- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- e1-1006-1202/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04542-2026-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- M. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirta 40 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra: 1) uždraudžiant vartoti psichoaktyvias medžiagas, 2) įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinės dalies 3 dalis ir nustatyta, jog skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (2025 m. spalio 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2026 m. vasario 12 d. apie 16.00 val., savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – brolio J. L. atžvilgiu, tai yra spyrė vieną kartą iš kojos į pastarojo sėdmenis, o J. L. atsisukus, vieną kartą kumščiu trenkė į nosį. Vėliau gi, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. vasario 12 d. apie 22.20 val. būdamas savo gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), užėjęs į brolio J. L. kambarį, tyčia du kartus kumščiu trenkė pastarajam į dešinės pusės veidą (žandą), šiais visais savo veiksmais nukentėjusiajam J. L. sukeldamas fizinį skausmą.
M. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2026 m. vasario 19 d. įtariamojo M. L. apklausos protokole nurodyta, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo poelgio labai gailisi. Įteiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas. Tiesiog nesusivaldė, nes brolis J. L. pats tuo metu kažkaip pradėjo kabinėtis. Be abejo tiek jis, tiek jis buvo pavartoję alkoholio, kas turėjo įtakos veiksmams. Taip nėra priklausomas nuo alkoholio. Susiėmęs gali jo ir nevartoti. Sutinka jeigu reikia, kad jam būtų paskirta programa praeiti kursą, gydymą nuo alkoholio. Šiuo metu pergyvena sunkų savo gyvenimo laikotarpį, nes išsiskyrė su mylima moterimi, niekur šiuo metu nedirba, todėl gyvenime atsirado krizė. Yra registruotas užimtumo tarnyboje, pradėjo ieškoti darbo, kažkaip nori išbristi iš to tamsaus gyvenimo etapo. Nes taip paprastai būna namuose, brolis J. irgi niekur nedirba, todėl ir kartais tiesiog su juo vartoja alkoholį, ir po to prasideda visokie žodiniai konfliktai. Taip pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini) su tėvais ir minėtu broliu J. L., su kuriuo santykiai geri, tik kaip minėjo, kartais tiesiog lygioje vietoje gali susiginčyti, o ypač, kai būna pavartoję alkoholio. Konkrečiai apie patį įvykį, tai atsimena, kad atvažiavo tėvas, įvykis 2026 metais vasario 12 d., atvežė granules, brolis pradėjo jas nešioti, buvo neblaivus, jis irgi buvo pavartojęs alkoholio, kažkaip namo kieme kažką vienas kitam pasakė, jis tiesiog nesusivaldė, įspyrė jam į sėdmenis, berods pastūmė, tai galimai gavosi, kaip smūgis. Tą pačią dieną, vakare jis tiesiog užėjo pas brolį J. į kambarį, toliau norėjo pavartoti alkoholio, nes turėjo alaus, norėjo pasiskolinti cigaretę ir normaliai, broliškai pasikalbėti, atsiprašyti, vėl kažkaip apsižodžiavo, todėl neneigs, kad galėjo suduoti broliui J. į veidą, tikrai nedaugiau 2 kartus sudavė. Taip, dėl to prisipažįsta, dėl savo poelgio labai gailisi. Tiesiog nepagalvojo, kad brolis iškvies policiją, tuo labiau, kad nenorėjo daugiau konfliktuoti ir išėjo pas draugą, kur ir liko nakvoti. Sau pasižadėjo stabdyti su alkoholiu, nebevartoti. Esant būtinybei praeiti gydymosi programą. Tikrai kažkaip po truputį kapstosi, intensyviai ieškosi darbo, domisi visokiais darbo pasiūlymais. Todėl nežino, ar galima šiame ikiteisminiame tyrime susitaikyti su broliu J. L., jo atsiprašė, kiek žino, jis jam jokių pretenzijų neturi. Jeigu negalima šio ikiteisminio tyrimo pabaigti susitaikymo būdu, sutinka ir neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, žino kas tai yra, sprendimas be ėjimo į teismą, tik kad jam bus paskirti visokie įpareigojimai, draudimai, kuriuos jis pasižada vykdyti, jų laikytis. Prašo jam neskirti tik arešto bausmės, nes, kaip minėjo, tikrai ieško darbo, turi kelis net šiuo metu pasiūlymus, tikrai pasižada daugiau nenusikalsti, nesmurtauti, nesimušti. Sutiktų, jeigu net ir su arešto bausme, tik kad jis būtų atidėtas, nes kaip supranta, tai irgi yra savotiška jo elgesio kontrolė. Apie priimtą procesinį sprendimą prašo jam atsiųsti į el. p. Kas liečia šiuo metu gyvenamąją vietą, pasižada nekalbėti, nebendrauti su savo broliu J. L., nes turi name atskiras gyvenamąsias patalpas, jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, brolis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, praktiškai jie nesusitinka, o jeigu jam bus skirta tokia kardomoji priemonė, jis pasižada jos laikytis, su broliu nebendraus, nesilankys jo gyvenamojoje vietoje. Gailisi dėl savo poelgio (el. b. l. 138-144).
