- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- N-438-75-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutarties S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK) Prevencijos skyriaus vyr. tyrėja 2009 m. gegužės 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą S. S., klubo „Metro“ direktoriui, už viešosios rimties trikdymą. Protokole nurodoma, kad 2008 m. gruodžio 7 d. nuo 00.00 val. iki 02.00 val., 2008 m. gruodžio 14 d. nuo 01.00 val., 2008 m. gruodžio 19 d. nuo 01.00 iki 02.00 val., 2008 m. gruodžio 21 d. apie 01.16 val., 2008 gruodžio 25 d. nuo 23.50 val. ir 2009 m. sausio 11 d. nuo 00.40 val. iš klubo „Metro“ UAB „Aktinolita“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sklido garsi muzika, kuri trikdė (duomenys neskelbtini) gyventojams ilsėtis nakties metu. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog klubo „Metro“ direktorius S. S., vykdydamas savo klubo veiklą, neprižiūrėjo, kad muzika klube grotų leistinu garsu, todėl padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK Prevencijos skyriaus vyr. tyrėjas 2009 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą Nr. N136699 S. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 100 litų baudą.
S. S. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Paaiškino, kad kavinėje „Metro“ leidžiama muzika neviršija leistinų triukšmo ribų. Teiginiai, kad iš kavinės sklido garsi muzika, yra nepagrįsti, nes institucija nematavo garso lygio nakties metu leistinais metodais. Tuo tarpu 2008 m. gegužės 23 d. atlikta metrologinė garso patikra nustatė, kad leidžiant muziką visu garsu kavinėje, jos salėje maksimalus garsas sudaro 84 dBA, o virš kavinės esančio buto, (duomenys neskelbtini)-1b, miegamajame kambaryje maksimalus garsas sudaro 35 dBA, o ekvivalentinis 33 dBA. Nors triukšmo tyrimas buvo atliekamas 2008-05-23, tačiau ir pažeidimo padarymo dieną triukšmas negalėjo būti didesnis, nes kavinėje esanti garso aparatūra liko ta pati. Šis faktas matosi, palyginus perduodamos aparatūros aktus: 2008 m. vasario 7 d. aparatūros perdavimą kitai įmonei (ankstesniam kavinės nuomininkui) su perduota UAB „Aktinolitas“ 2008 m. spalio 14 d. Su ta pačia aparatūra ir buvo leidžiama muzika tas dienas, kai neva buvo girdima garsi muzika. Policijos pareigūnai atvyko remdamiesi namo kaimynų skambučiais, tačiau su dalimi kaimynų susiklostę konfliktiniai santykiai, nes jie siekia, kad kavinės veikla būtų sustabdyta. Labiausiai kavinės veiklai priešinasi buto Nr. 1 gyventoja, gyvenanti žemutiniame aukšte, nors tame aukšte ir buvo matuojamas garso lygis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog siekdamas dar kartą nustatyti triukšmo lygį, 2009 m. balandžio 23 d. kvietė UAB „Akustinių tyrimo centras“ atlikti garso lygio matavimus pas daugiausiai nusiskundimų reiškiančią kaimynę iš pirmo buto, tačiau į jos butą įleisti nebuvo. Dėl to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, pirmo buto gyventojos ir dar 1-2 namo gyventojų pretenzijos yra nepagrįstos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pabrėžė, jog yra kalbėjęs beveik su visais namo gyventojais, dauguma jų teigė, kad triukšmo naktimis negirdi, tuo labiau, kad kavinė yra rūsyje, virš jos yra dar parduotuvė „Drogas“, sienų aukštis daugiau kaip 4 metrai, parduotuvėje yra prekių, kurios sugeria garsą. Gyventojai gyvena virš parduotuvės, todėl gyventojus ir kavinę skiria apie 5 metrai. Gyventojų butai išsidėstę per 4 aukštus. Žemiausiame aukšte gyvenantis gyventojas A. P. (gyvenantis (duomenys neskelbtini)) raštiškai yra patvirtinęs, kad jokio triukšmo negirdi. Kitas virš kavinės gyvenantis kaimynas R. V., gyvenantis 6 bute, taip pat negirdi triukšmo. Todėl, S. S. nuomone, laikytina, jog triukšmo negirdi ir kiti kaimynai. Tik viena, kartais dvi kaimynės, nusiteikusios prieš bet kokią naktį dirbančią kavinę, skambina policijai dėl neva keliamo triukšmo. Kad šios kaimynės jau senai skambinėja policijai, patvirtina buvusių kavinės darbuotojų T. M. ir A. T. paaiškinimai. S. S. manymu, esant konfliktinei situacijai, policijos pareigūnai privalėjo atlikti triukšmo lygio patikrą, kad objektyviai nustatytų, ar triukšmo lygis buvo viršytas, ar ne. Tas padaryta nebuvo, todėl policija iš esmės nenustatė, ar buvo padarytas pažeidimas, ar ne.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi S. S. skundo netenkino.
