- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-61-102/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00631-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Januška
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- M. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-61-102/2013
teisėja Dalia Stankevičiūtė Proceso Nr. 2-32-3-00631-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija
NUTARTIS
2013 m. sausio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-800-765/2012 pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui R. L., išvadą teikianti institucija Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. R. ieškiniu kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. L. išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. L., gim. 2002 m. kovo 11 d., po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo dienos – 10 800 Lt, šias lėšas pavedant tvarkyti jai – vaiko motinai. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė D. Gadliauskienė ir ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Pasvalio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CK 3.65 str., CPK 144 str., 145 str. ir 147 str. ir atsižvelgdamas į vaiko interesus, 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo laikinąjį išlaikymą vaikui po 200 Lt kas mėnesį iki bus priimtas procesinis sprendimas. Teismas konstatavo, kad, ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2005 m. nepadeda išlaikyti sūnaus, nuo 2012 m. gegužės mėnesio su sūnumi nebendrauja. Atsakovas nurodė, kad nedirba, nuolatinių pajamų neturi, išlaikymą vaikui teikė iki 2012 m. gegužės mėnesio.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad nesutinka su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi, nes teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – laikinojo išlaikymo vaikui priteisimą, neatsižvelgė į jo sunkią materialinę padėtį. Jis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, jau keleri metai yra registruotas darbo biržoje, įsidarbinti nepavyksta, jo pajamos yra kas mėnesį gaunama 350 Lt socialinė pašalpa. Todėl prašo priteistą laikinojo išlaikymo sumą sumažinti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atskirasis skundas nepagrįstas. Teismas laikinąjį išlaikymą iš atsakovo priteisė atsižvelgdamas į vaiko interesus (CK 3.65 str. 1 d., 6.65 str. 2 d. 4 p.). Ieškinyje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 600 Lt. Iš atsakovo priteistas 200 Lt laikinasis išlaikymas sudaro tik trečdalį bendriesiems vaiko poreikiams reikalingos sumos. Atsakovas nepagrindė skundo nurodytų argumentų. Mažinti laikinojo išlaikymo sumą nėra pagrindo.
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno vaiko tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant Civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali tęstis tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti.
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų, būtiniems šalių nepilnamečio vaiko E. L. poreikiams tenkinti priteisė iš atsakovo R. L. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Todėl daroma išvada, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nagrinėjamoje byloje šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius iki bus išspręstas šalių ginčas. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų bei keleri metai yra bedarbis, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai. Tačiau atsakovas yra jauno amžiaus ir privalo stengtis, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo R. L. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jo nepilnamečiam vaikui po 200 Lt iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.