Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant pareiškėjui M. V., Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio atstovams Vaidui Laukiui, Živilei Žilėnienei, Daivai Brazauskienei, išnagrinėjęs M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. V. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad nuo pirmo susitikimo su pareigūnais momento jis aiškino, kad pažeidimo nepadarė, miško paklotės nenaikino, technikos pagalba jos nestumdė bei darbų neorganizavo. Šie įvykiai buvo labai seniai, todėl detaliai visų aplinkybių neatsimena. Valstybinei miškų tarnybos pareigūnai neatliko to ką turėjo atlikti, t.y. nesurinko visų duomenų, reikalingų pagrįsti jo kaltę.

Liudytoja E. D.–Vasiliauskienė parodė, kad ji su vyro broliu nuvažiavo apžiūrėti tos vietos, kur buvo įsigiję mišką. Toje vietoje buvo labai daug šakų, išvartytų kelmų, augančio miško nebuvo. Suprato, kad kažkas su tuo mišku buvo daryta. Ji paprašė brolio, kad jis viską sutvarkytų, jis sutiko. Kaip miškas buvo tvarkomas, ar buvo samdomi žmonės, nežino. Su vyru tuo metu santykiai buvo įtempti, todėl jam apie tai nepranešė. Taip pat nurodė, kad šalia to miško, įsigyto 2012 m. vasario mėn., jos vyras organizavo kaimo turizmą. Mišką apžiūrėjo tik tada, kai vyras įsigijo žemę, t.y. po pirkimo, maždaug gegužės mėn.

Liudytojas N. V. parodė, kad 2012 m. pavasarį, jis su E. D.–Vasiliauskiene nuvažiavo į sodybą apžiūrėti miško, kurį ji paprašė išvalyti atsodinimui, manė, kad tai jų su sutuoktiniu bendras sprendimas, nors M. V. jo asmeniškai neprašė, miško tvarkymo darbų neorganizavo. Jis maždaug po savaitės nuvažiavo į tą mišką ir pamatė šalia stovintį buldozerį. Jis šalia buvusio žmogaus paprašė, kad padėtų išvalyti mišką, jie susikeitė telefono numeriais, aprodė plotą, kurį reikės sutvarkyti ir susitarė, kad jam bus sumokėta 2000 Lt. Pasakė jam, kad kai jis baiginės valyti mišką, paskambintų, nes jis atsiveš žmogų, kuris pasižiūrės, ar gerai sutvarkyta, tačiau jis neskambino, o telefono numeris buvo išjungtas, todėl su juo iki šiol neatsiskaitė. Vėliau brolis M. V. užsiminė, kad atėjo skundų iš miškininkų, todėl suprato, kad jis prapuolė dėl to, jog blogai išvalė mišką. Broliui apie tai nieko nesakė, nes tas žmogus pinigų nepaėmė, todėl manė, kad miškas nebuvo išvalytas. Nuo jų susitarimo iki darbų atlikimo praėjo maždaug savaitė, per tą laiko jis nevažiavo ir nežiūrėjo. Vėliau nuvažiavęs pasižiūrėti pamatė, kad vaizdas buvo pasikeitęs, žemė buvo ištrypta.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis su seserimis anksčiau, iki kol pardavė sklypą M. V., buvo to sklypo savininkas. Audra buvo išvarčiusi medžius, todėl reikėjo tai sutvarkyti, leidimas buvo gautas. Kai traktorius važiavo, tai tarp griovių buvo padarytas kelias. Prieš parduodant mišką kelmų nerovė.

Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio atstovas Vaidas Laukys paaiškino, kad tai buvo sanitarinis kirtimas, medžiai nukertami ir paliekamas plynas laukas, nuotraukose ši situacija aiškiai matoma.

Pareiškėjas ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovai sutiko, kad nėra tikslo iš naujo kviesti apklaustus teismo posėdžio metu liudytojus, nes liudytojai ankstesnių teismo posėdžių metu davė aiškius ir konkrečius parodymus, todėl teismas remiasi liudytojų parodymais, duotais nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-53-540/2013:

