Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-427-654/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
AN2-427-654/2019
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00213-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-427-654/2019Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00213-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.35; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. A. apeliacinį skundą dėl 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. S. A. 2019 m. gegužės 30 d., apie 5.55 val., atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką Šalčininkų KP lengvuoju automobiliu „VW Passat CC“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei paslėptus automobilio slenksčiuose įrengtose slėptuvėse 225 pakelius cigarečių „NZ Gold Compact“, 22 pakelius cigarečių „Minsk Capital“, 2 pakelius cigarečių „NZ Gold Superslims“, iš viso 249 pakelius cigarečių, kurių bendra vertė 809,25 eurų (16,19 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršijo 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršijo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais S. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

1.1. 2019 m. liepos 1 d. nutarimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai pripažino S. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 1820 eurų baudą su kontrabanda gabentų prekių bei automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad automobilis įregistruotas S. A. vardu, kuriame įrengtose slėptuvėse buvo paslėptos ir gabenamos cigaretės. Automobilis panaudotas nusižengimui daryti, nes cigaretės buvo paslėptos prekėms gabenti neskirtose vietose. Teismas nustatė, kad S. A. iš anksto ruošėsi šiam nusižengimui, automobilyje paslėpė 249 pakelius cigarečių, todėl nusižengimas buvo iš anksto suplanuotas. Teismas argumentavo, kad siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kuri buvo specialiai pritaikyta nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas. Nekonfiskavus transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis, automobilis ir toliau galėtų būti naudojamas neteisėtiems tikslams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. S. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo ir netaikyti papildomos administracinio poveikio priemonės – nekonfiskuoti automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį grąžinti savininkui.

2.1. Skunde nurodė, kad nesutinka su transporto priemonės konfiskavimu ir šios papildomos poveikio priemonės skyrimo motyvavimu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad S. A. iš anksto ruošėsi nusižengimui, o jo atlikti veiksmai nebuvo spontaniški. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ne pažeidėjas įrengė slėptuves automobilyje. Apie šias slėptuves jis sužinojo tik iš 2019 m. balandžio 16 d. autoserviso dokumento. Faktiškai automobilis priklauso jo uošviui, nes buvo perkamas iš jo duotų pinigų ir jo reikmėms. Tik jo uošviui davus leidimą S. A. naudojo automobilį tarnybiniams reikalams. Kontrabandos gabenimui kruopščiai nesiruošė, automobilio konstrukcijoje nieko nekeitė. Jam kilusi mintis elgtis neteisėtai buvo spontaniška. Mano, kad būtų reikšminga skirti specialistų ekspertizę kėbule išpjautų vietų senumui nustatyti. Prašo atsižvelgti į jo ir jo šeimos sunkią materialinė padėtį, kuri dar labiau pablogės konfiskavus automobilį, taip pat į sergančio uošvio moralines kančias ir poreikius.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir S. A. skundo netenkinti. Nurodė, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai nusprendė konfiskuoti S. A. automobilį, kuriuo buvo vežtos cigaretės. Teismas įvertino cigarečių slėpimo faktą, cigarečių kiekį, aplinkybę, jog S. A. kontrabandai ruošėsi iš anksto. Apelianto argumentas, kad automobilis faktiškai priklauso uošviui yra nepagrįstas, nes automobilis registruotas S. A. vardu. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų. Sankcijos ribose paskirta minimali 1820 eurų bauda bei transporto priemonės konfiskavimas turės tiesioginį nusižengusio asmens nubaudimo poveikį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus daro išvadą, jog konfiskavęs transporto priemonę apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą ir tinkamai taikė bei aiškino ANK 29 straipsnio nuostatas.

5. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Apylinkės teismas pagrįstai konfiskavo transporto priemonę, kuria buvo neteisėtai gabentos cigaretės.

6. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad automobilis „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką, numatytą ANK 29 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad automobilis priklauso pažeidėjui S. A. ir gali būti konfiskuojamas kaip jo nuosavybė. Skundo argumentas, kad automobilis faktiškai priklauso S. A. uošviui, kuris suteikė paskolą įsigyti automobilį, nėra pagrindas automobilio nekonfiskuoti. Iš patiektų dokumentų nustatyta, kad automobilis yra registruotas S. A. vardu, taip pat bylos nagrinėjimo metu S. A. paaiškino, kad automobilis priklauso jam, šį automobilį jis naudojo darbo reikalams.

7. Skundo argumentai, kad S. A. pats automobilio nemodifikavo, o kontrabandą sumanė vežti spontaniškai ir iš anksto nesiruošęs, yra nepagrįsti. Argumentas, jog S. A. pats neįrengė slėptuvių automobilio kėbule, jo kaltės padarius administracinį nusižengimą nepanaikina. ANK 208 straipsnis numato atsakomybę ne už automobilyje įrengiamas slėptuves, o už kontrabandinių prekių gabenimą per valstybės sieną. Nusižengimo kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, kas įrengė slėptuves automobilyje, o svarbu kas jas ir kaip panaudojo veždamas kontrabandą. Pats pažeidėjas nurodė, kad apie automobilyje įrengtas slėptuves sužinojo 2019 m. balandžio 16 d., prieš kontrabandos gabenimą. Jis pats, žinodamas apie jo automobilyje esančias slėptuves, sumanė vežti kontrabandą. Apelianto teiginys, jog sprendimas gabenti kontrabandą buvo spontaniškas ir jis jam iš anksto nesiruošė, yra deklaratyvus ir prieštaraujantis logikai. Tokio pobūdžio nusižengimas negali būti padaromas spontaniškai, nes pažeidėjas pirmiausia turėjo įsigyti cigaretes, jas sutalpinti į slėptuves, specialiai važiuoti į kitą valstybę, kur ketino jas parduoti. Tokio pobūdžio nusižengimai yra planuojami iš anksto ir jiems vienaip ar kitaip yra ruošiamasi, kaip buvo ir šiuo atveju. Tai, jog nusižengimui nebuvo ruoštasi kruopščiai, nereiškia, kad neteisėti veiksmai gali būti pateisinami, o automobilis, kuriuo gabentos cigaretės, paliktas S. A..

8. Skunde prašoma nekonfiskuoti automobilio ir įpareigoti S. A. panaikinti slėptuves. Teismo vertinimu, slėptuvių panaikinimas automobilyje nepasieks reikšmingų prevencinio pobūdžio tikslų. Automobilis jau kartą buvo modifikuotas ir pakartotinis jo technologinės struktūros keitimas nesutrukdys šio automobilio pritaikyti kontrabandai ateityje. Tokios sprendimo varianto nenumato galiojantis įstatymas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nekonfiskavus transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 straipsnio bei ANK 27 straipsnio nuostatų tikslams. Tokiu būdu transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galėtų būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir/ar nusikalstamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pozicijai.

9. Apeliantas teigia, kad automobilio konfiskavimas gali pakenkti jo šeimos ir artimųjų gerovei, bus apsunkinta šeimos finansinė padėtis. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo nekonfiskuoti administracinio nusižengimo padarymo priemonės. Tai, kad konfiskavus transporto priemonę S. A. ir jo šeima patirs nepatogumų ir neigiamų pasekmių yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra pačio pažeidėjo neteisėtų veiksmų rezultatas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų.

10. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

S. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas