Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo L. J. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu dešimciai metu šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Tuo paciu nuosprendžiu buvo nuteistas S. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu vienuolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla nuteistojo S. P. atžvilgiu nutraukta, nuteistajam mirus.

Aprašomoji dalis

nustate:

L. J. nuteistas už tai, kad jis su S. P. (S. P. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus) 2004 m. gruodžio 8 d., apie 16 val., UAB ,,M“ priklausanciame alaus bare, esanciame (duomenys neskelbiami), budami apsvaige nuo alkoholio, tycia bendrais veiksmais suduodami apie 6-7 smugius kojomis ir alaus bokalu i galva, veido sriti, padare nukentejusiajam R. B. žaizdas, kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, nosies kaulu lužius, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio – viršugalvio srityje, del ko, nuo kraujo išsiliejimu po galvos smegenu dangalais ir i galvos smegenu skilvelius, R. B. ivykio vietoje mire, taip tycia nužude R. B. .

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistasis L. J. ir jo gyneja praše tenkinti nuteistojo apeliacini skunda, prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis L. J. , nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, apeliaciniame skunde teigia, jog jis negali buti pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dali, nes del nukentejusiojo R. B. suduoto smugio alaus bokalu prarado orientacija ir neatsimena, kas vyko toliau. L. J. be šios jo apeliaciniame skunde nurodytos versijos apklaustas pirmosios instancijos teisme taip pat aiškino, kad jis nieko neatsimena, nes buvo girtas. Iš L. J. aiškinimu galima suprasti, kad jis gincija viena iš butinu nusikalstamos veikos subjekto (fizinio asmens) požymiu, - pakaltinamuma.

Pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebejimas suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Tik iš pakaltinamo asmens baudžiamasis istatymas gali bei turi reikalauti daryti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo ju ir už šio reikalavimo nevykdyma grasinti jam kriminaline bausme. Fizinis asmuo negali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben ir jam negali buti skiriama bausme, jeigu jis pavojinga ir baudžiamojo istatymo uždrausta veika padare budamas nepakaltinamas. Nepakaltinamumo busena Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnis sieja su psichikos sutrikimais. Visus šiuos psichikos sutrikimus jungia tai, kad jie kyla nepriklausomai nuo žmogaus valios. Psichikos sutrikimai del kuriu asmuo gali prarasti normalia orientacija, savo veiksmu suvokima ir kontrole, gali atsirasti ir del alkoholio vartojimo. Esant stipriam girtumo laipsniui asmuo gali, iš tikruju, nesuvokti savo veiksmu pobudžio bei pavojingumo ir prarasti savo veiksmu kontrole. Taciau pagal BK 17 straipsni fiziologinio girtumo busena nelaikoma psichikos sutrikimu. Fiziologinis girtumas nera pagrindas laikyti asmeni nepakaltinamu del to, kad daromu veiksmu pavojingumo nesuvokimas ir kontroles praradimas vyksta del samoningos ir kryptingos asmens veikos. Asmuo pats savo valia suprasdamas, kad del didelio išgerto alkoholio kiekio gali nesuprasti savo veiksmu pobudžio, prarasti savo veiksmu kontrole, ir numanydamas, kad del to gali padaryti nusikalstama veika, samoningai vartoja alkoholi ir taip priveda save prie tariamo nepakaltinamumo busenos, ko pasekoje tokioje busenoje padaro nusikaltima. Asmens nepakaltinamumas gali buti siejamas tik su patologinio girtumo busena. Patologinis apsvaigimas yra laikinas psichikos sutrikimas ir sudaro medicinini (biologini) nepakaltinamumo kriteriju.

