Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-469-878/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
1-469-878/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07757-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nukentėjusysis
Artūrui A
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-469-878/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07757-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Inai Bencevičei, D. S.,dalyvaujant prokurorams R. Č., A. J.,nukentėjusiajam Artūrui A. S.,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) kelio darbininku, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 2 dalį 2500 Lt bauda,

2) Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atlikęs ir 2016 m. gruodžio 12 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2018 m. vasario 14 d. apie 22.40 val. bendrabučio (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto koridoriuje viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, matant kitiems asmenims, tyčia prikibo prie nukentėjusiojo Artūro A. S. ir jam be jokios priežasties ranka sudavė vieną smūgį į veidą, tuo nukentėjusiajam Artūrui A. S. dėl muštinės žaizdelės liežuvio dešinėje nežymiai sutrikdė sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis vasario 14 d. vakare buvo stipriai išgėręs, apie 22 val. norėjo pasikalbėti su A. A. S. apie kompiuterius. Gal įkyriai ir per ilgai ranka beldė į šio duris, bet koja durų nespardė. A. A. S. atidarė duris, matė, kad kaltinamasis yra išgėręs, ir įsiuto. Kaltinamasis A. A. S. negražiai pavadino „kompiuteristu“, tada jie A. A. S. buto tarpduryje susistumdė. Į A. A. S. kambarį kaltinamasis nebuvo įėjęs. A. A. S. liepė A. K. eiti ir stūmė jį rankomis. A. K. stumiamas koridoriuje griuvo, atsitrenkė į duris, buvo praskeltas antakis. Gal susistumdymo metu kaltinamasis netyčia užgavo A. A. S.. Viskas vyko bendrabučio Naujoji g. 112 pirmo aukšto bendrame koridoriuje, ten gyvena 6 žmonės. Tuo metu koridoriuje žmonių nebuvo. Nematė, kad po susistumdymo A. A. S. būtų sužalotas. A. A. S. iškvietė policiją, šiai atvykus, kaltinamasis priešinosi sulaikomas. Kitą dieną abu su A. A. S. susitaikė.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, be jo paties paaiškinimų, tai, kad A. K. pažeidė viešąją tvarką ir A. A. S. nežymiai sutrikdė sveikatą, patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusysis Artūras A. S. parodė, kad jo kaimynas A. K. įvykio metu buvo išgėręs ir kabinėjosi, daužė jo kambario duris, keikėsi. Tuo metu A. A. S. dar nemiegojo, nepamena, ar kambario durys buvo atrakintos. A. K. pro duris įlindo ir ėmė pakankamai garsiai keiktis. Nukentėjusysis jam liepė išeiti, bet tas neklausė. A. K., būdamas A. A. S. kambaryje prie pat atidarytų durų, sudavė kumščiu S į veidą, pataikė į lūpą, ją prakirto iš vidaus. Tada A. A. S. A. K. pastūmė, tas per duris iškrito į koridorių, paskui pradėjo spardyti, kumščiais daužyti duris. Kai A. K. pradėjo daužyti duris, matė ir kiti į koridorių išėję kaimynai – J. M., A. A., galėjo būti ir J. P.. Nukentėjusysis iškvietė policiją. Dabar su A. K. susitaikė, šis atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau. Prašo vadovautis pirmos apklausos metu duotais parodymais, jog 2018 m. vasario 14 d. apie 22.40 val., būdamas namuose, išgirdo, kad kažkas ėmė trankyti jo buto duris ir šaukti. Iš balso atpažino kaimyną A. K.. Kai atidarė duris, A jam kumščiu sudavė vieną kartą į smakrą. Nuo smūgio A. A. S. stipriai įsikando į liežuvį, jam ėmė kraujuoti iš burnos, jautė fizinį skausmą. Nukentėjusysis A. K. nustūmė į koridorių, ir kol šis gulėjo ant žemės, iškvietė policiją. Kol laukė policijos pareigūnų, A. K. vėl trankė jo buto duris (b. l. 25-27).