2026 m. vasario 12 d. J. L. apklausos protokole nurodyta, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu gyvena kartu su tėvais: A. L. gim. (duomenys neskelbtini) m., V. L. gim. (duomenys neskelbtini) m. ir broliu M. L. gim. (duomenys neskelbtini) m., visi gyvena atskiruose kambariuose. Lietuvių kalbą supranta gerai. Šiandien, 2026 m. vasario 12 d. apie 16.00 val. savo kieme iš tėvo Toyotos mašinos norėjo nešti granules į namus. Jam pasilenkus paimti granules, brolis priėjo ir iš kojos jam vieną kartą spyrė į sėdmenis, iš kurios kojos jam spyrė, nepamena, nematė. Kai atsisuko į jį, jis jam su ranka vieną kartą trenkė į nosį (labiau į dešinę pusę). Smūgio jis jam sakė įžeidžiančius žodžius, negali tiksliai atsiminti kokius, viskas įvyko greitai, dėl smūgių pajuto fizinį skausmą. Brolis buvo girtas, kiek jis buvo išgėręs, neįsivaizduoja. Brolis buvo sakęs, jog nori jam padėti nunešti granules, bet jis sunkiai stovėjo ant kojų. Po smūgių jam pasakė, kad atstotų, atstojo ir nuėjo miegoti, o jis baigė sunešti granules. Dėl šių smūgių policijos nekvietė, nes jam atleido. Nunešęs granules jis buvo savo kambaryje, sėdėjo kambaryje prie kompiuterio, tada 2026 m. vasario 12 d. apie 22:20 val. į kambarį atėjo brolis M., pradėjo jį įžeidinėti ir du kartus trenkė iš kumščio į dešinės pusės žandą, iš kurios rankos trenkė negali pasakyti, viskas įvyko labai greitai. M. jam trenkęs jį toliau įžeidinėjo, pasakė, kad kvies policiją ir jis susirinkęs daiktus iš karto išbėgo. Dėl šių smūgių jis taip pat pajuto fizinį skausmą. Po šių smūgiu jam trūko kantrybė ir jis nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu – 112. Kur brolis galėjo išeiti jis net neįsivaizduoja, telefono brolis neturi, kiek žino, pasiėmė tik rūbus. M. niekur nedirba, pastoviai vartoja alkoholį, būna, kad nueina pas kaimynus, nuvalo sniegą ir užsidirba pinigų ant alkoholio. Per paskutinius kelis metus jis jį mušdavo, yra rašęs pareiškimą dėl jo veiksmų. Mano, jog jis jam yra kaip bokso kriaušė, nelaiko jo žmogumi. Mano, kad jis kai išgeria, būna girtas, nesupranta ką daro, būna nekontroliuojamas žmogus. Jam medikų pagalbos nereikia. Mama ir tėtis konflikto nematė, tik girdėjo. Sutinka, jog jo kūnas būtų apžiūrėtas. Civilinį ieškinį teikti pageidaus (el. b. l. 18-21).
