- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-04
- Bylos Nr.
- N-444-354-08
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nutarties D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Vaidotų policijos nuovados tyrėjas 2007 m. liepos 11 d. surašė D. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2007 m. birželio 17 d., apie 19.00 val., Juodšilių kaime, Šv. Uršulės g. 3, plyta išdaužė verandos langą, padarydama namo dalies savininkei 50 litų materialinę žalą, pažeisdama viešąją tvarką keikėsi necenzūriniais žodžiais, bandė sukelti muštynes, taip padarydama veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50³ ir 174 straipsniuose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007 m. liepos 20 d. nutarimu D. R. pripažino kalta padarius ATPK 50³ ir 174 straipsniuose numatytas veikas, už kurias skyrė subendrintą nuobaudą - 120 litų baudą. Teismas konstatavo, jog pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, teikimu dėl išnagrinėto skundo, G. A. skundu bei rašytiniu paaiškinimu, M. K. rašytiniu paaiškinimu bei kita bylos medžiaga. Teismas nutarime nurodė, jog parenkant nuobaudą atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, pažeidimų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes bei į tai, jog D. R. pažeidimą padarė būdama girta (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).
II.
Nesutikdama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nutarimu, D. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) ATPK 50³ straipsnyje nurodyto pažeidimo ji nepadarė, t. y. jokios plytos į langą nemetė ir jokio M. K. turto ji nei sunaikino, nei sužalojo. Jai neaišku, kuom remiantis teismas padarė tokią išvadą, nes nei vienas liudytojas tokios aplinkybės nepatvirtino, o M. K. tik nurodė, jog išgirdo stiklo dūžį; 2) tarp jos ir M. K. kilo ginčas dėl auskarų, dėl ko jai M. K. sudavė per veidą, todėl ji, vengdama bet kokio tolesnio iš jo pusės smurto, suėmė ją už drabužių, o atėjusios M. K. dukros, jos pačios vyras ją su M. K. išskyrė. Mano, jog tokie veiksmai nesudaro ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos pažeidimo sudėties. Be to, nepagrįstas ir teismo teiginys, kad ji keikėsi necenzūriniais žodžiais, nes savo skunde policijai G. A. apie tai neužsimena. Teigia, jog visa tai M. K. prasimanymai, siekiant ją nubausti. Taip pat pažymi, jog tuo metu buvo truputį išgėrusi, tačiau visas konfliktas vyko ne kokioje nors viešojoje vietoje, o draugo motinai priklausančio namo kieme, todėl nei viešoji tvarka, nei žmonių rimtis pažeista nebuvo.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti teigdama, kad tyrimą atlikęs tyrėjas savo teikime išsamiai išdėstė buvusio konflikto aplinkybes, o apeliantė pasiaiškindama nurodė, jog ji neprisimena, ar kalbėjo apie auskarus, ir ar plyta išdaužė langą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
D. R. administracinėn atsakomybėn patraukta už dviejų savarankiškų administracinių teisės pažeidimų, kuriuos neigia iš esmės, numatytų ATPK 50³ straipsnyje ir 174 straipsnyje, padarymą, ir kurie atitinkamai įtvirtina, jog administracinę atsakomybę užtraukia: 1) tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos; 2) nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. R. kalta nurodė, jog pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, teikimu dėl išnagrinėto skundo, G. A. skundu bei rašytiniu paaiškinimu, M. K. rašytiniu paaiškinimu bei kita bylos medžiaga. Taigi matyti, jog kaltė nustatyta tik byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu, juos visus ne tik kad neišvardijant, kas, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentacijos, trukdo asmeniui tinkamai įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, bet ir nenurodant, kokios buvo nustatytos veikoms kvalifikuoti reikšmingos bylos aplinkybės, kokie įrodymai tai pagrindžia ir t.t., taip neatsakant į visus, ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus, būtinus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, klausimus. Pažymėtina, jog pasiaiškindama Institucijai D. R. nurodė, jog nepamena, ar išdaužė plyta langą, o susistumdymas su M. K. vyko pastarosios iniciatyva, nes ji sudavė jai per veidą (b. l. 15). Iš kitų įvykį vienu ar kitu metu stebėjusių asmenų paaiškinimų matyti, jog nė vienas jų nematė, kas išdaužė langą, tačiau visi patvirtino, jog į kiemą, kur vyko visas veiksmas, išbėgo dėl triukšmo, o susistumdžiusias moteris M. K. ir D. R. išskyrė tik pastarosios sugyventinis S. F. (b. l. 8, 10, 11, 14). Taigi matyti, jog nebuvo nei vieno asmens betarpiškai stebėjusio visą incidentą (ir lango išdaužimą, ir atliekant nedidelio chuliganizmo veiksmus), paaiškinimus davę visi asmenys yra daugiau ar mažiau suinteresuoti bylos baigtimi (G. A. ir A. M. yra M. K. dukros, P. F. yra apeliantės sugyventinio S. F. motina, T. J. – sugyventinio sesuo), todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones, būtina betarpiškai patikrinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenis, t. y. apklausti įvykyje dalyvavusius ir stebėjusius asmenis, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius paaiškinimus teisme davė D. R., ar jie skyrėsi nuo pirminių ir pan. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 2 (12), 2007 m., 51-57 psl.), nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt., kas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, be to, teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas nukentėjusiąja byloje laikė tik M. K. (b. l. 20). Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla pradėta pagal G. A. skundą, byloje yra duomenų, jog D. R. puolė ir ją (b. l. 12, 14), administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti nedidelio chuliganizmo veiksmai ne konkretaus asmens atžvilgiu, todėl pastaroji Institucijos nutarimu pagrįstai pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 9), tačiau priimto nutarimo nuorašas jai nesiųstas, taip neužtikrinant ATPK 273 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, darytina išvada, jog skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o byla perduotina nagrinėti teisme iš naujo bylos esmės visapusiškam išsiaiškinimui ir atskleidimui, bylos įrodymų rinkimui, ištyrimui ir įvertinimui bei priimto procesinio sprendimo tinkamam motyvavimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
D. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.