- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- 2-231-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01698-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-231-881/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl Lietuvos teismų ir teisėjų organizuotai vykdomo turto plėšimo ir prievartavimo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, Vilniaus apygardos teismas, Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai A. D., D. G., V. K. ir R. Š. pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu dėl ieškovo turto plėšimo ir prievartavimo bei lygių teisių prieš įstatymą ir teismą neužtikrinimo; priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir teisėjų A. D., D. G., V. K. ir R. Š. 1 509 505 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Ieškovas teigia patyręs turtinės ir neturtinės žalos, padarytos valstybinių institucijų veiksmais – neteisėtais teismų procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013. Ieškovas nurodo, kad 2008 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai, Lietuvos generalinei prokuratūrai, V. V. ir kitiems asmenims dėl 1 309 269 litų žalos atlyginimo. Teikdamas ieškinį, ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas V. K. pažeidė tuo metu galiojusio CPK 148 straipsnio 1 dalį ir neišnagrinėjo ieškovo prašymo per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos ir nepriėmė procesinio sprendimo. 2011 m. birželio 3 d. ieškovui pateikus patikslintą ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones minėtam ginčo objektui, Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. K. vėl neišnagrinėjo šio prašymo per CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 dienų terminą. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas tik 2013 m. kovo 12 d., prašymas buvo netenkintas. Ieškovui pareiškus nušalinimą teisėjui V. K. ir visam Vilniaus apygardos teismui nuo civilinės bylos nagrinėjimo, Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjas A. D. tyčia pareiškimo netenkino. Tyčinius Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo V. K. veiksmus patvirtina aplinkybė, kad 2013 m. kovo 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta po to, kai 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 80 straipsnio redakcija, numatanti 100 Lt žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tada Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėja D. G. įpareigojo ieškovą sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip plėšdama ir prievartaudama ieškovo turtą. Ieškovui nesutikus mokėti šio žyminio mokesčio ir pateikus teismui prašymą visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo paskelbimo, teisėja D. G. tyčia neišsprendė šio ieškovo prašymo ir neteisėtai 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą ir priteisė iš ieškovo 100 Lt žyminio mokesčio. Tuomet Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjas R. Š. 2013 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė organizuotai plėšti ir prievartauti iš ieškovo neteisėtai priteistą 100 Lt žyminį mokestį ir dar 136 Lt vykdymo išlaidų. Tokiais veiksmais šis teismas ir teisėjas pažeidė ieškovo teisę į apeliaciją, nes ir pagal CPK 100 straipsnį, atskirojo skundo padavimas dėl nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, sustabdo nutarčių vykdymą. Be to, 2013 m. liepos 11 d. nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjas R. Š. tyčia išėjo už skundo ribų ir taikė CPK 144 straipsnį, kad galėtų CPK 80 straipsnio pagrindu išprovokuoti žyminio mokesčio plėšimą ir prievartavimą už atskirojo skundo padavimą. Ieškovo teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai organizuotai vykdo turto prievartavimą ir plėšimą civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 ir dėl to šališkai išnagrinėjo nurodytą bylą bei padarė ieškovui žalos, kurią su atsakove Lietuvos Respublika privalo atlyginti. Padarytą turtinę žalą ieškovas įvertina 1 309 505 Lt, o neturtinę – 200 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo ieškinį atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nepateikdamas įrodymų, kurie pagrįstų neteisėtus teismo ir teisėjų veiksmus. Ieškovo pateiktose nutartyse nėra nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi neteisėtai įpareigojo ieškovą sumokėti 100 Lt žyminį mokestį. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma. Valstybės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atsiranda, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teisėjo ir teismo kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą (LAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-207/2012). Įrodymų, kurie pagrįstų teismo ir teisėjų neteisėtus veiksmus ir kaltę, ieškovas nepateikia. Civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 eiga ir medžiaga negali būti tinkamais įrodymais, nes ieškovas nenurodo, kurie procesiniai dokumentai tai pagrindžia. Vien subjektyvi ieškovo nuomonė ir aplinkybė, kad ieškinys šioje civilinėje byloje nebuvo patenkintas ir netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti pagrindas atsirasti valstybės civilinei atsakomybei. Ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala yra nepagrįsta jokiais įrodymais, o tik subjektyviu ieškovo manymu, kad žalą patvirtina nurodyti teismo sprendimai. Prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas nenurodo kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti priteista tokio dydžio neturtinė žala. Civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 medžiaga negali būti tinkamu įrodymu, reikalaujant 200 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. teisėjos rezoliucija iš atsakovų rato pašalino teisėjus V. K., A. D., D. G. ir R. Š., taip pat Lietuvos apeliacinį teismą, Vilniaus apygardos teismą ir Jonavos rajono apylinkės teismą, kaip netinkamus atsakovus šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pripažinti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, Vilniaus apygardos teismas, Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai A. D., D. G., V. K. ir R. Š. pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu dėl ieškovo turto plėšimo ir prievartavimo bei lygių teisių prieš įstatymą ir teismą neužtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys teisėjos rezoliucija yra pašalinti iš atsakovų rato, ir toks ieškinio reikalavimas nėra reikalavimas pripažinti ieškovui kokias nors teises ar ginti jo teises kuriuo nors kitu CK 1.138 straipsnyje numatytu teisių gynimo būdu, šis reikalavimas negali būti laikomas materialiuoju teisiniu reikalavimu nagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, tačiau aplinkybės, susijusios su šiuo reikalavimu, gali būti pareikšto reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą faktinis pagrindas.
Ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ieškovas kildina iš neteisėtų, jo nuomone, teisėjų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3658-392/2013.
Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-207/2011). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei, kai žala padaryta jiems vykdant teisingumą, t. y. nagrinėjant civilinę bylą ir priimant atitinkamą teismo sprendimą. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą.
Taigi tam, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu pareikštas ieškinys būtų patenkintas, turi būti nustatytos visos nurodytos valstybės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, pirmiausia – neteisėti teisėjų (teismų) veiksmai.
Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
Neteisėtus teisėjo V. K. veiksmus nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-3658-392/2013 ieškovas motyvuoja pažeistu CPK 148 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nustatytu 3 dienų terminu prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti. Ieškovas nurodo, kad su ieškiniu, kuriame buvo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą 2008 m. balandžio 28 d., 2011 m. birželio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas jo prašymą išnagrinėjo tik 2013 m. kovo 12 d. Pažymėtina, kad pagal CPK 148 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) esmę ir prasmę, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo būti sprendžiamas, tik prieš tai išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, konkrečiai – ieškinį (jo dalį) priėmus. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, ieškovo ieškinio priėmimo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 užtruko ir dalyje dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir asmenų iškeldinimo (t. y. dalyje, kurios reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones), galutinai išspręstas tik Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria nurodyta ieškovo ieškinio dalis laikyta nepaduota. Vadinasi, nenagrinėdamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas šiuo atveju elgėsi procesiškai tinkamai ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Ieškovo nurodyta 2013 m. kovo 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad ieškinio dalį dėl buto sandorio pripažinimo negaliojančiu laikius nepaduota, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokių teisinių sąlygų, ir ieškovo prašymą dėl buto arešto atmetė. Ieškovas šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusio CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už atskirąjį skundą turėjo sumokėti vieno šimto litų žyminį mokestį (CPK 3 str. 8 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nustatydamas ieškovui tokį įpareigojimą (sumokėti žyminį mokestį) Lietuvos apeliacinis teismas (teisėja D. G.) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 316 str. 3 d., 338 str.). Be to, priešingai nei teigia ieškovas, Lietuvos apeliacinis teismas (teisėja D. G.) 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovo prašymą atleisti jį visiškai ar iš dalies nuo 100 Lt žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo paskelbimo, kurį patenkino iš dalies – atidėjo ieškovui 100 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki procesinio sprendimo dėl skundžiamos nutarties priėmimo (b. l. 4-5).
Ieškovo nurodyta 2013 m. liepos 11 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismas (teisėjas R. Š.) išnagrinėjo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti vykdymo veiksmus) ir ieškovo prašymą atmetė (CPK 185 str.) (b. l. 14). Nesutikdamas su šia nutartimi, ieškovas turėjo teisę ją apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Šioje byloje teismas nevertina teismų priimtų nutarčių (jų motyvacijos, teisės aktų taikymo, išvadų) jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, o jokių neteisėtų Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmų nenustatė.
Ieškovo teiginys, kad Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjas A. D. tyčia nuo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo nenušalino Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo V. K., yra tik subjektyvi ieškovo nuomonė, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, todėl neįrodo jokių neteisėtų šių asmenų veiksmų.
Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str. ), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Nustatęs, kad ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, teismas atskirai nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo ieškinį atmeta (CPK 178 str.).
Remdamasis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, teismas iš ieškovo valstybės naudai priteisia 16,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl Lietuvos teismų ir teisėjų organizuotai vykdomo turto plėšimo ir prievartavimo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.