Liudytoja J. M. parodė, kad būdama savo kambaryje, apie 22.50 val. išgirdo dundėjimą. Išėjusi į koridorių, pamatė, kad A. K. spardė uždarytas A. A. S., kuris gyvena per tris kambarius nuo liudytojos, kitoje koridoriaus pusėje, duris. Spardė gana stipriai, apie 5 min., kol A. A. S. atidarė. A. K. jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, iš pradžių jis buvo koridoriuje, už durų, o kai A. A. S. atidarė duris, kaltinamasis perėjo per slenkstį į kambarį ir kumščiu kirto jam į veidą. Po smūgio nukentėjusysis A. K. pastūmė nuo savęs, šis paėjo atgal, tačiau nekrito. Paskui A. A. S. kvietė policiją. Viską liudytoja stebėjo su draugu J. P.. Kol policija atvažiavo, A. K. keikėsi, triukšmavo, nedavė ramybės, bet nesimušė, nes dauguma kaimynų buvo išėję iš kambarių. Nematė, kad A. K. būtų kritęs ir prasikirtęs antakį, būtų kruvinas. Tačiau gali būti, kad visko jau neatsimena, aplinkybes geriau prisiminė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su J. P. buvo savo namuose, kai bendrabučio koridoriuje išgirdo didelį triukšmą. Su draugu išėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kad A. K. spardo A. A. S. buto duris. Kai A. A. S. atidarė savo buto duris, A. K., nieko nelaukęs, ranka sudavė vieną smūgį A. A. S. į veidą (b. l. 31-32).

Liudytojas J. P. parodė, kad jis su šeima buvo kambaryje, kai išgirdo triukšmą koridoriuje, durų trankymą, garsas buvo didelis. Atidaręs duris, pamatė, kad A. K. laiko pravertas A. A. S. kambario duris. Apie tai liudytojas pasakė savo draugei Juditai. Liudytojo butas yra kitoje koridoriaus pusėje nei A. A. S., arčiau kaimynės A . A. A. S. stovėjo savo bute, liepė A. K. eiti nuo durų, bet A. K. neklausė, veržėsi į A. A. S. butą. A. K. buvo neblaivus, jie su A. A. S. vienas ant kito rėkė. A. A. S. viena ranka į petį pastūmė A. K., kad galėtų uždaryti savo buto duris, A. K. atsitrenkė į sieną. Paskui liudytoją į koridorių buvo išėjusi jo draugė, daugiau kaimynų koridoriuje jis nematė. Nepastebėjo, kad A. K. suduotų smūgį A. A. S.. Mano, kad jo draugė Judita negalėjo matyti daugiau, nei jis pats. Judita į koridorių išėjo, kai jis pasakė, kad mušasi kaimynai, A. K. jau buvo atstumtas nuo A. A. S. durų. Judita juos skyrė, o liudytojas į konfliktą nesikišo. Jam, Juditai ir A. A. S. laukiant šio iškviestos policijos, A. A. S. parodė, kad A. K. jam kumščiu smogdamas sumušė apatinę lūpą. A. K. buvo sužalojimas prie smilkinio ir antakio nuo atsitrenkimo į sieną. Konflikto metu liudytojas jautė paniką.

Liudytoja A. A. parodė, kad įvykio dieną ji savo kambaryje žiūrėdama televizorių, koridoriuje išgirdo bildesį. A. K. atėjo pas A. A. S., kurio kambarys nuo liudytojos kambario yra per 4-5 kambarius, ir stipriai baladojo į jo duris. A. A. S. atidarė duris pažiūrėti, tarp jo bei A. K. kilo barnis. Išėjusi į koridorių, liudytoja matė stovinčius ir besibarančius A. K. ir A. A. S., jie stovėjo toli, prie A. A. S. durų, ten buvo tamsu. Tada liudytoja grįžo į savo kambarį, kaltinamojo elgesys jai baimės nesukėlė. Kitų kaimynų koridoriuje nepastebėjo.

