- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 1-297-655/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02048-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, baustas administracinėmis nuobaudomis, teistas 2011-04-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 227 str. 3 d. - bauda (20 MGL) 2600 Lt,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. kaltinamas tuo, kad jis 2009-06-02 apie 18.30 val., Vilniuje, Fizikų g. 4, viešoje vietoje - namo laiptinėje prie 8-o buto, konflikto metu įkando nukentėjusiajai E. K. į dešinės rankos pirmą pirštą (nykštį), ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į juosmenį, bei ne mažiau kaip du kartus spyrė koja nukentėjusiajai į blauzdą, padarydamas E. K. dešinės rankos pirmo piršto kąstinę žaizdą su nubrozdinimu, kraujosruvas juosmens dešinėje pusėje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą dešinėje pėdoje, taip nesunkiai sutrikdydamas E. K. sveikatą.
E. R. taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2012-03-02, laikotarpyje nuo 08.30 val. iki 22.30 val., paskambinęs E. K. telefonu, pagrasino jai, „kad jeigu jis išeis iš šio pasaulio, jis tikrai kažką su savim pasiims, o jų vaiką kažkas kitas augins", ką E. K. suprato kaip grasinimą nužudyti ją.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo sutrikdyta sveikata E. K., prisipažino iš dalies, pripažino, kad įkando E. K. į ranką. Dėl kaltinimo, kad jis grasino nužudyti E. K., savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad seniai vyksta konfliktai su E. K., ji sistemingai įrašinėdavo jų pokalbius ir ieškodavo frazių, dėl ko kiltų konfliktas. Pačiai nukentėjusiajai yra pareikšti įtarimai dėl melagingų pranešimų apie nusikalstamą veiką. 2009-06-02, 18:30 val., laiptinėje tarp jų kilo konfliktas, kurio metu E. K. stengėsi atimti iš jo fotoaparatą. Fotoaparato atmintinėje buvo užfiksuotas konfliktas, vykęs apytikriai maždaug prieš pora savaičių, kuriame buvo nufilmuota, kaip jis (E. R.) atvyksta prie E. K. tėvų namų, kuriuose vyko išgertuvės, jos girtas tėtis stengiasi jį (E. R.) pasivyti ir nudurti šakėmis, visą tai nufilmavo E. K. sesuo. E. K. nenorėjo, kad ši medžiaga pakliūtų į civilinę bylą dėl jų vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikšmingų aplinkybių ir tai apsunkintų jos padėtį. Ji norėjo tą įrašą sunaikinti. Tuo metu butą, esantį Fizikų g., Vilniuje, nuomojosi E. K., kur nustatytu laiku kaltinamasis atvyko pasimatyti su dukra. Jis nenorėjo sužaloti E. K., juolab to nedarė tyčia. Pripažįsta, kad grumtynių metu įkando E. K. į pirštą, tačiau tikrai jai nespyrė. Po to įvykio su E. K. susitaikė, bendravo, 2011 metų vasarą kartu atostogavo, šventė 2012 Naujų metų sutikimą. Dėl grasinimo nužudyti gali pasakyti tiek, kad susikomplikavus jo materialinei padėčiai, nuolat sulaukdavo priekaištų iš E. K., kad per mažai pinigų skiria vaikui ir jai. Prieš 2012-03-02 dieną įrašytą jų pokalbį, jiedu keletą kartų kalbėjosi telefonu, buvo susitikę. Kartu buvo ir jų dukra. Su E. K. nuolat kildavo konfliktų dėl pinigų, nes jis priekaištaudavo, kad Edita pinigus išleisdavo savo pramogoms, o ne vaiko išlaikymui. Neneigia, kad telefoninio pokalbio metu galėjo pasakyti kaltinime nurodytą frazę, bet kategoriškai neigia, kad tai buvo grasinimas nukentėjusiajai. Aiškino, kad tai buvo kelių valandų pokalbis, kurį nukentėjusioji tikslingai įrašinėjo. Po šio įrašyto telefoninio pokalbio kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo susitikę, vakarieniavo, todėl E. K. nebuvo objektyvaus pagrindo kaltinamojo žodžius traktuoti kaip grasinimą jai.
