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini).

J. J. aukščiau minimą žemės sklypą įsigijo 1994-04-22, sudarydama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-2255 (b.l.13). Apribojimų, servitutų nėra. E. S. jam priklausantį žemės sklypą įsigijo 1994-11-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P53/94-0341 pagrindu (b.l.15). Apribojimų, servitutų nėra. V. J. jam priklausantį žemės sklypą nusipirko 2010-06-14 sudarydamas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.S-3538 (b.l.14). Nustatytas kelio servitutas 0,0577 ha.

Tarp šių sklypų yra atsakovui E. S. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi ir su E. G. priklausančiu žemės sklypu , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentų, kurie patvirtintų E. G. teisę į minimą žemės sklypą, teismui nepateikta. Tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“| pateikto plano matyti, kad sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.19).

J. J. pripažino, kad E. S. įsigyjant žemės sklypą pretenzijų dėl sklypo ribų nereiškė, sutikimą davė, nors teismo posėdžio metu aiškino, kad pasirašė dokumentus į juos nepasižiūrėjusi.

Ieškovas nurodo, kad servitutą būtina nustatyti, nes jis su turima žemės ūkio technika (kombainu, padargais, didele traktoriaus priekaba) iš sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dirbtuvių į kitą savo žemės sklypą, kur saugomas žemės ūkio inventorius, pravažiuoti negali. Šiuo metu priverstas važiuoti per E. G. dirbamą žemę. Teigia, jog atsakovui siūlė už prašomą 34² m plotą apmokėti arba atiduoti savo besiribojančios žemės dalį. Trečiajam asmeniui – E. G., per kurios sklypą, kaip teigia ieškovai ir tretysis asmuo, jokių pasiūlymų nepateikta, nors ieškovai yra E. G. tėvai ir kompensavimo klausimas galėtų būti išspręstas.

Tretysis asmuo E. G. paaiškino, jog jos žemės sklypas yra tik 5 arai žemės, kurios paskirtis – auginti daržoves. Pastatų nėra. Jai niekas netrukdo tėvui duoti žemės ir ji jau yra davusi. Teigė, jog visi laikini statiniai šalia išvažinėto per pievą keliuko (b.l.40) yra V. J..

Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, ieškovo V. J. žemės ūkio mašinų ir inventoriaus sąraše nurodytas darbinis plotis yra nuo 1,4 iki 24 metrų pločio (b.l.69). Taip pat iš pateikto Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro matyti (b.l.70), kad V. J. turi keturis traktorius ir tris traktoriaus puspriekabes.

Ūkininku V. J. tapo žymiai anksčiau, nei nusipirko žemės sklypą, į kurį pravažiuoti prašo servituto, t.y. 1998-09-11 (Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2000-06-16 , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), - b.l.73). Jam buvo žinomos į nusiperkamą žemės sklypą patekimo galimybės, kelių (gatvių) pločiai. Nėra duomenų, kad prieš įsigyjant stambiagabaritę techniką klausimas dėl jos transportavimo į dirbtuves būtų buvęs derintas su gretimų sklypų savininkais – E. S. ar E. G..

Liudytojas V. P. nurodė, kad iki sklypų nusipirkimo planuojamo servituto vietoje buvo „takas karvėms“, „arkliais buvo galima pravažiuoti“. Liudytojas A. V. paaiškino, kad pagrindinė – (duomenys neskelbtini) gatvė yra pakankamai plati, kombainai pravažiuoja. G. V. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė plati, traktoriai pravažiuoja. Jis į savo sklypą, kuris yra dar už E. G. sklypo, gali patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nors pats nežino, kuris kelias iki jo sklypo teisėtas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius 2013-11-26 , po atlikto patikrinimo, konstatavo (b.l.58): „ E. S. namų valdos žemės sklypo ribų plane nėra nurodytas nei servitutinis, nei bendro naudojimo kelias, kuris būtų skirtas privažiavimui prie J. J. namų valdos. Natūroje matomas galimai buvęs kelias, kertantis E. S. namų valdą, nenurodytas nei viename teritorijų planavimo dokumente ar kadastrinių matavimų byloje. (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atliekant sklypo kadastrinius matavimus. J. J. pasirašė E. S. kadastrinių matavimų plane, nereikšdama pretenzijų dėl privažiavimo prie jos namų valdos.“

