- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- ATP-852-397/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00679-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarimo J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarimu J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis 2013-04-28, 13 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis 1,94 promilių girtumas, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Ž. šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismu ir prašo jį panaikinti, bylą J. Ž. atžvilgiu nutraukti. Teigia, jog nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių, dėl ko netinkamai pritaikytas įstatymas. Pareiškėjas pažymi, jog jis nuo pat proceso pradžios nepripažino, jog vairavo automobilį, nes automobilį nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo A. D.. Jis automobilį vairavo ryte apie 9 val. būdamas blaivus ir tai pažymėjo administracinio teisės pažeidimo protokole. Tai, kad jis nevairavo automobilio teismo nustatytomis aplinkybėmis ir laiku, patvirtino liudytojai A. V., V. Ž. ir P. V. bei pati A. D.. Visi šie liudytojai patvirtinto, jog tai A. D. apie 13 val. važiavo parvežti gėrimų. Be to, ji buvo apsirengusi žaliais drabužiais. Skunde nurodoma, jog pareigūnai automobilį matė 50 m. atstumu, automobilio šoniniai langai tamsinti ir šių aplinkybių visuma neleido identifikuoti asmens. Pareigūnai tik įsidėmėjo, kad vairuotojas vilkėjo žaliais drabužiais, tačiau, nagrinėjant bylą, taip pat nustatyta, jog žaliais drabužiais vilkėjo ir A. D., o liudytojai patvirtino, kad automobilį vairavo A. D.. Skunde taip pat nurodoma, jog pareigūnų R. B. ir M. P. parodymai apie asmenų, išlipusių iš automobilio kiekį, nesutampa, yra prieštaringi, be to, M. P. nurodė, kad jis priėjo prie pareiškėjo, o R. B. - kad prie pareigūnų priėjo pats apeliantas. Pareigūnai prieštaringai nurodė apie tai, į kurią pusę nusuko automobilis. Tai kelia abejonių liudytojų parodymų patikimumu. Pareigūnai nurodė, jog automobilį vijosi, tačiau jokie kiti duomenys nepatvirtina, kad būtų atlikti veiksmai, atitinkantys Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintą patrulių veiklos instrukciją. Taip pat pažymima, jog patrulis Ž. B. įvykio aplinkybių nematė, protokolą surašė iš R. B. žodžių ir neatsižvelgė į apelianto bei jo draugų paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos prieštaravimus, nesivadovavo principu, jog visi neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir neįvertino daug reikšmingų aplinkybių. Teismo argumentas dėl apelianto prisipažinimo administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstas ir prieštarauja protokole esančiam įrašui, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka, nes eisme nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog automobilį vairavo apeliantas, todėl jis negali būt patrauktas atsakomybėn vadovaujantis ATPK 126 str. 4 d.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti, paskirtą nuobaudą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
J. Ž. skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Nors J. Ž. nepripažino kaltės dėl LR ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo, tačiau jo kaltė pažeidus KET 14 punkto reikalavimą, t.y. draudimą vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų Ž. B., R. B. tarnybiniais pranešimais, alkoholio matuoklio rodmenimis, pareigūnų Ž. B., V. J., M. P., R. B. parodymais.
Pareigūnų R. B., M. P., Ž. B., V. J. parodymai nuoseklūs, dėl esminių aplinkybių sutampa ir neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams duomenimis- pareigūnų tarnybiniams pranešimams bei administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotoms aplinkybėms. Pareigūnai R. B. bei M. P. analogiškai paaiškino, jog, vykdant tarnybą, pastebėjo į pagrindinį kelią išvažiuojantį sidabrinį BMW automobilį, jį matė maždaug 40-50 metrų atstumu, automobilis pamatęs pareigūnų ekipažą, įjungęs atbulinę pavarą, grįžo į sodybą, todėl įtardami, kad kažkas negerai, pareigūnai pasivijo automobilį. Nei M. P., nei R. B. nekilo abejonių, kas vairavo automobilį, jie kategoriškai teisme nurodė, jog aiškiai matė, kad už vairo sėdėjo pareiškėjas, kuris sutiko pasitikrinti neblaivumą bei pasirašė ant alkotesterio išrašo. R. B. parodė, jog tiek jai, tiek jos kolegai J. Ž. pasakė, kad jis vairavo. Iš pareigūnų parodymų matyti, jog jiems jokių abejonių dėl vairuotojo nekilo, tai rodo ir užfiksuoti parodymai, iš kurių matyti, jog vairuotojas neabejotinai buvo vyriškos giminės ir pareigūnai su juo iš karto po įvykio betarpiškai bendravo. Šie pareigūnų parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir iš esmės neprieštarauja administraciniame teisės pažeidimo protokole užfiksuotoms aplinkybėms. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pažeidėjas savo ranka užrašė, jog nesutinka su pažeidimu, tačiau ne dėl paties vairavimo, automobili valdymo fakto, tačiau dėl šio fakto vertinimo kaip pažeidimo, nes jis eisme nedalyvavo, kadangi perstatinėjo automobilį uždaroje teritorijoje. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimu. Nenustatyta, kad pareigūnus ir pareiškėją sietų kokie nors priešiški santykiai, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai galėtų pareiškėją apkalbėti, todėl netikėti jų parodymais bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis pagrindo nėra, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole iš esmės sutiko su automobilio vairavimo, valdymo faktu, tačiau nesutiko su tuo, jog jis tokiu būdu dalyvavo eisme. Be to, nepagrįsti ir skundo argumentai dėl R. B. ir M. P. parodymų prieštaringumo. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodyti netikslumai nėra esminiai, o skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms, užfiksuotoms teismo posėdžio protokole. Tiek M. P., tiek ir R. B. nurodė, jog jie buvo pažeidėjo automobiliui iš kairės. R. B. nurodė, jog iš karto po įvykio jos kolega liko su vairuotoju, kas neprieštarauja M. P. parodymams, jog jis iš karto, kai tik vairuotojas iššoko iš automobilio, priėjo prie pareiškėjo. Be to, šių pareigūnų parodymai neprieštarauja ir liudytojų V. J. bei Ž. B. parodymams. Nors šie pareigūnai paties įvykio nematė, jie atvyko tikslu įforminti pažeidimą, tačiau V. J. patvirtino, jog vairuotojas su girtumu sutiko, sutiko, kad vairavo automobilį atgaline eiga privačioje teritorijoje. Tai atitinka ir pareiškėjo ranka administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes. Liudytojas Ž. B. patvirtino, jog rėmėsi pirmojo ekipažo tarnybiniu pranešimu, pažeidėjas pasirašė ant protokolo, asmenį, vairavusį automobilį, jau buvo nustatęs pirmasis ekipažas.
Pareiškėjas skunde ginčija pareigūnų gebėjimą 50 metrų atstumu tiksliai identifikuoti vairavusį asmenį, tačiau apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus šiuo klausimu ir apeliacinės instancijos teismas su jais visiškai sutinka, nes jie pagrįsti išsamiu bylos duomenų ir elementarių eilinio asmens fizinių gebėjimų vertinimu, be to, kaip jau minėta anksčiau, tai, kad automobilį vairavo būtent pareiškėjas, patvirtina ir faktas, jog pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole sutiko su automobilio vairavimo faktu, tik nesutiko su šio fakto teisiniu vertinimu, nesutiko, kad tai pažeidimas. Nors pareiškėjas teigia, jog jis protokole turėjo omenyje rytinį vairavimą, kada jis buvo blaivus, tačiau tokių duomenų niekas nepatvirtina, jie prieštarauja išsamiems ir patikimiems pareigūnų parodymams. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta pažeidimo data, vieta ir laikas, pastabų dėl šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė, todėl pagrindo abejoti, jog pareiškėjas nesuprato dėl kurio įvykio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra.
Tai, kad pareigūnai siekdami sustabdyti pažeidėją neįjungė tarnybinio automobilio garso, šviesos signalų, įvertinus visus kitus aptartus duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas suprato pažeidimo faktą, esmę ir pareigūnų su juo atliekamus veiksmus, ir tuo labiau nepaneigia paties pažeidimo fakto, todėl skundo argumentai, jog pareigūnai neatliko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje patrulių veiklos instrukcijoje nurodytų veiksmų, būdingų persekiojant pažeidėją, bėgantį nuo pareigūnų, laikomai nepagrįstais ir yra atmetami.
Esant šios aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai pareigūnų parodymus laikė patikimais, o pareiškėjo bei liudytojų A. D., A. V., V. Ž., P. V. parodymus vertino kritiškai, kaip pareiškėjo siekį išvengti atsakomybės, bei liudytojų siekį padėti išvengti atsakomybės savo draugui.
Įvertinus aptartus argumentus, aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas išvadas byloje padarė tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs surinktus įrodymus, todėl apylinkės teismo išvada, kad J. Ž. vairavo automobilį nutarime nurodytomis aplinkybės būdamas neblaivus, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, pagrįsta.
Administracinė nuobauda J. Ž. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tinkamai atsižvelgus ir įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į ATPK 30² straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog baudos dydis priklausomai nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atitinkamai mažinamas arba didinamas skaičiuojant nuo straipsnio sankcijos vidurkio, bei įvertinus, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, o padaryta veika pavojinga, pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo nesigaili, J. Ž. pagrįstai skirta sankcijos vidurkį atitinkanti tiek pagrindinė nuobauda- bauda, tiek ir papildoma- teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Nutartis neskundžiama.