Liudytoja N. K. parodė, kad įvykio metu ji nebuvo bendrabutyje, šio konflikto nematė, tačiau žino, kad A. K. girtas būna labai konfliktiškas.

Artūras A. S. 2018 m. vasario 14 d. protokole – pareiškime nurodė, kad 2018 m. vasario 14 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini)pirmo aukšto koridoriuje, matant kitiems asmenims, be priežasties jį sumušė A. K. (b. l. 1-3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. D. 2018 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apie 23 val. gavo budėtojo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) vyriškis spardo 113 kambario duris. Nuvykus bendrabučio koridoriuje buvo pastebėti A. K., kuriam buvo prakirstas dešinys antakis, bėgo kraujas, ir A. S., kurio lūpa buvo kruvina, jis sakė, kad A. K. spardė jo buto duris, o A. S. išėjus iš buto, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. A. K. akivaizdžiai buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba buvo nerišli, jis atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Įvykį matė J. M. ir J. P. (b. l. 5-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nusikaltimo padarymo vieta yra bendrabučio koridorius (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 152/2018 (06) konstatuota, kad Artūrui A. S. nežymiai sutrikdyta sveikata dėl muštinės liežuvio žaizdelės, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, dėl padaryto sužalojimo A. A. S. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas A. K. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamajam. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018).

Šiuo atveju tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir liudytojai J. M., J. P., A. A. parodė, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko bendrabučio koridoriuje, A. A. S. kambario tarpduryje. Iš nukentėjusiojo bei visų liudytojų parodymų matyti, kad jokio privataus konflikto tarp A. A. S. ir kaltinamojo nebuvo, vėliu paros metu, t. y. apie 22.40 val. labai neblaivus kaltinamasis bendrabučio koridoriuje be jokios priežasties pradėjo garsiai trankyti nukentėjusiojo duris, tokius jo veiksmus išgirdo ne tik nukentėjusysis, kuris atidarė duris, bet dėl kaltinamojo sukelto didelio triukšmo į koridorių išėjo ir kiti kaimynai – J. P., J. M., A. A.. Nėra abejonių, kad kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes bendrabučio koridorius atitinka erdvės, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Būtent viešoje vietoje A. K. be jokios priežasties A. A. S. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą – sudavė jam kumščiu į veidą. Tai, kad A. K. tyčia sudavė kumščiu smūgį į veidą nukentėjusiajam, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis, ir liudytoja J. M., tokie jų paaiškinimai užfiksuoti ir policijos pareigūno, atvykusio pagal iškvietimą į įvykio vietą tarnybiniame pranešime. Šį sužalojimą ir jo padarymo mechanizmą būtent suduodant vieną smūgį, objektyviai patvirtina ir specialisto išvada. A. K. veiksmai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. S. sveikatą, išgąsdino J. P. ir J. M., sutrikdė jų poilsį – teko kviesti policiją. Liudytoja A. A. parodė neišsigandusi konflikto, tačiau ji viską stebėjo trumpai ir iš toli, kaip pati parodė, toje vietoje, kur vyko konfliktas, buvo tamsu. Kaip parodė A. A. S. ir J. M., po smūgio į veidą A. A. S. nustūmė A. K., tačiau net ir po smūgio sudavimo kaltinamasis tebesielgė agresyviai, vėl daužė nukentėjusiojo duris, priešinosi atvykusiems policijos pareigūnams, taigi A. K. padaryta veika buvo pavojinga ne tik A. A. S., bet ir aplinkai ir aplinkiniams. Dėl kaltinamojo prieš A. A. S. panaudoto fizinio smurto nukentėjusiojo kaimynai J. P. ir J. M. buvo išgąsdinti, buvo nutrauktas jų poilsis, jie buvo atitraukti nuo savo reikalų – kartu su nukentėjusiuoju laukė policijos. Nors A. K. teigė ėjęs pas A. A. S. kažko pasiklausti dėl kompiuterio, jis negalėjo paaiškinti, koks tas reikalas buvo, tokių aplinkybių nepatvirtino nė nukentėjusysis. Todėl teismas kaltinamojo versiją, jog jis ėjo pas kaimyną A. A. S. pasikalbėti apie kompiuterius ir gal netyčia įkyriai belsdamas į duris šį supykdė, o besistumdant galėjo netyčia užgauti A. A. S., laiko tik jo gynybine versija, kurios niekas nepatvirtina. Tai, jog A. K. girtas vėliu paros metu be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties garsiai trankė nukentėjusiojo duris, brovėsi į kambario vidų ir trenkė kumščiu į veidą A. A. S., o po fizinio smurto pavartojimo jis ir toliau nenurimo, tą matant pašaliniams asmenims, rodo, kad jis suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir bent jau bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.