Nustatant servitutą, privaloma siekti, kad būtų sudaryta kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Teismas turi išsiaiškinti, ar galima viešpataujantįjį daiktą naudoti pagal paskirtį, nenustačius servituto (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje surintus įrodymus, sprendžiama, jog ieškovai turi galimybę patekti į savo žemės sklypus ir iki šiol patenka važiuodami (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. Tiesiai iš vieno sklypo į kitą turi galimybę patekti įrengus kelią palei atsakovo žemės sklypo ribą E. G. sklypo ribose, jei tam neprieštarautų tretysis asmuo (kaip jau buvo minėta, atsakovui buvo siūloma kompensacija žeme ar pinigais, o E. G. atžvilgiu analogiški pasiūlymai nepateikti); įvažiavimas iš vieno žemės sklypo į kitą tiesiogiai yra apsunkintas paties ieškovo (-ų) pasistatytais laikinais neregistruotais statiniais, ką pripažino teismo posėdžio metu ir pats V. J..

Tokiu būdu, ieškovas, prašydamas nustatyti kelio servitutą, neišnaudojo visų galimų ir objektyvių aplinkybių nuosavybės teisei įgyvendinti: nesprendė klausimo su trečiuoju asmeniu E. G. dėl kelio servituto nustatymo jos žemės sklype; negalėjo pagrįsti, dėl kokių priežasčių nesutiko su atsakovo siūlymu sudaryti sutartį dėl pravažiavimo įrengimo abipusiu susitarimu pagal 2014m. pavasarį parengtą projektą.

Sprendžiama, kad ieškovai turi realią galimybę naudotis žemės sklypais, įvažiuodami į savo valdas. Teismo nuomone, ieškovo pateikti duomenys apie turimos žemės ūkio technikos gabaritus, tuo pačiu pripažįstant, kad stambaus gabarito padargai nusiima ir transformuojami į mažesnius gabaritus, nesuteikia teisės reikalauti, kad būtų nustatytas servitutas atsakovo žemės sklypo daliai, nes tai nėra vienintelis įmanomas būdas patekti ieškovams į savo žemės sklypus, o nustačius tokį servitutą atsakovo interesai nepagrįstai nukentėtų.

Taip pat pažymėtina, jog ieškovo siūlomas servituto variantas yra blogiausias iš visų galimų, nes jis daugiausiai pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko (atsakovo) teises ir maksimaliai palankus viešpataujančiojo daikto savininkui (ieškovui). Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nustatant servitutą, turi būti laikomasi tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Tai išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, nustatoma savanoriškai arba priverstinai. Vienas iš priverstinių servituto nustatymo būdų yra jo nustatymas teismo sprendimu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas teismo sprendimu įgyja ultima ratio pobūdį. Atitinkamai formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

Taip pat pažymėtina, jog civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamus teisių ribojimus, kurie turi būti kompensuojami. Tokia kryptimi formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, teismas yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą. Tuo tarpu ieškovai V. J. ir J. J., prašydami nustatyti servitutą, jokios realios kompensacijos nesiūlė nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui, o tik reikalavo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo planas kelio servituto nustatymui, sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.19), apima ir dalį žemės, kuri nepriklauso nė vienai iš šalių ir pateiktame projekte savininkas nepažymėtas, t.y. ieškovas prašo nustatyti servitutą ir per procese nedalyvaujančio žemės savininko žemę.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistina 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Iš ieškovų atsakovo naudai priteistinos 840,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas. Išlaidas patvirtina pateikti įrodymai: prašymas dėl atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą priteisimo (b. l. 62), vietinio mokėjimo išrašas (b. l. 63), sąskaita už teisines paslaugas Nr. ADV-14/15 (b. l. 81), vietinio mokėjimo išrašas (b. l. 82), sąskaita už teisines paslaugas Nr.ADV-14/15(3) (b.l.97) ir mokėjimo nurodymo kopija (b.l.98)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str. teismas

nusprendžia:

V. J. ir J. J. ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovui E. S. ir trečiajam asmeniui E. G. dėl kelio servituto nustatymo atsakovui E. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-22 paruoštą projektą „Kelio servitutas: Nr.S1-teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas) sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas sklype (duomenys neskelbtini), 34 m² ploto“ atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. J. ir J. J. solidariai valstybei 9,68 Eur (devynis eurus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovų V. J. ir J. J. solidariai 840,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) atsakovo E. S. naudai už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.