- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- 1-937-805/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. K. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2018 m. liepos 12 d. apie 2.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. S. sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaužęs ūkinio pastato lango rėmą ir išėmęs stiklą - pro langą įsibrovė į A. S. ūkinį pastatą ir iš viduje esančio šaldytuvo pagrobė A. S. priklausantį turtą – 10 eurų vertės 2 kg. dešrelių, tuo nukentėjusiajai A. S. padarė 10 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. liepos 11 d. vakare apie 18 val. užėjo pas A. S. į namus. Jis buvo neblaivus. Tuo metu pas A. namuose buvo atėjusi L. C.. A. S. su L. C. gėrė degtinę. A. S. jam irgi pasiūlė išgerti degtinės. L. C. išgėrė vieną stikliuką ir išėjo. Pas A. namuose pabuvo ilgokai, kelintą valandą iš jos namų išėjo nepamena. Būdamas girtas laukuose kažkur miegojo. Po to laukuose prabudo ir ketino eiti į savo namus, tačiau einant dar kartą užėjo pas A. S.. Dar pas A. S. kambaryje išgėrė degtinės. Ant stalo buvo padėta pieniškos dešros. Jis ta dešra gerdamas degtinę užkando. Po to, galėjo būti apie 2.30 val., jis išėjo iš A. S. namų. Labai norėjo valgyti. A. S. begeriant minėjo, kad ūkiniame pastate šaldytuve yra maisto produktų. Žinodamas tai, nusprendė įsibrauti į pastatą ir iš vidaus pasiimti maisto produktų. Nuėjo prie ūkinio pastato lango, atsilenkė vinis, kurie laiko lango stiklą. Išėmė lange stiklą, sugadino lango rėmą. Išėmęs lango stiklą, įsibrovė į ūkinio pastato vidų. Ūkiniame pastate stovėjo senovinis šaldytuvas. Šaldytuve buvo tik dešrelės, daugiau kitų maisto produktų jis nematė. Dešrelių pakuotės nepraplėšė. Pagrobęs dešreles pro tą patį langą išlipo. Išlipus, prie jo pribėgo du dideli šunys, kurie jį užsipuolė ir jis parkrito. Iškrito pakuotė dešrelių ir šunys nusinešė dešreles. Jis dešrelių nė neparagavo. Dešrelių galėjo būti apie 2 kilogramai. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. A. S. atlygino padarytą žalą, atsiprašė (b. l. 54-55, 58-59).
Nukentėjusioji A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. liepos 11 d. apie 15 val. pas ją atėjo pažįstama L. C., kuri parnešė iš parduotuvės butelį degtinės ir vyno. Su L. C. namuose kambaryje gėrė degtinę, vyną. Begeriant į namus atėjo E. K.. E. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. E. K. atėjęs irgi gėrė degtinę ir alų. L. C. išėjo į namus. Kelintą valandą E. K. iš namų išėjo ji neprisimena. Nakties metu, apie 2 val., pas ją dar kartą atėjo E. K.. Ko atėjo, ji nežino, nesuprato ko norėjo. Nakties metu E. K. dar valgė likusią dešrą, kuri buvo ant stalo. E. pasakė, kad ji eina miegoti ir E. išėjo iš jos namų. Ji turi du rudus šuniukus, kurie buvo palaidi. E. nelydėjo iki durų, o nuėjo miegoti. Ką E. kieme veikė nematė. Kitos dienos ryte, atsikėlusi apie 8 val., pastebėjo, kad išlaužtas ūkinio pastato lango rėmas, dėl to žala nepadaryta, nes jis senas, bevertis. Ūkinio pastato viduje pastebėjo, kad šaldytuve nėra 2 kg. dešrelių. 1 kg. dešrelių vertė 5 eurai. Viso buvo padaryta 10 eurų turtinė žala. Ūkinio pastato durys buvo užrakintos, spyna nesugadinta. Šį nusikaltimą padarė E. K.. E. K. buvo atvykęs pas ją ir atlygino padarytą žalą. Ji civilinio ieškinio byloje nereiškia. E. K. atsiprašė, ji atleido (b. l. 5-7, 23-25).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
liudytojos L. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriai matyti, kad kad ji 2018 m. liepos 11 d. vakare, galėjo būti apie 15 valandą, nuėjo pas savo pažįstamą A. S., su kuria gėrė degtinę. Begeriant, pas A. į namus atėjo E. K.. Tada ji išėjo. Ar E. K. su A. kartu gėrė dar likusį degtinės butelį ir vyną nežino. E. K. matėsi, kad atėjo būdamas neblaivus. Po kelių dienų sužinojo, kad pas A. namuose buvo atvykusi policija. Vėliau iš A. sužinojo, kad E. K. pavogė apie 2 kg. dešrelių. A. maistą laikė kitame pastate, tame pastate yra šaldytuvas (b. l. 31-33);
2018 m. liepos 12 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriuo A. S. kreipėsi į policiją dėl vagystės iš ūkinio pastato (b. l. 5-20);
įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančios sodybos ūkinis pastatas (b. l. 5-20).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kito ko, kyla, tam, kas įsibraudamas į patalpą pagrobė svetimą turtą. Bylos duomenimis kaltinamasis, be turto savininko žinios ir leidimo, įsibraudamas į svetimą patalpą ir pagrobdamas kitam asmeniui priklausiusį turtą, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagrobto turto vertė nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018 m. liepos 12 d. apie 2.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. S. sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaužęs ūkinio pastato lango rėmą ir išėmęs stiklą - pro langą įsibrovė į A. S. ūkinį pastatą ir iš viduje esančio šaldytuvo pagrobė A. S. priklausantį turtą – 10 eurų vertės 2 kg. dešrelių, tuo nukentėjusiajai A. S. padarė 10 eurų turtinę žalą.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad E. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 63-64). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, jai padaryta žala atlyginta, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu prieštaravimų nepareiškė (b. l. 65).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. K. – jis neteistas (b. l. 41), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 42-47), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįrašytas (b. l. 40), nedirba (b.l.48), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 49). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kartu su prokuroro siūlomu įpareigojimu papildomai paskiriant įpareigojimą ir užsiregistruoti darbo biržoje ir/ arba dirbti bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, nes, teismo nuomone, jie darytų teigiamą įtaką E. K. elgsenai.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. K. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant paskirtosios bausmės laiku būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, užsiregistruoti darbo biržoje ir/ arba dirbti ir visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant paskirtosios bausmės laiku būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, užsiregistruoti darbo biržoje ir/ arba dirbti ir visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam E. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam E. K. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Įteikti kaltinamajam E. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.