- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- 1-1471-1083/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43494-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 10.46 val., kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną J. L., t. y. sudavė jai kumščiu vieną kartą į veidą ir sukėlė nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą.Kaltinamasis V. L. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Parodė, kad su mama J. L. ir broliu A. L. gyvena mamos name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 10 val. namuose tarp jo ir mamos kilo konfliktas dėl tetos palikimo, kad brolis mirusios tetos namo pinigus investavo į ūkį, o jam nieko neliko. Konflikto metu buvo girtas, tačiau viską pamena. Supykęs sudaužė jo paties įrengtą elektros paskirstymo dėžutę ir norėjo nukirsti elektros laidų kabelį. Mama, pasiėmusi telefoną norėjo kviesti policiją, o jis – atimti telefoną. Ir tada namo kieme mamai sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Į kurią vietą tiksliai sudavė nepamena. Gali būti, kad į kaktos dešinę pusę. Mano, kad mamai skaudėjo. Jo veiksmams įtaką padarė alkoholis. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Dėl savo elgesio labai gailisi (57–58 b. l.).Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:nukentėjusiosios J. L. parodymais apie tai, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena du jos sūnūs – kaltinamasis V. L. ir A. L.. Kaltinamasis V. L. dažnai vartoja alkoholį ir būna agresyvus. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 9 val. į namus grįžo neblaivus kaltinamasis. Tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis V. L. ėmė elgtis agresyviai, priekaištauti jai, kad ji su A. L. nori viską užgrobti. Ji jam liepė nusiraminti, nes kitaip iškvies policiją. Kaltinamasis paėmė diskinį pjūklą ir norėjo nupjauti aukštos įtampos laidus, o ji jam neleido. Tada jis pasiėmė plaktuką ir ėmė daužyti elektros skaitliuką. Pasiėmusi telefoną ji norėjo skambinti policijai, o kaltinamasis V. L. norėjo iš jos telefoną atimti. Tuomet jis sudavė jai kumščiu vieną kartą į veidą. Jai skaudėjo. A. L. paskambino į policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį V. L.. Sūnus ją muša nebe pirmą kartą, tačiau pareiškimų nerašė, nes vis kaltinamojo pagaili. Labai nori, kad jo smurtas liautųsi (5, 21–22 b. l.);liudytojo A. L. parodymais apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 10.40 val. dirbo kieme pas savo mamą J. L., kuomet į namus grįžo neblaivus kaltinamasis V. L.. Jis ėmė įžeidinėti, užgaulioti jį ir mamą, triukšmavo, todėl mama kaltinamąjį perspėjo, kad kvies policiją. Ji rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, kuomet kaltinamasis V. L. prie jos pribėgo ir norėjo telefoną atimti. Mama to padaryti neleido, mosikavo rankomis, o kaltinamasis tuo metu sudavė ranka mamai smūgį į galvą. Po to jis sudrausmino kaltinamąjį, kuris grįžo į namą. Maždaug po 20 minučių mama jam pasakė, kad kaltinamasis V. L. nenurimsta, norėjo nupjauti laidus, sudaužė elektros skaitliuką, todėl jis iškvietė policiją. Kaltinamasis V. L. piktnaudžiauja alkoholiu ir išgėręs būna agresyvus, triukšmauja ir įžeidinėja jį ir mamą (37 b. l.);2018 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra kieme gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į kiemą, esantis jo vakarinėje pusėje, yra grįstas žvyru. Kiemo rytinėje pusėje yra gyvenamasis medinis vieno aukšto namas. Kiemo pietinėje pusėje yra ūkinės paskirties pastatai, šiaurinėje ir vakarinėje pusėse taip pat yra ūkiniai pastatai. Apžiūrėjus įvykio vietą, daiktų, objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta, niekas nepaimta (11–14 b. l.);2018 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. 10.49 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus brolis triukšmauja, puola muštis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. L.. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad kaltinamasis V. L. smurtavo prieš savo motiną J. L.. Smurtas įvyko namuose, kuriuose visi kartu gyvena, kaltinamajam esant neblaiviam (nustatytas 2.49 ‰ girtumas). Smurtą patyręs asmuo J. L. paaiškino, kad smurtas pasireiškė vienu smūgiu kumščiu į kaktos sritį, sukeliant jai fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai – nedidelis paraudimas kaktoje. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą kaltinamasis V. L. elgėsi ramiai (16–17 b. l.);asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolu, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. 12.27 val. kaltinamajam V. L. nustatytas 2,49 ‰ girtumas (18 b. l.).Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis V. L. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 10.46 val., kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną J. L., t. y. sudavė jai kumščiu vieną kartą į veidą ir sukėlė nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo V. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės. Viena iš bausmių rūšių – bauda, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam V. L. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo surašytas pranešimas (77–79 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; baustas administracine tvarka; psichiatrinėje ir priklausomybių įskaitose neįrašytas; oficialiai nedirba, registruotas darbo biržoje (63, 69–76 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama 1/3.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis prieš savo motiną smurtauja nebe pirmą kartą, todėl kartu su bausme jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. 11.50 val. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. 11.50 val., t. y. 2 paros (40, 42 b. l.).Užbaigiant procesą spręstinas ir kardomosios priemonės klausimas. Kaltinamajam 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (44 b. l.), kuri, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama.Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti 1/3 ir V. L. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Nesutikdamas su paskirta bausme V. L. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. V. L. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.