Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-298-1026/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
1-298-1026/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09368-16-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Motiejūnienė
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
B. K.
Advokatai
Justinas Stauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-298-1026/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09368-16-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4; 2.3.6.4.5.; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. kovo 23 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant prokurorui Kristinai Ulienei,kaltinamajam V. K.,gynėjui advokatui Justinui Stauskui,nukentėjusiajai B. K.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Zarasuose, lietuvis, LR pilietis, vedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. vasario 25 d., apie 06.40 val., prie pastato esančio (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės B. K. gyvenamosios vietos prieigose, laikydamas rankoje peilį su atlenkta geležte ir sakydamas, jog pripjaus, grasino nukentėjusiąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, t.y. sukūrė situaciją, kurioje B. K. buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinimą suprato, savo kaltę pilnai prisipažįsta. 2016-02-25 jis laukė savo sutuoktinės B. K., su kuria jau maždaug apie metus kartu nebegyvena, netoli jos tėvų namų. Laukė žmonos turėdamas su savimi peilį. Norėjo pagąsdinti savo sutuoktinę B. K., kad ji grąžintų jam jo automobilį ir iš jo pavogtus daiktus. Buvo labai susinervinęs, norėjo, kad sutuoktinė grąžintų jam jo daiktus, todėl nusprendė ją pagąsdinti, t. y. pamatęs ją ateinančią parodė jai peilį ir pasakė jai, kad ją papjaus. Jis savo sutuoktinės tikrai žaloti neketino, niekada jai nieko blogo nepadarytų, tačiau norėjo tik psichologiškai ją pagąsdinti, kadangi jau nebežinojo, kaip jam susigrąžinti jo daiktus ir automobilį. Tą rytą jis buvo blaivus. Labai gailisi, dėl tokio savo poelgio, nukentėjusiosios atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė visiškai įrodyta:

Nukentėjusiosios B. K. parodymais, jog su savo sutuoktiniu V. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda apie pusantrų metų, su juo ruošiasi skirtis. Su V. K. santykiai tapo nesugyvenami dėl jo priklausomybės alkoholiui ir neprognozuojamo gyvenimo būdo. V. K. yra agresyvus, jam nuolat vaidenasi, kad tiek ji, tiek jų sūnus vagia iš jo daiktus, kreipiasi į policiją su niekuo nepagrįstais pareiškimais. Pastaruoju metu V. K. agresija labai suaktyvėjo, jis ėmė persekioti ją, laukti jos prie namų ir prie darbo, reikalauti atiduoti daiktus, neleidžia ramiai gyventi. Dėl to ji jaučiasi labai nesaugi, bijo išeiti į kiemą. 2016-02-25 apie 06.40 val. jai einat į darbą, ties spaudos kiosko PAYPOST, esančio prie pastato Panevėžyje, Klaipėdos g. 102, ji pamatė savo sutuoktinį ir suprato, kad jis laukia jos. Išlindęs iš už kiosko, V. K. iš dešinės striukės kišenės išsitraukė peilį. Ji aiškiai matė peilio geležtę, V. K. pareikalavo atiduoti jam automobilį ir garažo raktus, kitaip pagrasino „pripjauti“. Ji suprato šiuos V. K. žodžius, kaip realų grasinimą ją nužudyti, todėl labai išsigando, iškart išsikvietė policiją. Iškvietus policiją, V. K. pasišalino. Grasinimas jau ne pirmas. Kadangi V. K. serga alkoholizmu, dėl gėrimo pakrikusi jo psichika, mano, kad jo grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Ji bijo savo sutuoktinio V. K., nes mano, kad jis gali ją nužudyti. Civilinio ieškinio byloje nereikš, jie susitaikė, ji jam atleido, norėtų, kad gydytųsi nuo alkoholizmo.

Iš 2016-02-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės pusės. (duomenys neskelbtini) namas yra mūrinis, penkių aukštų, į namą įėjimas iš šiaurinės pusės, rytinėje namo pusėje yra langai su balkonais. Pagal namo rytinę pusę yra takeliai, auga medžiai, krūmai. Nuo namo rytinės pusės į rytų pusę 15 m atstumu yra šaligatvis, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės. Šaligatviu praėjus 105 m į pietų pusę nuo (duomenys neskelbtini) namo pietinės pusės į pietų pusę 15 m atstumu yra PAY POST kioskas. Apžiūrėjus įvyko vietą jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. (b. l.9-10).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip grasinimas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K., turėdamas rankoje peilį, norėjo pasikalbėti, pagąsdinti B. K.. Nustatyta, jog V. K. įbaugino nukentėjusiąją, kuriai susidarė įspūdis, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiojo psichinę būseną, ji bijojo. Nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Darytina išvada, kad V. K. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys (2K-26/2010, 2K-410-693/2015). Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma aplinkybė, jog jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau tokia aplinkybe bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta. Priešingi yra ir byloje esančio asmens blaivumo testo duomenys, t.y. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2016 m. vasario 25 d., apie 06.40 val., o neblaivumas V. K. užfiksuotas 2016 m. vasario 25 d., 19:32 val. Darytina išvada, jog veikos padarymo metu, neblaivumas V. K. nebuvo užfiksuotas ir ši aplinkybė nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusioji jam dovanojo, atleido, sutiko taikytis. Nors kaltinamasis V. K. buvo nustatytas organinis emocinio labilumo ir psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (25,29 b.l.), nedirba (36 b.l.), tačiau metų laikotarpiu, jis nebaustas administracine tvarka (32-34 b. l.), neteistas (23 b. l.), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., padarymą jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – B. K., baudžiamąją bylą nutraukiant. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo sutuoktinę, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios B. K. arčiau nei 100 metrų atstumu bei įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 8 p., 9 p., 72¹ str., 72² str.).

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažyma patvirtina, kad kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos 23,16 eurų ir ją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatas Justinas Stauskas (66 b.l.). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.) bei į tai, kad kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje (35,36 b.l.), todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas, minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 d. nutartis Nr.2K-28-976/2015).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (49-52 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 313 str., BK 38 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje – nutraukti kaltininkui V. K. ir nukentėjusiajai B. K. susitaikius.

V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 str. 1 d.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 9 p. 72¹ str., ir 72² str. V. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti per aštuonis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti aštuonis mėnesius nesiartinti prie nukentėjusiosios B. K. arčiau nei 100 metrų atstumu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Motiejūnienė