Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto;

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto;

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 34 paromis arešto;

5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 50 parų arešto;

6. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto.

7. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto (bausmę atlikęs 2021-09-14), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. birželio 12 d. apie 16.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį - brolį E. G., tai yra jam gulinčiam ant grindų ne mažiau kaip du kartus spyrė į dešinį šoną ir į galvą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam E. G. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. G. paaiškino, kad jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, įtarimo esmę supranta, kaltu prisipažįsta visiškai ir gali parodyti, kad jis gyvena pas savo mamą D. G., adresu (duomenys neskelbtini). Jo brolis E. G. su savo šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 12 d. į vakarą, valandos nepamena, jis grįžo namo, atsidaręs šaldytuvą pastebėjo, kad nėra maisto. Pas mamą paklausė kas buvo atėję ir kam atidavė maistą, nes jis suprato, kad galėjo būti atėjusi brolio žmona K. G. arba brolis E., nes jie dažnai ateina prašyti maisto ir pinigų, o mama tuomet prašo iš jo. Mama jam pasakė, koks jo reikalas, todėl jis supykęs paskambino E. ir pasakė, kad jeigu dar kartą ateis iki mamos prašyti pinigų ar maisto, tai gaus į „snukį“ jis ir jo žmona. Jis pasakė, kad negąsdintų, nes jis kai jį pagaus sulaužys. Po pokalbio jis nuėjo pas brolį į namus, namuose buvo jo brolis ir jo kaimynas R., kurio pavardės nežino. Jo brolis sėdėjo ant lovos, jis pas jį paklausė ar jis jį laužys, jis atsistojo ir kumščiu bandė jam suduoti, bet nepataikė, tuomet jis kumščiu sudavė jam du kartus į veidą ir spyrė 2-3 kartus į pilvą ir koją, buvo labai susinervavęs, todėl tiksliai nepamena kur pataikė. Jis išėjo iš brolio buto, paskui jį išėjo ir jo kaimynas R.. Jis turėjo alaus, tai jie abu su R. balkone išgėrė tą alų ir jis išėjo namo. Grįžęs į namus apsibarė su mama ir nuėjo miegoti. Jį prikėlė policijos pareigūnai ir išsivežė (b. l. 89-90).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. G. paaiškino, kad su jam įteiktu įtarimu jis sutinka, kaltu prisipažįsta visiškai, laikosi parodymų, kuriuos davė pirminėje apklausoje. Labai gailisi, kad savo broliui E. G. spyrė į šoną ir galvą, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Jis brolio atsiprašė, jis jam atleido (b. l. 97-99).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. G. paaiškino, kad duoti parodymus sutinka. 2022 m. birželio mėnesį, tikslios datos nenurodys, nes neatsimena, jam paskambino mama D. G. ir pasiūlė jo žmonai K. G. ateiti pas ją pasiimti maisto. K. pas mamą nuėjo su savo drauge, kurios jis nepažįsta ir įvardinti negali. K. išeinant, jis paskambino mamai ir paprašė jos paskolinti ir K. duoti 10 eurų. Mama sutiko paskolinti pinigų. Jis pats su K. pas mamą nėjo, nes su draugu R. P. namuose gėrė alų. Jo mama gyvena kartu su jo broliu D. G.. Praėjus kokiai valandai laiko, jam paskambino brolis D. ir pasakęs, kad jo žmona iš mamos atėmė 50 eurų, pradėjo grasinti sumušti jį ir jo žmoną. Jis atsakė, kad jo nebijo ir pats jį gali sumušti. Tada D. pasakė, kad atvažiuos pas jį į namus ir išsiaiškins kas ir ką sumuš. Pirma namo grįžo K.. Ji parnešė mamos duotą maistą ir jam padavė 10 eurų. Jis K. klausė, ar ji iš mamos nepaėmė daugiau pinigų, pastaroji atsakė, kad neėmė. Jis skambino mamai ir jos klausė, kiek pinigų ji davė K.. Mama patvirtino, kad davė tik 10 eurų, nes 50 eurų ji ir pati neturėjo. Palikusi maistą, K. išėjo pas drauges. Jai išėjus pas jį į namus atėjo jo brolis D.. Jis buvo vienas. Jis tuo metu su R. alų gėrė kambaryje. D. atėjus jis atsistojo nuo lovos. Pradžioje jie su D. apsižodžiavo ir susistumdė. Stumdantis jis nugriuvo ant grindų, prie stalo. Tada D. jam spyrė į dešinę šoną, vieną kartą. Jis bandė atsikelti, tada D. jam spyrė į galvą - dešinę pusę, vieną kartą. Kai jis atsistojo, tada jis D. išstūmė iš savo buto ir užrakino duris. D. pradėjo spardyti jo buto