Kaltinamojo gynėjas prašė A. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Taigi fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį, vertinant smurto panaudojimo aplinkybių visumą, gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip viešoji vieta, būdas ir sukelti padariniai. Jau minėta, jog jokio privataus pobūdžio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo, prieš kaltinamajam agresyviai pradedant daužyti nukentėjusiojo būsto duris ir brautis į vidų. Dėl A. K. veiksmų buvo sutrikdytas ir nutrauktas kitų asmenų poilsis, jiems sukeltas išgąstis. Taigi, bylos aplinkybių visumos – privataus konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvimas, smurto panaudojimo vieta ir būdas, t. y. vieša vieta, kur galėjo bet kada būti, o dėl kaltinamojo sukelto triukšmo ir buvo liudininkai, matę įvykį, smurtas panaudotas kitų žmonių (kaimynų) akivaizdoje – vertinimas rodo, kad A. K. veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą.

Konstatuotina, jog A. K. smūgį Artūrui A. S. sudavė viešoje vietoje – gyvenamojo namo bendro naudojimo koridoriuje, prie A. A. S. buto durų, jo veiksmus matant kitiems asmenims, kuriems tai sukėlė neigiamas emocijas. Nukentėjusiajam A. A. S. padarytus sužalojimus objektyviai patvirtina specialisto išvada. Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir liudytoja J. M. parodė, kad mušti nukentėjusįjį pradėjo būtent kaltinamasis, nors nukentėjusysis su juo visiškai nekonfliktavo. Jokios akivaizdžios priežasties konfliktui nebuvo. Kaltinamasis, viešoje vietoje atlikdamas agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Skiriant bausmę A. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, bet teigia, kad su A. A. S. susitaikė, tą patvirtino ir pats nukentėjusysis, jog nebeturi pretenzijų kaltinamajam. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, jis naują tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už anksčiau jo padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. yra recidyvistas. Kaltinamasis teistas (b. l. 69), 19 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, skirtos baudos nesumokėtos (b. l. 79-94). Jis į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą įrašytas, nustatyta diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2 (b. l. 95), tačiau specialisto išvadoje Nr. 93TPK-7/2018 konstatuota, kad A. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 100). Jis šiuo metu dirba. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas mažesniam nei sankcijoje nustatytas dydžio vidurkis terminui. Įvertinus tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė, dėl nusikaltimo nukentėjusiojo sveikatai neliko kokių nors ilgalaikių pasekmių, kaltinamasis įsidarbino, teismas sprendžia, jog realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamojo šiuo metu kuriamus socialinius (darbinius) ryšius. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktai).

Į bausmę įskaitytinas A. K. laikino sulaikymo nuo 2018 m. vasario 14 d. 23.00 val. iki 2018 m. vasario 15 d. 10.35 val. laikas (viena diena) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalis, BK 65 straipsnis). Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vokas su rusvų dėmių pavyzdžiu, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 310, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmę įskaityti A. K. laikino sulaikymo nuo 2018 m. vasario 14 d. 23.00 val. iki 2018 m. vasario 15 d. 10.35 val. laiką (vieną dieną).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su rusvų dėmių pavyzdžiu, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Inga Liubinienė