Teismas konstatavo, jog byloje ištirti įrodymai neabejotina patvirtina, kad kavinėje „Metro“ leidžiamą muziką administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku girdėjo namo gyventojai ir muzika trikdė jų ramybę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. pripažino, kad kavinėje leidžiama muzika, tik savo kaltę neigė remdamasis tuo, kad leidžiama muzika neviršija leistinų ribų. Teismo vertinimu, tai, kad leidžiamos muzikos garso stiprumas neviršija leistinų ribų, nereiškia, kad muzikos negirdi namo gyventojai, ir kad muzika jiems netrukdo naktį ilsėtis. Teismas nustatė, jog namo gyventojai skundžiasi, kad dėl leidžiamos muzikos naktį jie negali ilsėtis, užmigti, o tai ir yra viešosios rimties trikdymas. S. S., kavinės direktorius, ir liudytojas R. S., patalpų savininkas, teisme paaiškino, kad namo gyventojai skundžia juos policijai, nes apskritai nusiteikę dėl kavinės veiklos, ypač priešiška yra V. R.. Tai teisme patvirtino ir liudytojai A. T. (A. T.) ir T. M.. Tačiau, kaip akcentavo teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad dėl keliamo triukšmo skundus policijai daug kartų rašė ne tik V. R., bet ir V. R., bei M. C., taip pat garsiai leidžiamą muziką girdėjo ir kiti namo gyventojai: J. D., U. G. V., taip pat ir policijos pareigūnas V. J., užėjęs į butą Pylimo 43-1, girdėjo iš kavinės sklindančią muziką. Teismas akcentavo, jog byloje nėra įrodymų, kad šis pareigūnas taip pat būtų suinteresuotas dėl kavinės veiklos nutraukimo. Todėl, teismo vertinimu, negalima teigti, kad S. S. kaltė grindžiama vien tik subjektyviais namo gyventojų, kurie yra suinteresuoti nutraukti kavinės veiklą, skundais. Teismas akcentavo, jog atsakomybei kilti pakanka nustatyti, kad kai kuriems namo gyventojams dėl nakties metu kavinėje leidžiamos muzikos yra trikdoma ramybė, t. y. nebūtina nustatinėti, kad muziką girdi visi namo gyventojai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad S. S. padarė jam inkriminuojamą veiką. Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė aplinkybių, darančių bylos teiseną negalima (ATPK 250 straipsnis). Teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai, veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimus, atitinka pažeidimo pobūdį, tinkamai individualizuota, todėl keisti ją nėra pagrindo, o skundžiamas nutarimas dėk administracinės nuobaudos skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesuprantamas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, jog nėra būtina triukšmo išmatuoti decibelais. Apelianto nuomone, nesant tokio būtinumo apskritai nėra įmanoma atskirti, kas yra leistinas garsas, o kas jau yra triukšmas, kadangi garso stiprumas yra labai subjektyvi ir vertintina aplinkybė: kas vienam asmeniui yra per garsu, triukšmas, kitam gali būti normalus, jo rimties netrukdantis garsas ir pan. Apelianto manymu, byloje surinkti jo paties iniciatyva atliktų objektyvių garso matavimų duomenys įrodo, kad triukšmo apskritai būti negalėjo, net jei muzika kavinėje (klube „Metro“) būtų leidžiama maksimaliu garsu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, išimtinai rėmėsi vien tik apeliantui nepalankiais įrodymais, kurie iš esmės buvo subjektyvūs, todėl teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pasak apelianto, objektyviai nenustačius ar triukšmo lygis buvo viršytas, nėra įrodyta ir tai, kad buvo padarytas pažeidimas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3- iasis policijos komisariatas - prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog administracinio teisės pažeidimų byloje pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, klubo „Metro“ vadovo S. S. atžvilgiu, yra surinkta pakankamai faktinių duomenų įrodančių, kad dėl klubo veiklos sklindantys triukšmas trikdė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namo gyventojų rimtį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsižvelgdama į gyventojų skundus bei įvairių institucijų pateiktą informaciją, 2009 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Aktinolitas'' priklausančioje kavinėje „Metro" Vilniuje, (duomenys neskelbtini)“. Po minėto sprendimo dėl „Metro" klubo keliamo triukšmo gyventojų nusiskundimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyr. tyrėja 2009 m. gegužės 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. S., klubo „Metro“ direktoriui, už viešosios rimties trikdymą. Protokole buvo nurodyta, kad 2008 m. gruodžio 7 d. nuo 00.00 val. iki 02.00 val., 2008 m. gruodžio 14 d. nuo 01.00 val., 2008 m. gruodžio 19 d. nuo 01.00 iki 02.00 val., 2008 m. gruodžio 21 d. apie 01.16 val., 2008 m. gruodžio 25 d. nuo 23.50 val. ir 2009 m. sausio 11 d. nuo 00.40 val. iš klubo „Metro“, priklausančio UAB „Aktinolita“ ir esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sklido garsi muzika, kuri trikdė (duomenys neskelbtini) gyventojams ilsėtis nakties metu (b. l. 20). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyr. tyrėjas 2009 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame konstatavo, jog klubo „Metro“ direktorius S. S., vykdydamas savo klubo veiklą, neprižiūrėjo, kad muzika klube grotų leistinu garsu, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 100 Lt baudą (b. l. 21 - 22).
ATPK 183 straipsnio 1 dalis numato, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.
Iš bylos medžiagos bei apeliaciniame skunde išdėstytų S. S. paaiškinimų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija fakto, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais laikotarpiais iš jo vadovaujamo klubo „Metro“ sklido tam tikras triukšmas (klubo kavinėje buvo leidžiama muzika), tačiau, S. S. manymu, šio triukšmo lygis negalėjo viršyti leistinų normų, o jo lygis net nebuvo objektyviai išmatuotas, todėl klubo „Metro“ vadovas nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį., ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Šiuo klausimu pažymėtina, jog, aiškinant ATPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 336).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. vadovaujamo klubo „Metro“ sklidusio triukšmo lygis nebuvo nustatomas remiantis specialiais garso lygio matavimo prietaisais, tačiau aplinkybę, jog dėl sklidusio triukšmo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais laikotarpiais buvo sutrikdyta namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų rimtis patvirtina liudytojų M. C., V. R., V. R. ir V. J. parodymai duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 132 – 135), taip pat kita bylos medžiaga: (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio namo gyventojų rašytiniai paaiškinimai (b. l. 50 - 62), policijos pareigūnų sudarytos įvykių ataskaitos (b. l. 37 – 49). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. vadovaujamo klubo „Metro“ veiklos buvo trikdoma (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo gyventojų viešoji rimtis, todėl vien tik apelianto nurodoma aplinkybė, jog pradedant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną klubo skleidžiamo triukšmo (garso) lygis nebuvo matuojamas specialiais prietaisais, nėra pakankamas pagrindas paneigti jam pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindų nutraukti S. S. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, S. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.