duris, todėl jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Konflikto su broliu metu, kambaryje buvo ir R., kuris matė minimą įvykį, bet pats į jį nesikišo ir niekam nieko nedarė. D. R. nieko nedarė, jo atžvilgiu nesmurtavo. Kada iš jo buto išėjo R., jis neatsimena, greičiausiai prieš policijos pareigūnams atvažiuojant, nes pastariesiems atvažiavus jis namuose buvo vienas. Ką jis tiksliai sakė policijos pareigūnams ir paskambinęs pagalbos telefonu, jis neatsimena, nes nemažai išgėręs. Įvykio metu D. taip pat buvo neblaivus, nes būdamas blaivus jis nebūtų važiavęs pas jį ir smurtavęs jo atžvilgiu. Žodinio konflikto metu D. pirmas pradėjo stumdytis, po ko jis nukrito ant grindų ir jis jam spyrė į šoną ir į galvą. Jis gindamasis galėjo smūgiuoti D., bet neatsimena, kad jis jam smūgiavo ir pataikė. D. smūgiuojant jis juto skausmą. Po jo spyrio į galvą atsirado guzas, o dešinį šoną skaudėjo kelias dienas. Dėl girtumo, jis neatsimena ar pas jį buvo atvykę greitosios pagalbos medikai. Jis pats į jokius medikus nesikreipė, niekur nesigydė ir pas teismo medicinos ekspertus nuvykęs nebuvo. Savo broliui D. G. jis turtinių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio byloje nereiškia ir nereikš. Jo brolis D. gyvena atskirai. Išgėręs jis būna priekabus ir nevaldomas (b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). E. G. yra jo kaimynas. Jis pas kaimyną E. G. ateina dažnai, jie abu geria alų, kalbasi. Jo brolis D. G. pas jį ateina kartais, jie barasi dėl mamos, bet, kad muštųsi nėra matęs. 2022 m. nei mėnesio, nei dienos nepamena, tik pamena, kad atėjo D. pas E., D. liepė E. mamai nupjauti žolę, o E. pasakė, kad jis ten gyvena tegul ir pjauna. Jie pradėjo bartis, jis išėjo iš kambario į lauką ir juos paliko, ką jie ten darė jis nežino. Netrukus atėjo į lauką D. jie išgėrė alaus ir jis išėjo namo. Nei D., nei E. jam nieko nepasakojo, todėl nieko daugiau pasakyti negali (b. l. 50-53).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad smurtą patyrė E. G., fiksuoti matomi sužalojimai - patinimas, kraujosruva (mėlynė) veide (b. l. 15-18).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 8-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė - galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas - nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (b. l. 43-45).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimas, fiksuotas 2022 m. birželio 12 d. 16.59 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), skambinęs asmuo prisistato E. G. ir prašo pagalbos, nes jį sumušė brolis (b. l. 61-63).

Patikros rezultatų žurnalo kopija nustatyta, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. 2022 m. birželio 12 d., 19.55 val., nustatytas 2,59 neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – broliui E. G.).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 174-176).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš šeimos narį – brolį; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę – teistas, t. y. anksčiau ne kartą teistas už analogiško nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam buvo skirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės (b. l. 103-120), administracine tvarka baustas (b. l. 149-160), psichikos sveikatos ligų kabineto priežiūros grupėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 162), nedirba, seniūnija, kurioje gyvena kaltinamasis, rašytinių gyventojų nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio nėra gavusi (b. l. 165).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – areštą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu, į D. G. skirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme (b. l. 71-73, 74-75).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su BPC garso įrašu (b. l. 64), esantis prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, D. G. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 12 d. 19 val. 10 min. iki 2022 m. birželio 13 d. 10 val. 04 min., t. y. 1 (vieną) parą, įskaityti į paskirtą bausmę, ir skirti galutinę 19 parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su BPC garso įrašu, esančią prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.