Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Tai, kad M. G. pripažintas eismo įvykio kaltininku, neįrodo, kad M. G. neblaivumas turėjo įtakos šiam eismo įvykiui. Prokuratūra, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo Kelių eismo taisyklių 9 ir 48 punktų pažeidimai, M. G. neblaivumas nėra nurodytas kaip eismo įvykio priežastis. Kelių eismo taisyklių 9 ir 48 punktai nėra susiję su neblaivumu. Jei būtų priimtas atsakovo argumentas „blaiviu protu buvo galima įvertinti grėsmę saugumui ir pavojų gyvybei“ kaip pagrindžiantis „neblaivumo įtaką įvykiui“, esą tik neblaivūs asmenys elgiasi nesaugiai, Kelių policijos statistikoje nebūtų tų 71-80 procentų žuvusių pėsčiųjų, kurie žuvo dėl savo kaltės, tačiau ne dėl neblaivumo.

Teismo posėdžio metu buvo nurodyta aplinkybė, kad M. G., pavartojęs alkoholio, pasidarydavo atsargesnis. Todėl pats neblaivumo faktas negali būti vertinamas kaip turėjęs įtakos įvykiui, ypač turint omenyje Taisyklių 5.1.5. punkto formulavimą, kai pagrindas nemokėti draudimo išmokos yra neblaivumo įtakos įvykiui faktas, o ne pats neblaivumas savaime.

2. Teismas visiškai neatsižvelgė į sutarčių aiškinimo taisykles ir faktą, kad buvo sudaryta vartojimo draudimo sutartis pagal standartines draudimo sutarties sąlygas. Taip vienašališkai ir neobjektyviai interpretuojant Taisyklių 5.1.5. punkto sąlygą dėl neblaivumo įtakos įvykiui, šios sąlygos prasmė visiškai pasikeičia ir praktiškai pradeda reikšti, kad draudimo išmoka nemokama, jei įvykio metu žuvusysis yra neblaivus, nes draudikas faktiškai visada gali pasakyti, kad jei nukentėjusysis nebebūtų apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo būti atidesnis, elgtis kitaip ir išvengti įvykio. Aiškinant sutartį ir esant neaiškumų ar dviprasmybių, visos tokios dviprasmybės ar neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo naudai. Atsakovui aiškiai ir konkrečiai savo raštuose (2014-03-19 ir 20154-05-09 raštai) neįvardinus ir neįrodžius neblaivumo įtakos įvykiui, teismas įstatymo yra įpareigotas aiškinti sutarties sąlygą taip, kad draudėjas privalėtų sumokėti draudimo išmoką.

M. G. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Neabejotina, kad sunkus girtumo laipsnis daro įtaką žmogaus suvokimui dėl grėsmės saugumui ir pavojaus gyvybei, slopina budrumą ir atsargumo jausmą, sukelia koordinacijos sutrikimus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. G. elgesys prieš eismo įvykį negali būti prilyginamas adekvataus, apdairaus, atsargaus asmens elgesiui ir tai buvo įtakos alkoholio: M. G., neturėdamas atšvaitų ir kitų šviesą atspindinčių elementų ėjo važiuojamąja kelio dalimi, nors buvo susitaręs su ieškove, kad, nuėjęs iki kelio Vilnius-Minskas, praneš ieškovei savo buvimo vietą ir lauks toje vietoje, iki ieškovė atvyks jo pasiimti; pasak liudytojo R. P., prieš pat eismo įvykį liudytojas vos spėjo išvengti susidūrimo su staiga į kelio važiuojamąjį dalį išėjusiu M. G., kuris, iškėlęs ranką, stabdė atvažiuojantį automobilį; pasak liudytojo L. V., partrenkusio M. G., liudytojas pamatė nuo kelkraščio pusės lik jo automobilio priartėjusį M. G.. Tai patvirtina, kad M. G. mirčiai turėjo įtakos sunkus girtumas, t.y. dėl sunkaus girtumo sutrikęs gebėjimas įvertinti riziką sveikatai ir pavojų gyvybei, mąstymo racionalumas, koordinacijos praradimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis M. G. 2013-04-24 su atsakovu sudarė gyvybės draudimo sutartį, kuria 100 000 Lt suma buvo apdrausta M. G. gyvybė, draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Gyvybės draudimo „Garantija Plus“ taisykles Nr.305 (2013-02-15 redakcija, galiojanti nuo 2013-03-01), išmokos gavėja M. G. mirties atveju nurodyta ieškovė. 2013-08-31, apie 22.06 val., kelio Vilniaus-Minskas 17 km 380 m M. G., tamsiu paros metu be atšvaitų ir kitų šviesą atspindinčių elementų ėjusį kelio važiuojamąja dalimi automobilių judėjimo kryptimi, partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilis, M. G. lavono kraujyje rasta 2,10 promilės, šlapime – 2,76 promilės etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas M. G., sukėlęs grėsmę eismo saugumui ir sudaręs netikėtą, sunkiai pastebimą kliūtį prie jo artėjančiam automobiliui, ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti (duomenys iš 2014-01-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą). Atsakovas 2014-03-19 raštu informavo ieškovę, kad 2013-08-31 įvykį, kurio metu žuvo M. G., atsakovas pripažino nedraudžiamuoju pagal Gyvybės draudimo „Garantija Plus“ taisyklių Nr.305 5.1.5., numatantį, kad jei įvykiui turėjo įtakos apdraustojo apsvaigimas dėl alkoholio, toks įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba kitam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2013).