2026 m. vasario 19 d. J. L. apklausos protokole nurodyta, kad dėl šio įvykio jis kvietė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai fiksavo jo veidą, atliko jo kūno apžiūrą. Į įvykio vietą greitoji nebuvo iškviesta, jam medikų pagalvos neprireikė, biuletenyje nebuvo, nes nedirba. Nenuvyko pagal policijos skirtą užduotį, nes tiesiog norėjo nusiraminti, tuo labiau, kad turėjo savo asmeninių reikalų. Jam išaiškinta teisė, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į kai kuriuos jam užduotus klausimus, nes kvietė pagalbą dėl savo brolio M. L. veiksmų. Pasilieka prie savo 2026 m. vasario 12 d. duotų parodymų, juos patvirtina. Taip pat nurodė, kad pats įvykio metu irgi buvo pavartojęs alkoholio. Todėl jo, kaip nukentėjusiojo pozicija šiame ikiteisminiame tyrime būtų ta, kad jis savo broliui M. L. civilinio ieškinio nereikš, jo reikšti atsisako savo valia. Broliui M. L. dėl 2026 m. vasario 12 d. įvykio atleidžia, atleido, jam pretenzijų neturi, tuo labiau, kad jis jo atsiprašė. Todėl esant galimybei prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikymo būdu, jeigu neišeina, negalima, sutinka ir neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jam paaiškinta, be ėjimo į teismą, skiriant broliui M. L. visokius įpareigojimus, draudimus, kuriuos jis turėtų vykdyti, jų laikytis. Galimai neprošal jam skirti programą praeiti elgesio kontrolę, alkoholio vartojimo gydymosi programą. Kaip minėjo, jam gydytojų pagalbos neprireikė. Apie priimtą procesinį sprendimą prašo jam atsiųsti į el. paštą (duomenys neskelbtini). Kas liečia bendravimą su broliu M. L., sutinka, kad jis nebūtų iškeldintas iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nes jie turi savo atskiras gyvenamąsias patalpas, o jeigu jam bus skirti įpareigojimai nebendrauti su juo, neužeiti pas jį, tai tegu jų laikosi. Praktiškai jie būna, kad ir visai nesusitinka, nebendrauja. Taip santykiai su broliu M. L. nėra labai geri, bet mato, kad brolis kažkaip stengiasi ieškoti darbo, kažką stengiasi daryti, nes jis taip dirbo ir viskas buvo gerai, buvo užsiėmęs, kiek žino, jis išsiskyrė su savo panele, gal ir tas turėjo įtakos jo veiksmams. Kaip minėjo, savo broliui M. L. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, sutinka su procesiniu sprendimu – susitaikymu, jeigu neišeina – procesinis sprendimas- teismo baudžiamasis įsakymas (el. b. l. 25-31).
2026 m. vasario 13 d. liudytojo V. L. apklausos protokole nurodyta, kad gyvena asmens duomenų nurodytu adresu, kartu su juo gyvena dar jo žmona A. L. ir jo du sūnus J. L. ir M. L.. Broliai tarpusavyje nesutaria, dažnai konfliktuoja, tačiau konfliktai tarp jų kyla dėl jam neaiškių priežasčių, galbūt jie kovoja už jų dėmesį, kaip jų tėvų. Dažniausiai konfliktai būna žodiniai. J. vartoja alkoholinius gėrimus, būna užgeria savaitėmis, dažnai prašo jam nupirkti alaus, arba duoti pinigų ant alkoholinių gėrimų. J. išsiskyrė su savo mergina, jam išsiskyrimas buvo sunkus, dėl to jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. M. irgi yra linkęs į alkoholio vartojimą. Šiandien, t. y. 2026 m. vasario 12 d. apie 16.00 val. buvo namuose, valgė ir išgirdo, kad lauke, namo kieme, M. ir J. garsiai vienas su kitu šneka, panašu buvo į konfliktą. Tada prie jo atbėgo J. ir pradėjo sakyti, kad M. jį pastūmė ir trenkė jam. Matė, kad pas J. buvo nestipriai sužeistas veidas, nosis ir žandas. M. sakė, kad jie susimušė. Jie abu buvo girti, matėsi, jog M. buvo girtesnis. Šiandien, t. y. 2026 m. vasario 12 d. apie 22.10 val. būdamas savo kambaryje pirmame aukšte išgirdo šurmulį, kuris sklido iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Pakilęs į antrą aukštą ir užėjus į J. kambarį, pribėgo J. ir pradėjo rodyti savo žandą, sakyti pažiūrėk, kiek kraujo, tačiau jis savo akimis jokio kraujo nematė ant J. J. sakė, kad jį sumušė M. Nuėjęs pas M. į jo kambarį pradėjo sakyti jam, kad išeitu iš namų ir nekeltų čia konfliktų, po ko M. išėjo. Kur M. išėjo nežino. Bandė išvyti ir J. iš namų, tačiau šis atsakė, jog negali išeiti, nes jau iškvietė policiją. Kaip ir sakė, J. vartoja daug alkoholinių gėrimų, kažkur savaitę atgal jis buvo priklausomybių centre dėl alkoholizmo, tačiau prabuvo ten tik vieną dieną, nes jam ten labai nepatiko (el. b. l. 40-43).
2026 m. vasario 13 d. J. L. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas asmens J. L. gim. (duomenys neskelbtini) m. galva. Ant J. dešinės pusės matoma žaizda su šašu ir truputi pridžiūvusio kraujo, po dešiniu paakiu matoma nedidelė mėlynė. Ant kairės pusės veido sužalojimų nesimato. Ant nugaros ir sėdmenų sužalojimų taip pat nesimato (el. b. l. 50-52).
