- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- N1-76-903/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41741-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V.V. (V.V.), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-26 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu - 45 paros arešto, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų:
jis 2018-08-21, apie 17.20 val., pėsčiųjų take (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu atsitrenkė į ta pačia kryptimi einančią V. P., kuri po susidūrimo nukrito kniūbsčia ant žemės, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairėje rankoje ir kairiame kelyje, kairės rankos stipinkaulio ir alkūnkaulio apatinių dalių lūžius, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad iš prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ važiavo dviračiu namo. Jis važiavo dviračio taku, šalia buvo pėsčiųjų takas, matė priekyje tuo taku jo važiavimo kryptimi einančią nukentėjusiąją. Važiavo negreitai. Suskambo jo telefonas, jis į jį pažiūrėjo, tuo metu pasisuko dviračio vairas ir atsitrenkė į moterį iš nugaros. Žino, kad jai lūžo ranka. Civilinius ieškinius pripažįsta.
Iš liudytojos V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018-08-21, apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), jai einant link (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ties „(duomenys neskelbtini)“ bažnyčia pajuto, kad kažkas stipriai trinktelėjo jai į nugarą, ko pasekoje nugriuvo ant grindinio kniūbsčia. Iš karto pajuto fizinį skausmą abiejuose rankose bei veide. Prie jos priėjo vaikinukas, kuriam atrodė, kad yra apie 20 metų. Vaikinukas atsiprašė jos, pasakė, kad netyčia ir užsiminė, kad jis kalbėjo telefonu. Tada ji suprato, kad minėtas vaikinas į ją atsitrenkė dviračiu, nors ji ėjo pėsčiųjų taku, toliau nuo kelio, arčiau žolyno, toje pusėje, kur bažnyčia. Iš karto po įvykio šalia buvę žmonės ją pasodino autobusų stotelėje ant suoliuko. Aplink buvę žmonės iškvietė jai greitąją pagalbą, medikai nuvežė į ligoninę. Ligoninėje nustatė alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžius. Kairę ranką sugipsavo 5-6 savaitėms (1-2 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (23-26 b. l.).
Iš Specialisto išvados 2018-08-29 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. P. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairėje rankoje ir kairiame kelyje, kairės rankos stipinkaulio ir alkūnkaulio apatinių dalių lūžiai, pagal medicininius dokumentus, sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta kietu buku daiktu (daiktais). V. P. nustatyti sužalojimai, pagal medicininius dokumentus, sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki patekimo į gydymo įstaigą, t.y. VšĮ Republikinę Klaipėdos ligoninę 2018-08-21 18.01 val., galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2018-08-21 17.20 val.). V. P. nustatyti sužalojimai, pagal medicininius dokumentus, sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. V. P. nustatyti sužalojimai visumoje dėl kairės ranko kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (39-40 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-08-21, 17.41 val., gautas pranešimas iš pranešėjos B., kad prie „(duomenys neskelbtini)“ bažnyčios stotelės dviratininkas partrenkė moterį (64-65 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Tuo būdu kaltinamojo V. V. teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog jis 2018-08-21, apie 17.20 val., pėsčiųjų take (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu atsitrenkė į ta pačia kryptimi einančią V. P., kuri po susidūrimo nukrito kniūbsčia ant žemės, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairėje rankoje ir kairiame kelyje, kairės rankos stipinkaulio ir alkūnkaulio apatinių dalių lūžius, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo V. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. V. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas už nusikaltimą nuosavybei, kita vertus, jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamam gali būti skiriama ne pati griežčiausi BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinant trečdaliu. V. V. įpareigotinas per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Teisminio nagrinėjimo metu iki įrodymų tyrimo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 416,76 Eur turtinės žalos, kurią sudaro gydymo išlaidos, ir 3000,00 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl streso, skausmo ir dvasinių išgyvenimų, sukeltų pasekmių, atlyginimo iš kaltinamojo, o jam neturint lėšų, iš jo tėvų.
Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos tenkintinta iš dalies, kadangi teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad dalis pirktų daiktų nesusiję su gydymu, t.y. plaukų dažai, kurių vertė 2,99 Eur, ir dantų pasta, kurios vertė 6,36 Eur, pirkti 2018-10-29. Taigi nukentėjusiajai priteistina 407,41 Eur turtinės žalos, kadangi ši suma yra pagrįsta pateiktais dokumentais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų nukentėjusiajai V. P. buvo sukeltas pakankamai didelis fizinis skausmas, ji patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nepatogumus, ilgą laiką gydėsi, tuo metu negalėjo pati savęs apsitarnauti, iki šiol jaučia skausmus, negali pamiegoti ant kairio šono, su ranka, kuri buvo sulaužyta, negali kelti svorio, kita vertus, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, jo darbinės pajamos nėra didelės, nedidelės ir kaltinamojo įstatyminių atstovų tėvų pajamos. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. jai priteistina 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 215,19 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios, kurią sužalojo kaltinamasis V. V., gydymu, atlyginimo. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 215,19 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, be to, kaltinamasis sutiko su civilinio ieškinio suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. (V. V.) paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti V. P. iš kaltinamojo V. V. (V. V.) 407,41 eurų turtinės žalos ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, šią sumą subsidiariai priteisti iš civilinių atsakovų D. V. ir V. V. (V. V.).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. V. (V. V.) 215,19 eurų turtinės žalos atlyginimo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, šią sumą subsidiariai priteisti iš civilinių atsakovų D. V. ir V. V. (V. V.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.