Nukentėjusioji E. K. teismui paaiškino, kad E. R. yra jos buvęs sugyventinis ir dukters tėvas. Teismas yra nustatęs matymosi su vaiku tvarką. Kaltinime nurodytą dieną E. R. atvyko pasimatyti su dukra paskirtu laiku, įsibrovė į jos namus, pradėjo rausti stalčius, ieškojo vaiko dokumentų, užsidarė vonioje, nereagavo į prašymus išeiti iš buto. Pamatęs ant lentynos fotoaparatą, kuriame buvo medžiaga, kaip E. atvyko pas jos tėvus į Kelmės rajoną ir puolė juos su beisbolo lazda jį paėmė. Jų konfliktas dėl fotoaparato persikėlė į laiptinę. E. R. norėjo pasprukti su fotoaparatu, todėl spyrė jai į šoną, užmynė ant pėdos, kando į pirštą. Šių grumtynių dėl fotoaparato metu ji E. nepadarė jokių sužalojimų, nes ji tik gynėsi. Ji R. nespardė, nemušė, pirštų nesukiojo. Po šio sužalojimo kreipėsi į gydytoją. 2012 metais E. telefoninio pokalbio metu pagrasino ją nužudyti, iš pokalbio ji suprato, kad jo grasinimai realūs. Grasinimus girdėjo ne pirmą kartą, nes jis nuolat teigia, kad ji neturėsianti kito vyro, kad jis jaučiasi įsitempęs, nežino, ką su ja daryti, kad vaikas liks be mamos ir tėčio, aiškina, kad ji turinti jo klausyti arba atsitiks kažkas baisaus. E. yra ne kartą taranavęs jos automobilį, uždaręs ją namuose, sukėlęs fizinio skausmo, todėl ji iš telefoninio pokalbio suprato, kad E. jai grasina. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji E. K. aiškino, kad net ir po grasinančių žodžių ji tęsė pokalbį su E. R. todėl, kad norėjo jam ramiai paaiškinti, kad jis neatvažiuotų ir nepadarytų ko nors, jo neprovokavo, pasakė, kad jei taip toliau elgsis, nematys vaiko. Kitų pokalbių su E. R. tą dieną nepamena.
Liudytojas I. K. teismui parodė, kad nukentėjusioji E. K. yra buvusi jo kaimynė, kai jis gyveno Fizikų gatvėje, Vilniuje. Nukentėjusioji gyveno priešais jo butą tame pačiame aukšte, žino, kad kaltinamasis tame bute būdavo, yra ten jį matęs. Konflikto metu liudytojas buvo namie, išgirdo laiptinėje garsiai kalbančius žmones, paragintas žmonos išėjo į laiptinę. Laiptinėje pamatė moterį ir vyrą, kurie bandė vienas iš kito atimti fotoaparatą. Matė, kad E. ranka buvo kruvina, bet dėl kokios priežasties ji buvo kruvina, gerai neprisimena. Atrodo, kad lyg ir matė, kaip R. kando į pirštą K.. Prisiminė, kad buvo rėkiama, baramasi, buvo daug emocijų, šalutinių emocinių dalykų, barnių.