liudytojas G. V. parodė, kad 2012 m. balandžio 26 d. ir 2012 m. gegužės 2d. Guogų kaime Draugų gatvėje pagal gautą informaciją tyrė kitus pažeidimus, t.y. medžių iškirtimo ir laužų deginimo faktus ir juos fiksuodamas darė nuotraukas. 2012 m. vasaros pabaigoje miškų tarnyboje buvo gauta informacija šlaito žemės stumdymo darbus ir darbuotojai jo klausė ar jis, tirdamas kitus pažeidimus, nebuvo pastebėjęs šlaito žemių nustumdymą. Tada G. V. paaiškino, kad 2012 m. balandžio mėn. -2012 m. gegužės mėn. pradžioje jokių šlaito nustumdymų nebuvo, o peržiūrėjęs 2012-04-26 ir 2012-05-02 darytas fotonuotraukas, pastebėjo, kad jose matosi minėtas šlaitas. Jei tuo metu kai G. V. tyrė kitus pažeidimus būtų pastebėjęs šlaito žemių nustumdymą, kelmų išrovimą, būtų fiksavęs ir šį pažeidimą.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2011 m. matė kai po audros šlaite buvo raunami medžiai, su technika traukiami rastai. Matė, jog po darbų buvo sujaukta žemė. 2012 m. pavasary jau buvo sudygusi žolė ir viskas buvo tvarkinga. Matė dirbančius traktorius. Lyg tai buvo ir geltonas buldozeris. Liudytojo nuomone, rovė ir kelmus.

Liudytojas G. J. parodė, kad Guogų kaime yra jo seseriai priklausantis žemės sklypas, o jis pats ten atvažiuoja dažnokai. 2011 m. pabaigoje jis matė, kad buvo pjaunami medžiai, buvo jų suverstos krūvos bei po sklypą važinėjo sunkioji technika. 2012 m. pavasarį matė, kad kalne nėra medžių. Dėl kelmų buvimo negali tiksliai paliudyti. Atrodo visas kalnas buvo švarus, atrodo, kad jame nebuvo ir kelmų, tačiau labai įdėmiai neapžiūrinėjo, nes ne jo sklypas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 68 str. 1 d. nustatyta, kad savavališkas miško paklotės naikinimas, žalojimas ar rinkimas užtraukia administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad 2012 m. gegužės–birželio mėn., (duomenys neskelbtini), Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartale, privačiame miško žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančioje 0,239 ha ploto kirtavietėje, jos dalyje, buvo netinkamai organizuoti miško tvarkymo darbai, technikos pagalba nustumdytas paviršinis miško žemės sluoksnis su augančia augmenija, tokiu būdu sunaikinta 2390 kv. m. miško paklotės. Iš privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos akto (b.l. 27), matyti, kad kirtavietėje 0,239 ha plote technikos pagalba buvo išrauti kelmai, pašalinti krūmai, medeliai ir kita augmenija, o nustumdant paviršinį miško žemės sluoksnį, sunaikinta miško paklotė. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidimo padarymo metu neteisėtą veiką padaręs asmuo nustatytas nebuvo, todėl institucija administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė vienam iš sklypo savininkų – M. V.. Institucija, surašydama protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nubaudė M. V. nesiaiškinusi M. V. sutuoktinės – miško bendrasavininkės E. D.–Vasiliauskienės pozicijos dėl miško tvarkymo ir priežiūros darbų. Nagrinėjant pareiškėjo skundą ir teismo posėdžio metu apklausus jo sutuoktinę E. D.–Vasiliauskienę ji parodė, kad organizavo sklypo tvarkymą bei paprašė pareiškėjo brolio, kad šis padėtų jį sutvarkyti. Pareiškėjas savo kaltę dėl pažeidimo padarymo neigė nuo pat pradžių, o institucija, surašiusi nutarimą, taip ir nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių neabejotinai teigti, jog pažeidimą nagrinėjamu atveju padarė būtent M. V.. Liudytoja E. D.–Vasiliauskienė pripažino organizavusi sklypo tvarkymą, šis jos paaiškinimas teismui abejonių nekelia, kadangi ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje, aplinkybes ji nupasakojo nuosekliai, todėl teismas neturi pagrindo jos paaiškinimu netikėti. Teismas daro išvadą, kad M. V. paaiškinimas apie tai, kad jis miško tvarkymo neorganizavo ir apie tai nieko nežinojo, nebuvo paneigtas jokia institucijos surinkta medžiaga.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kad M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 68 str. 1 d., visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto Vaido Laukio 2012-10-04 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17 AM 082012 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Iš teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 68 str. 1 d. veikos požymių gali būti liudytojos E. D.–Vasiliauskienės veikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 68 str. 1 d., 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.

nutarė:

Pareiškėjo M. V. skundą tenkinti.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto Vaido Laukio 2012-10-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17 AM 082012 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.