Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įmonė 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte patvirtino prašiusi išduoti pareiškėjui Nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., nurodė įsipareigojanti įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mokėti jam 725 Eur per mėnesį darbo užmokestį, taip pat dienpinigius pagal nustatytą būvimo užsienio valstybėje dienpinigių normą, apgyvendinti, prireikus - padengti pragyvenimo išlaidas, apgyvendinimo gavus visą būvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę išlaidas, užtikrinti jo sveikatos draudimą. Teigia, kad įmonė turi ilgametę patirtį, neturi įsiskolinimų, turi savo ilgalaikį turtą.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas ir kai jis atitinka tam tikras sąlygas, tokias kaip – pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ar galimybę dirbti tokio pobūdžio darbą ir pan. Tokie dokumentai, kurie yra autentiški, originalūs, buvo pateikti, bet atsakovė juos netinkamai įvertino. Be to, Ambasada nemotyvavo, kodėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

Teisme 2020 m. sausio 31 d. gauti pareiškėjo atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas nepaneigė nė vieno dokumento autentiškumo, neįrodė savo nepagrįstų abejonių. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė užtektinai dokumentų, įrodančių pareiškėjo tikslus, motyvus, siekius gauti nacionalinę vizą. Dėl savo rūpestingumo ir siekio išspręsti šią susiklosčiusią situaciją tarp ginčo šalių, papildomai pareiškėjas prie skundo pridėjo ir kitus dokumentus (pavyzdžiui, susijusius tik su įmonės veikla, o ne konkrečiai su pareiškėju), todėl laikytina, kad pareiškėjas įrodė savo teisėtus lūkesčius ir teisę gauti nacionalinę vizą tam, kad galėtų pradėti dirbti įmonėje vairuotoju, taip galėtų užsidirbti ir galiausiai, nebūti „bedarbiu“.

Pažymi, kad pareiškėjas UAB „Hegelmann Transporte“ reikalaujamą CE kategoriją įgijo 2019 m. rugpjūčio 5 d., jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d. yra įgijęs C kategoriją. Pareiškėjas pateikia įmonės raštą dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus. Būsimiems vairuotojams ir darbuotojams įmonėje yra keliami specialūs reikalavimai ir kriterijai. Testuojant būsimų darbuotojų gebėjimus ir įgūdžius taikoma adaptuota VĮ Regitros metodika.

Teigia, jog pareiškėjo turimos pažymos apie įmonę, kurioje jis dirbo, nėra būtina patvirtinti Apostille. Mano, kad nagrinėjamuoju atveju nekyla abejonių dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. pažymos turinio, todėl tvirtinimas dokumento žyma Apostille nėra privalomas. Tuo pačiu, pareiškėjo teigimu, jis negali paaiškinti, kodėl šiuo metu įmonė nėra randama paieškų sistemose. Nurodo, kad jo darbo santykiai su įmone baigėsi paskutinę darbo sutarties dieną, todėl jis neturi jokių duomenų apie ją.

Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 78-84) atsakovė vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c punktu ir teigia, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Tuo pačiu vadovaujasi 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2003/59/EB ir 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/ EB Dėl vairuotojų pažymėjimų, nuostatomis, kuriose nustatyta, kad Direktyva taikoma ir transporto priemonių vairavimui, kurį atlieka trečiųjų valstybių piliečiai, kuriuos samdo arba naudoja valstybėje narėje įsis-teigusi įmonė. Pagal Direktyvos 10 straipsnį valstybių narių kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į pradinę kvalifikaciją patvirtinantį PKP ir kvalifikacijos kėlimą patvirtinantį PKP, Direktyvos 2006/126/EB I priede numatytą suderintą Sąjungos kodą „95“ įrašo šalia atitinkamų pažymėjimų kategorijų: vairuotojo pažymėjime arba pagal šios direktyvos II priede pateiktą pavyzdį parengtoje vairuotojo kvalifikacinėje kortelėje; jeigu valstybės narės, kurioje įgytas PKP, kompetentingos institucijos negali vairuotojo pažymėjime nurodyti Sąjungos kodo, jos išduoda vairuotojui vairuotojo kvalifikacijos kortelę.

Nurodo, kad Sąjungos kodas „95“ - tai vairuotojų, vežančių krovinius ir/ar keleivius, pradinė profesinė kvalifikacija ir periodinis profesinės kvalifikacijos tobulinimas. Vairuotojui, įgijusiam pradinę profesinę kvalifikaciją ar išklausiam periodinio kvalifikacijos tobulinimo kursą, VĮ „Regitra“ nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjime įrašomas Europos Bendrijos kodas „95“ ir data, iki kurios profesinė kvalifikacija galioja. Teigia, kad tokie patys reikalavimai dėl „95“ kodo taikomi ir ne Europos Sąjungos piliečiams, kurie įdarbinti Lietuvos įmonėse.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), galiojančią nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. (b. l., 38-41). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas), kviečiantis asmuo UAB „Hegelmann Transporte“ (32 punktas). Užsieniečių registro vizų modulyje (b. l. 42-43) nurodyta, kad kelionės tikslas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbas. Nurodyta, kad pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus: kelionės draudimo liudijimą, banko pažymą, vairuotojo pažymėjimą, autoinspekcijos pažymą, darbo sutartį, UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą, nekilnojamojo turto registro išrašą, juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimą, sutikimą, lėktuvo bilietų rezervaciją, pasų kopijas.

Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą dviem pagrindais: kad jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas).

Sprendimas neišduoti vizos priimtas konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju reikalaujamos vairuotojo kortelės; darbovietės pažymą parašyta ne uzbekų, bet rusų kalba; pareiškėjo pateikti dokumentai išversti ne į lietuvių kalbą, kaip to reikalaujama, bet į anglų kalbą; pareiškėjui darbui tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju reikalinga CE kategorija suteikta 2019 m. rugpjūčio 5 d.; pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtinti pažymą APOSTILLE; patikrinus oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre https://snds.uz, ar egzistuoja įmonė OOO „152-Avtokorxona“, kurioje dirbo pareiškėjas, ši įmonė nerasta. Todėl Ambasadai kilo abejonių dėl pareiškėjo pateikto dokumento autentiškumo (b. l. 42-5).

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso, Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas) ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatos, patvirtintos Kolegialių institucijų 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizų tvarkos išdavimo aprašas).

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; pagal 3 punktą - jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikra, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

E. K. 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – Tvarka) konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78 punkte numatyta, kad daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, be kita ko, pateikia aprašo 70.13 papunktyje nurodytu atveju (atvykstantiems į Lietuvą dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą) – darbo sutartį ar jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (Vizų tvarkos išdavimo aprašo 78.14 p.).