2026 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas BPC skambučio įrašas pavadinimu - BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2026 m. vasario 12 d. 22.23.57).mp3. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjo J. L. (el. b. l. 40-43).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal 2 šio straipsnio dalį atsako, tas, kas 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. L. ir J. L. gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pripažintina, jog pareikštame kaltinime pagrįstai inkriminuojama, jog M. L. smurtavo prieš šeimos narį – brolį.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad nesusivaldė, nes brolis J. L. pradėjo kabinėtis. Atvažiavo tėvas, 2026 m. vasario 12 d., atvežė granules, brolis pradėjo jas nešioti, buvo neblaivus, jis irgi buvo pavartojęs alkoholio, namo kieme kažką vienas kitam pasakė, jis tiesiog nesusivaldė, įspyrė jam į sėdmenis, pastūmė, tai galimai gavosi, kaip smūgis. Tą pačią dieną, vakare jis tiesiog užėjo pas brolį J. L. į kambarį, toliau norėjo pavartoti alkoholio, nes turėjo alaus, norėjo pasiskolinti cigaretę ir broliškai pasikalbėti, atsiprašyti, vėl apsižodžiavo, todėl galėjo suduoti broliui į veidą, nedaugiau 2 kartų. M. L. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo J. L. ir liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2026 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2026 m. vasario 13 d. J. L. asmens apžiūros protokolas.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad M. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. L. 2026 m. vasario 12 d. apie 16.00 val., savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - brolio J. L. atžvilgiu, tai yra spyrė vieną kartą iš kojos į pastarojo sėdmenis, o J. L. atsisukus, vieną kartą kumščiu trenkė į nosį. Vėliau gi, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. vasario 12 d. apie 22.20 val. būdamas savo gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), užėjęs į brolio J. L. kambarį, tyčia du kartus kumščiu trenkė pastarajam į dešinės pusės veidą (žandą), šiais visais savo veiksmais nukentėjusiajam J. L. sukeldamas fizinį skausmą.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. L. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 158-162). Nukentėjusysis J. L. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (el. b. l. 155-156).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl M. L. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas jo šeimos nariui – broliui J. L.
BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog M. L. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta 40 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui su intensyvia priežiūrą, paskiriant įpareigojimus ir draudimą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis kaltinamasis 2025 m. spalio 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2026 m. vasario 12 d., M. L. turėjo neišnykusį teistumą už nesunkų nusikaltimą. Konstatuojama, kad M. L. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl yra recidyvistas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Valstybinio kaltintojo pareiškime nurodyta, jog M. L. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Visgi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad veikos padarymo metu M. L. buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Paties kaltinamojo ar nukentėjusiojo subjektyvus vertinimas, kad kaltinamojo veiksmas įtakos galėjo turėti alkoholis, nėra pakankamas duomuo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms konstatuoti. M. L. neblaivumas po įvykio nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. L. du kartus (2023 metais ir 2024 metais) teistas už nusikalstamą veiką prieš šeimos nario brolio (J. L.) sveikatą (el. b. l. 145-146). Per paskutinius 1 metus nebuvo baustas administracine tvarka (el. b. l. 117-118). Nedirba (el. b. l. 114-116), registruojasi Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 97-102). Duomenų apie M. L. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę tai, jog smurtinis elgesys nukreiptas prieš brolį yra pakartotinas, kaltinamasis už nusikalstamą veiką nukreiptą prieš brolio J. L. sveikatą yra teisiamas jau 3 kartą, ankstesniais procesiniai sprendimais skirtos bausmės ir arešto bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos asmens elgesiui nepadarė, todėl viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys, o laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų neproporcinga ir pasiektų tik nubaudimo tikslą. Taigi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skirtina 60 parų arešto bausmė.
M. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.
M. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo. Šioje byloje analizuojamos nusikalstamų veikų pobūdis, neatsitiktinis nusikalstamų veikų vykdymas ir jų pakartotinumas (du kartus per trijų metų laikotarpį teistas už smurto panaudojimą prieš savo brolį), ankstesnių bausmių (laisvės apribojimo), taip pat ir jo atžvilgiu taikytų švelnesnių priemonių – arešto bausmės vykdymo atidėjimo neefektyvumas, reikšmingų pastangų spręsti turimą priklausomybę alkoholiui nebuvimas, atskleidžia, kad M. L. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
V. Kiti klausimai
2026 m. vasario 19 d. nutarimu (1 t., b. l. 167-170) M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), nesilankyti savo brolio J. L. gyvenamosiose patalpose, kategoriškai uždraudžiant bendrauti bei ieškoti ryšių su savo broliu J. L., paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. L. (M. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti 40 parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. L. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad M. L. yra recidyvistas.
M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti savo brolio J. L. gyvenamosiose patalpose, kategoriškai uždraudžiant bendrauti bei ieškoti ryšių su savo broliu J. L. – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.