- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1762-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29036-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. teismui pateiktą procesinį dokumentą dėl pažeistų teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, ar Kauno apygardos teismo teisėja J. V. turi supratimo negalią. Pateiktame prašyme nurodė, jog pareiškėja kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 164 straipsnio 1 dalį dėl teismo sprendimo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai nevykdymo, tvirtindama, kad A. P. išlaikymo dukrai nemoka. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, Kauno apygardos teismo teisėja tokį nutarimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikui nėra mokamas, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas, o teisėja J. V. nesuvokia, jog teismo sprendimas privalo būti vykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. pareiškimą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pareiškime dėstė faktines aplinkybes dėl teisėjos J. V. netinkamo aplinkybių vertinimo nagrinėjant jos skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Reikalavimų dėl teisėjos veiksmais ar neveikimu padarytos žalos pareiškėja nereiškė. Pareiškėja kelis kartus pabrėžė, jog reikalavimai yra reiškiami dėl asmens, ne teisėjos, suvokimo negalios nustatymo. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėja iš esmės kreipėsi į teismą dėl asmens gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti įvertinimo, t. y. dėl neveiksnumo tam tikrose srityse asmeniui nustatymo.
4. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 4 dalyje bei Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 463 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas asmenų, turinčių teisę paduoti teismui pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, o būtent: to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Tokiu būdu ne kiekvienas asmuo gali kreiptis į teismą CPK XXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškėja nėra įstatyme numatytas subjektas ir neturi teisės paduoti teismui pareiškimo dėl teisėjos J. V. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnio 4 dalis, CPK 463 straipsnio 1 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti kaip paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja V. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti pareiškimą, nustatyti ar Kauno apygardos teismo teisėja J. V. turi suvokimo negalią. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teisėjų imunitetas galioja tik tais atvejais, kai nagrinėjamas klausimas dėl teisėjų priimamų sprendimų, bet ne dėl teisėjų sveikatos būklės.
5.2. Pareiškėja pateikė teismui reikalavimą nustatyti, ar Kauno apygardos teisėja J. V. turi suvokimo negalią ne kaip teisėja, bet kaip asmuo.
5.3. Kauno apygardos teismo teisėja J. V. trukdo vykdyti teisingumą, pažeidžia pareiškėjos dukters teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl suvokimo negalios nustatymo.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo.
8. Apeliantė V. F. pateikė teismui prašymą prijungti papildomus įrodymus – susirašinėjimą su A. P.. Pateiktame prašyme nurodoma, jog susirašinėjimas vyko 2017-06-22. Pateiktais įrodymais apeliantė siekia įrodinėti, jog A. P. tyčia siekia nevykdyti teismo sprendimo. Nagrinėjamu atveju nėra pareikšta reikalavimų susijusių su A. P., apeliantė pateiktais reikalavimais siekia tik nustatyti, ar Kauno apygardos teisėja J. V. supranta savo veiksmus ar ne. CPK 180 straipsnis nustato, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantės pateikti įrodymai reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nepriimti pateiktų papildomų įrodymų, nes jie nėra susiję su nagrinėjamu ginču.
Dėl bylos esmės.
9. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė nurodo, jog ji prašo nustatyti, ar Kauno apygardos teismo teisėja turi suvokimo negalią. Pareiškimas J. V. reiškiamas ne kaip teisėjai, tačiau kaip asmeniui. Atskiruoju skundu apeliantė nurodo, jog nors ir nėra teisėjos J. V. giminaitė, tačiau dėl teisėjos suvokimo negalios nėra galimybės vykdyti teismo sprendimo.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, jog įstatyme yra įtvirtintas sąrašas asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens veiksnumo tam tikroje dalyje nustatymo. Apeliantė nepatenka į tų asmenų sąrašą, tai yra ji negali kreiptis į teismą dėl teisėjos J. V. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje. Pirmosios instancijos teismas nutartimi pateiktą ieškinį atsisakė priimti, nes pateiktas asmens neturinčio teisės tokį ieškinį teismui pateikti.
11. Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pareiškimą dėl fizinio asmens neveiksnumo nustatymo turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Apeliantė patvirtino, jog nėra nei vienas iš išvardintų asmenų, kuris turėtų galimybę kreiptis į teismą dėl teisėjos J. V. veiksnumo nustatymo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nagrinėjamu atveju apeliantė neturi teisės reikšti tokio reikalavimo teismui, todėl jos pareiškimas negalėjo būti priimtas.
12. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
13. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti apeliantės pateiktą pareiškimą. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.