Liudytoja S. K. teismui parodė, kad kaltinamąjį E. R. pažįsta kaip dukters buvusį sugyventinį. Aiškino, kad gimus jos anūkei, R. ir K. dukrai, prasidėjo nemalonumai, nuolatinis R. lankymasis, terorizavimas, skambinėjimas. K. leido jam matytis su vaiku, tačiau prasidėjus teismams jis terorizuodavo, kad pagrobs vaiką. Kaltinime nurodytą dieną kilo grumtynės dėl vaiko, R. norėjo mergaitę išsivežti. Liudytoja išbėgo į kiemą, nes per langą pamatė, kad jis plėšė vaiką K. iš rankų, stumdo. K. su vaiku grįžo į butą, o R. įsiveržė į butą ir su dukra susigrūmė dėl fotoaparato, kuriame buvo nufilmuota medžiaga, kaip jis buvo atvažiavęs pas liudytoją į kaimą, kaip puola jos vyrą su beisbolo lazda. Grumtynių metu E. įkando dukrai į pirštą, spyrė ir mušė, ji nebeišlaikė ir paleido jį. Dukra nieko nedarė, prašė atiduoti fotoaparatą. Liudytoja matė dukros kruviną pirštą. Duodama parodymus dėl grasinimo nužudyti liudytoja aiškino, kad kaltinime nurodytą dieną dukra paskambino pasakė, kad “Akropolyje” reikia susitikti su E., jis nori pamatyti mergaitę. Susitikus kavinėje R. su mergaite nebendravo, E. į ausį tik kažką šnibždėjo, siūlė vyno, sakė, kad nori pakalbėti su E., tai jų asmeninis reikalas. Kad R. grasindavo nužudyti E., ji žino iš dukters žodžių, kai važiavo į Akropolį dukra sakė, kad jai E. yra grasinęs ir ankščiau, todėl prašė ją su anūke palydėti. Liudytoja nežinojo, kad tas susitikimas buvo pagal jų susitarimą, o ne pagal teismo numatytą laiką.
Teisiamojo posėdžio metu specialistas Viačeslav Kolomiec teismui paaiškino, kad specialisto išvada yra padaryta remiantis apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis. Konkrečiu atveju buvo svarbu, ar gydymas truko 10 dienų ar daugiau. Traumos momentas yra pradžia. Aiškino, kad specialistai vertina ne gydymo trukmę, o sveikatos sutrikdymo trukmę. 70 procentų kąstinių žaizdų gyja daugiau nei 10 dienų. Nukentėjusiosios darbingumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Specialisto manymu, E. K. anatominis vientisumas buvo sutrikdytas ilgiau nei 10 dienų.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-01-05 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-02048-09 E. R. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo kaltininkui ir nukentėjusiajai E. K. susitaikius. 2012 m. kovo 5 d. E. K. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad telefoninio pokalbio metu E. R. jai pasakė žodžius „jeigu išeis iš šio pasaulio, tai tikrai kažką su savim pasiims, o jų vaiką kažkas kitas augins", kuriuos ji suprato kaip grasinimą ją nužudyti. E. R. buvo pareikštas kaltinimas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl grasinimo nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis) ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalis).
BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant, ar išreikštas grasinimas yra realus, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančio asmens ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne vien grasinimo turinį, bet ir grasinimo konkretumą, realumą bei kaltininko tiesioginę tyčią. Teismas, kompleksiškai vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad įrodymų, jog telefoninio pokalbio metu E. R. išsakyti žodžiai „jeigu išeisiu iš šio pasaulio, aš tikrai kažką su savim pasiimsiu“, „kažkas kitas augins vaiką" buvo realus grasinimas nužudyti E. K., nėra. Juolab, kad tai yra atskiros frazės, pasakytos ne viename sakinyje ir netgi ne viena paskui kitą. Analizuojant visą teismui pateiktą telefoninio pokalbio įrašą, akivaizdu, kad pirmoji frazė yra pasakyta po to, kaip E. K. pasisako turinti kitą vyrą, o antroji po to, kaip kaltinamajam būna pasakyta, kad „būsi be vaiko, vapščė nematysi“. Taip pat neįrodyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – sąmoningai, suprasdamas savo ketinimų baudžiamumą, siekdamas įbauginti nukentėjusiąją ir priversti ją patikėti tuo, kad ji gali būti nužudyta, išsakė savo grasinimus, taip keldamas nukentėjusiajai baimę ir siekdamas priversti ją paklusti savo valiai. Priešingai, teismas atkreipia dėmesį, kad tarp E. R. ir E. K. ilgus metus yra susiklostę įtempti tarpusavio santykiai, vyksta nuolatiniai ginčai dėl vaiko auklėjimo, išlaikymo, asmeninių poros santykių. Analizuojant 2012-03-02 telefoninių pokalbių turinį (t.3, b.l.108-110), matyti, kad po išsakytų kaltinime nurodytų žodžių, kuriuos E. K. suprato kaip grasinimą nužudyti, nutrūkus pokalbiui, E. R. vėl perskambino E. K., ši atsiliepė ir toliau su kaltinamuoju kalbėjosi. 