Gyvybės draudimo taisyklių „Garantija Plius“ Nr.305 skyriaus Nedraudžiamieji įvykiai 5.1.5. p. nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma apdraustojo mirtis, jeigu tam turėjo įtakos apdraustojo apsvaigimas dėl alkoholio, psichotropinių, narkotinių ar toksinių medžiagų vartojimo.

2014-01-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1201/13(01) nurodyta, kad M. G. lavono kraujyje rasta 2,10 promilės, šlapime – 2,76 promilės etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Alkoholis žmogų apsvaigina, sutrinka dėmesys, atmintis, mąstymas ir kitos psichikos funkcijos, esant sunkiam girtumo laipsniui atsiranda centrinės nervų sistemos slopinimo požymių, žmogus praranda orientaciją, koordinaciją. 2014-01-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, M. G. tamsiu paros metu būdamas neapšviestoje kelio važiuojamojoje dalyje, neturėdamas šviečiančio žibinto, nevilkėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais sunkiai elementais, prie drabužių neprisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė netikėtą, sunkiai pastebimą kliūtį prie jo artėjančio automobilio vairuotojui, ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, kurio metu M. G. žuvo. Žmogus, tamsiu paros eidamas kelio važiuojamąja dalimi, turi ypatingai atidžiai įvertinti grėsmę saugumui ir gyvybei, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų matomas automobilių vairuotojams, nesudarytų kliūčių automobilių eismui, nesukeltų pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Šiems veiksmams neigiamą įtaką turi alkoholio poveikis, tuo labiau, esant sunkiam girtumo laipsniui, kai žmogaus dėmesys, mąstymas, orientacija, koordinacija yra smarkiai sutrikę.

Ikiteisminio turimo metu liudytoju apklaustas R. P. paaiškino, kad jis, važiuodamas keliu Vilnius-Minskas prieš pat eismo įvykį vos išvengė susidūrimo su M. G., išsukdamas iš savo eismo juostos į priešingą eismo juostą, kai M. G. prieš pat liudytojo automobilį staiga įžengė į eismo juostą, buvo iškėlęs ranką („tranzavo“), atsisukęs į važiuojantį automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. V., partrenkęs M. G., paaiškino, kad jis, važiuodamas keliu Vilnius-Minskas, staiga pamatė nuo kelkraščio pusės priartėjusį prie jo vairuojamo automobilio dešinio priekinio šono šešėlį ir tuoj pat pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį. Šios ir aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą padaryti išvadą, kad dėl alkoholio poveikio M. G. gebėjimas įvertinti pavojų sveikatai ir gyvybei, orientacija, koordinacija buvo sutrikę, kas turėjo įtakos eismo įvykiui, kurio metu M. G. netikėtai sudarė sunkiai pastebimą kliūtį atvažiuojančiam automobiliui, buvo jo partrenktas ir žuvo.

Apeliaciniame skunde pateikta lentelė apie žuvusių dėl jų kaltės pėsčiųjų skaičių, tame tarpe – žuvusių dėl jų neblaivumo, nėra informatyvi, nes nėra nurodytos šių įvykių aplinkybės. Daryti išvadą apie apsvaigimo nuo alkoholio įtakos įvykiui buvimą (nebuvimą) galima tik turint duomenis apie visas konkretaus įvykio aplinkybes.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad Gyvybės draudimo taisyklių „Garantija Plius“ Nr. 305 5.1.5. p. sąlygą pirmosios instancijos teismas interpretavo neatsižvelgdamas į sutarčių aiškinimo taisykles ir kad pagal tokią interpretaciją ši sąlyga reiškia, jog jei įvykio metu žuvęs apdraustasis buvo neblaivus, draudikas faktiškai visada atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, teigdamas, kad jei apdraustasis nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio, būtų buvęs atidesnis, elgęsis kitaip ir išvengęs įvykio. Siekiant įvykį pripažinti nedraudžiamuoju tuo pagrindu, kad įvykiui, dėl kurio įvyko apdraustojo mirtis, turėjo įtakos apdraustojo apsvaigimas dėl alkoholio vartojimo, būtina nustatyti priežastinį tarp konkretaus įvykio ir apdraustojo girtumo. Šios bylos atveju eismo įvykis įvyko dėl M. G. veiksmų, kuriuos lėmė gebėjimo įvertinti pavojų sveikatai ir gyvybei, orientacijos, koordinacijos sutrikimai, o šiuos sutrikimus įtakojo sunkaus laipsnio apsvaigimas nuo alkoholio.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.