Nagrinejant byla teismo posedyje, del nuosprendžio teisetumo ir pagristumo apeliacines instancijos teismas privalo imtis visu priemoniu, kad pašalinti kylancias abejones del kaltinamojo kaltumo. Siekiant pašalinti L. J. keliamas abejones del pirmosios instancijos teismo išvadu teisingumo, kartu patikrinti nuteistojo L. J. iškeltas versijas del jo nepakaltinamumo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, nagrinejant byla apeliacine tvarka, buvo paskirta ambulatorine kompleksine teismo psichiatrijos – psichologijos - narkologijos ekspertize. Ekspertai atlike išsamu L. J. psichiatrini - psichologini ištyrima, išnagrineje byloje esancius duomenis (liudytojo S. J. , L. J. parodymus, specialistu išvadas) apie L. J. elgesi byloje nagrinejamo ivykio metu, nustate, kad L. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo busenoje, nesirgo ir šiuo metu neserga letiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga), jis galejo ir gali suprasti savo veiksmu esme bei juos valdyti. Objektyvaus tyrimo metu, nebuvo nustatyta, kad L. J. nusikalstamos veikos metu buvo patologinio apsvaigimo busenoje. Esant tokiems duomenims, kolegijai nera jokio pagrindo abejoti L. J. pakaltinamumu. Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteistojo L. J. iškeltas versijas ivertinto kaip pasirinkta gynybos buda siekiant išvengti atsakomybes už padaryta nusikalstama veika ir remdamasis liudytoju V. G. , O. G. parodymais, teismo specialistu išvadomis bei kitais byloje surinktais ir aptartais irodymais teisingai nustate, kad smurtinius veiksmus, sukelusius R. B. mirti, atliko ir L. J. . Šie faktiniai duomenys, kaip irodymu šaltinis, gauti teisetais budais ir baudžiamojo proceso istatymo nustatyta tvarka. Ju patikimumas BPK nustatytomis priemonemis patikrintas (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Pagrindiniu irodymu, kuriais pagristas apkaltinamasis nuosprendis nustatant, kurie ivykio dalyviai atliko smurtinius veiksmus R. B. atžvilgiu, šaltinis yra buvusiu ivykio vietoje liudytoju V. G. , O. G. parodymai. Nuteistasis L. J. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas liudytoju V. G. , O. G. parodymus turejo atmesti, nes ju parodymai yra prieštaringi, V. G. ji apkalba. Kolegijos nuomone, L. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais gincijami byloje apklaustu liudytoju parodymu vertinimo teisetumas, nepagristi. Liudytoju V. G. , O. G. parodymais kolegijai netiketi nera jokio pagrindo. V. G. ir O. G. apklaustos liudytojomis ikiteisminio tyrimo metu visada nuosekliai ir neprieštaringai parode, kad be S. P. (S. P. atžvilgiu byla nutraukta, nuteistajam mirus) nukentejusiojo R. B. atžvilgiu vartojo fizini smurta ir nuteistasis L. J. . Pagal liudytojos O. G. parodymus, R. B. parvertus ant grindu, L. J. pradejo spardyti kojomis jam i galva ir kitas kuno vietas, po to sudave nukentejusiajam tušciu alaus bokalu kelis kartus i galva. Liudytoja V. G. taip pat neabejodama parode, kad L. J. nukentejusiajam R. B. sparde kojomis i galva ir kitas kuno vietas. Pažymejo maciusi L. J. rankose kruvina alaus bokala, kuri šis padejo ant stalo. Tokius savo parodymus liudytojos V. G. , O. G. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, nurodydamos, kad L. J. dalyvavo nusikaltimo padaryme ir atliko anksciau ju duotose parodymuose minetus veiksmus. Liudytoju V. G. ir O. G. parodymu del L. J. dalyvavimo nužudant R. B. ir jo atliktu smurtiniu veiksmu nukentejusiojo atžvilgiu teisinguma patvirtina ir kiti objektyvus duomenys, užfiksuoti specialistu išvadose. Teismo medicinos ekspertui, atlikus R. B. lavono tyrima (t.1, b.l. 31-33), buvo nustatyta, kad R. B. mirtis ivyko nuo kraujo išsiliejimu po galvos smegenu dangalais ir i galvos smegenu skilvelius, visi sužalojimai padaryti tuo paciu laiku, kietais bukais daiktais, i galva galejo buti suduota ne mažiau 6-7 smugiu (liudytojos parode, kad R. B. buvo spardoma i galva). Teismo medicinos ekspertas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino šias teismo medicinos specialisto išvadas. Ištyrus L. J. sportinius batelius, bliuzona, sportini kostiuma, kuriuos pateike L. J. (t.2, b.l. 32-35), teismo medicinos ekspertai taip pat nustate (t.2, b.l. 44-51), kad ant L. J. sportiniu kelniu, dešinio sportinio bato yra nukentejusiojo R. B. kraujas. Kolegijos nuomone, vien tai, kad liudytoja V. G. nenurode, jog nuteistasis L. J. sudave alaus bokalu per galva nukentejusiajam, o O. G. , jog L. J. veidas buvo kruvinas, nemažina ir nemenkina ju parodymu irodomosios reikšmes, nes liudytojos betarpiškai viso ivykio nestebejo (V. G. , prasidejus muštynems nuejo i kabineta ir bande prisiskambinti policijai, O. G. stovejo už baro prekystalio ir dirbo) ir galejo kai kuriu ivykio aplinkybiu nepamatyti. Byloje nera jokiu duomenu, kurie butu pagrindas kolegijai manyti, kad liudytojos O. G. ir V. G. yra suinteresuotos duoti melagingus parodymus ir L. J. apkaba. Kaip matyti iš bylos duomenu, O. G. ir V. G. yra baro ,,L“ darbuotojos ir atsitiktinai pamate tarp nukentejusiojo ir L. J. kilusi konflikta.

Nuteistasis L. J. apeliaciniame skunde taip pat nepagristai nurodo, kad jis negali atsakyti už kilusias pasekmes – R. B. mirti, nes byloje nenustatyta ar, butent, del jo veiksmu pasekoje padaryti sužalojimai buvo nukentejusiojo mirties priežastimi. Iš teismo medicinos eksperto paaiškinimu pirmosios instancijos teismo teisiamajame posedyje matyti, kad R. B. mirti sukele kraujo išsiliejimas nuo 6-7 smugiu visumos i galvos sriti. Mirties priežasciai esant kraujo išsiliejimui po galvos smegenu dangalais ir i galvos smegenu skilvelius, atsiradusiam nuo galvoje padarytu sužalojimu visumos, už tokia pasekme atsakingais pripažintini visi šiuos sužalojimus galvoje padare asmenys, tai yra šiuo atveju taip pat ir L. J. . Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad L. J. veika, suduodant i galva smugius, sukelusius kraujo išsiliejima po galvos smegenu dangalais ir i galvos smegenu skilvelius, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmemis – R. B. mirtimi, ir ji pagristai pripažino buvus tycinio nužudymo vykdytoju.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. J. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turejo teisme apklausti liudytoja S. J. , nes pastarojo parodymai yra labai svarbus nustatant byloje objektyvia tiesa. Taciau su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Apeliacines instancijos teismas, siekiant patikrinti nuteistojo L. J. teiginius, nutare apklausti liudytoja S. J. ir emesi priemoniu ji pašaukti i posedi. Liudytojui neatvykus i teismo posedi (liudytojas išvykes i komandiruote), pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnis). Kaip matyti iš S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu, jis patvirtino tik ta aplinkybe, jog nukentejusysis alaus bokalu trenke nuteistajam L. J. i veida (ši aplinkybe yra nustatyta teismo nuosprendžiu ir nera gincijama). S. J. nemate, kas ir i kurias kuno vietas sparde nukentejusiajam R. B. , jam šios aplinkybes nežinomos, tai yra jo parodymai neturi tiesiogines irodomosios reikšmes šioje byloje sprendžiant del L. J. kaltumo. Byloje taip pat nera duomenu, kad kurie nors kiti asmenys, išskyrus tuos, kurie byloje apklausti, butu mate, kaip L. J. vartojo fizini smurta nukentejusiojo R. B. atžvilgiu. Todel ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neapklause liudytojo S. J. , kitu ivykio vietoje buvusiu asmenu, nedaro nuosprendžio neteisetu ir nepagristu. Byloje surinkta pakankamai irodymu, kad L. J. padare jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje esancius irodymus, teisingai kvalifikavo L. J. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Už šia veika nuteistajam L. J. paskyre bausme, artima istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijos vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. J. bausme, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimu nepažeide, tokios bausmes paskyrima išsamiai ir itikinamai motyvavo. Buvo atsižvelgta tiek i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, tiek i kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tame tarpe ir i L. J. apeliaciniame skunde nurodytas L. J. paskirta bausme nera neteisinga ir bausmes švelninti pagrindo nera.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagristas ir teisetas. Patenkinti nuteistojo L. J. apeliacinio skundo pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. J. apeliacini skunda atmesti.