2013-03-02 dienos vakarą E. R., E. K., jos motina ir mažametė dukra buvo susitikę Akropolio kavinėje, kur pietavo prie vieno stalo, vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Į policiją dėl grasinimo nužudyti E. K. kreipėsi praėjus net trims dienoms po telefoninio pokalbio, t.y. 2013-03-05 (t.3, b.l.91). Visos šios aplinkybės kelia teismui pagrįstų abejonių E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimu metu išreikšta pozicija, kad ji išsigando E. R. išsakytų grasinimų, bijojo dėl savo ir savo dukters gyvybės. Abejonę sustiprina ir ta aplinkybė, kad E. K. susitiko su E. R. ne teismo sprendimu nustatytą tėvo matymosi su vaiku dieną, ne perdavė vaiką tėvui, o pati su juo bendravo, vakarieniavo, netgi, kaip teisiamajame posėdyje teigė liudytoja S. K., sėdėjo taip arti E. R., kad šis jai „kažką į ausį šnibždėjo“ (t.4, b.l.20). Kaltinamojo E. R. išsakyto teiginio, kad jie su E. K. buvo dar kartą susitikę vėlų tos dienos vakarą prie kazino (t.4, b.l.15-16), E. K. taip pat nepaneigė. Teismas sutinka su kaltinamojo pozicija, kad E. K. neturėjo pagrindo jo bijoti, kaip grasinimą suvokti jo pasakytus žodžius, nes ji net du kartus tą dieną buvo su juo susitikusi. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad E. K. telefoniniai pokalbiai, iš kurių turinio tiesiogiai galima suprasti, jog E. R. aktyviai siekia jos palankumo, dėmesio, nori su ja gyventi, būti kartu, kviečia kartu atostogauti, nebuvo netikėti. Tikėtina, kad ji buvo įpratusi prie tokių E. R. išsireiškimų, todėl pokalbius su juo palaikė, analizavo E. R. išsakomų teiginių pagrįstumą, o po šių pokalbių ėjo susitikti su E. R.. Iš pokalbių turinio matyti, kad abu asmenys yra suirzę, kiekvienas bando įrodyti savą tiesą, neįsiklauso į kito žodžius, yra valdomi emocijų. Pokalbis konfliktiškas, dažnai vartojami keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai, todėl, teismo, vertinimu, E. R. pasakytos frazės buvo išprovokuotos tuo metinių emocijų, o ne išsakytas sąmoningas, iš anksto apgalvotas grasinimas nužudyti E. K.. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. R. išteisintinas dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.
Nukentėjusioji E. K. pareiškė 8500 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad 2011-03-31, apie 20.00 val., E. R. paskambinęs telefonu grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, pasakė, kad negrąžins jai dukros, o ją nušaus. 2009-06-02 konflikto metu E. R. įkando jai į pirštą. E. K. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl patirto sužalojimo turėjo gydytis, negalėjo dirbti, jautė dvasinį diskomfortą, patyrė ir moralinį skausmą, nepelnytą pažeminimą, po grasinimų nužudyti prarado dvasinę ramybę, negali atsikratyti baimės, gyvenimas tapo nepilnavertis, apėmė emocinė depresija. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, E. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kadangi kaltinamojo E. R. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vienoda teismų praktika (LAT 2007-11-27 nutartis Nr. 2K-P-429/2007), tais atvejais, kai teisiamajame posėdyje nagrinėjamos dvi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, iš kurių už pirmos veikos padarymą kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas baudžiamosios atsakomybės už minėtą veiką klausimą sprendžia tik tuomet, kai išsprendžia kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi kaltinamojo E. R. atžvilgiu yra priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarytos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, teismas neturi juridinio pagrindo spręsti E. R. kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 302, 303, 307, 308 str., teismas
nusprendžia:
Kaltinamąjį E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
E. K. pareikštą 8500 litų dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.