Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. G. (toliau – A. G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nutarimo A. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu A. G. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2019 m. balandžio 1 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę - automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,82 promilės) neblaivumas, kai vairuotojui atimta teisė vairuoti tos rūšies transporto priemones, bei kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. G. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės, padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.

7. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir teigia, kad jo kaltė yra grindžiama tik liudytojų policijos pareigūnų ir priešiškai nusiteikusio apsaugos darbuotojo prieštaringais parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, patikrinęs į bylą surinktų duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad A. G. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4), alkotesterio žurnalo puslapių kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. balandžio 1 d., 19.33 val. A. G. nustatytas 0,82 promilių girtumas (b. l. 27-28), alkotesterio patikros sertifikato kopija, iš kurios matyti, kad alkotesterio patikra galioja iki 2019-06-21 (b. l. 29), J. Č. paaiškinimu (b. l. 30), jo duotais parodymais teisme, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 31), liudytoju apklausto policijos pareigūno A. S. bei liudytojo V. V. parodymais teisme, tarnybiniu pranešimu (b. l. 32), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 33), L. G. paaiškinimu (b. l. 34), VĮ Regitra informacija apie kelių transporto priemones, todėl nepagrįstai apeliantas skunde teigia, jog apylinkės teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis tik liudytojų prieštaringais parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog A. G. dėstomos aplinkybės yra paneigtos byloje esančių įrodymų visuma.

8. Nors apeliantas tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek ir apklausimas apylinkės teisme neigė vairavęs automobilį ir nurodė, kad atvažiavo į parduotuvę kartu su mama, tačiau automobilį vairavo ir vėliau apsaugos darbuotojui pareikalavus perstatė į kitą vietą jo mama L. G., o šią jo versiją L. G. patvirtino, tačiau apylinės teismas pagrįstai šiuos apelianto ir jo versiją palaikiusios liudytojos parodymus laikė siekiu išvengti ar padėti išvengti griežtos administracinės atsakomybės ir gresiančio automobilio konfiskavimo. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnus dėl galimai neblaivaus vairuotojo iškvietęs ir betarpiškai vairavimo faktą matęs liudytojas J. Č. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad matė kaip į parduotuvės stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis MB, kuriame buvo vienas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo A. G.. Kadangi minėtas asmuo pastatė transporto priemonę neleistinoje vietoje (ant praėjimo), buvo paprašytas ją patraukti, tarp jų kilo konfliktas, iškvietus policijos pareigūnus, A. G. automobilį patraukė. Visą šį įvykį užfiksavo vaizdo kameros. Minėtas liudytojas nurodė, kad jokio kito asmens automobilyje nebuvo. Šiuos apsaugos darbuotojo parodymus patvirtino ir liudytojas V. V., kuris nurodė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą matė kaip atvažiavo automobilis ir sustojo neleistinoje vietoje, automobilyje buvo vienas asmuo, kuris išlipęs susikivirčijo su apsaugos darbuotoju, rodė nepadorius gestus. Į įvykio vietą pagal pranešimą atvykęs policijos pareigūnas A. S. taip pat patvirtino, kad gavus iškvietimą dėl neblaivaus asmens, atvykus į įvykio vietą, juos su kolega pasitiko apsaugos darbuotojas ir nurodė asmenį, vairavusį automobilį – A. G.. Patikrinus neblaivumą buvo nustatytas 0,82 promilių girtumas. Buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matėsi, kad tai A. G. vairavo automobilį, kurį pastatė prie įėjimo, vaizdo įraše daugiau jokio kito asmens nesimatė. Liudytoja L. G. atėjo gerokai vėliau. Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mama atėjo vėliau, patvirtino ir anksčiau nurodyti liudytojai. Netikėti nuosekliais apsaugos darbuotojo ir policijos pareigūnų bei parduotuvės vadovo tarpusavyje dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės sutampančiais parodymais ir atmesti juos kaip nepagrįstus ar nepatikimus bei nesivadovauti jais sprendžiant A. G. administracinės atsakomybės klausimą, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab, kad jų nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonę vairavo būtent A. G., patvirtina ir byloje esantis J. Č. rašytinis paaiškinimas, surašytas iš karto po įvykio atvykus policijos pareigūnams (b. l. 30), taip pat policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą tarnybinis pranešimas (b. l. 31), pranešimo apie įvykį suvestinės (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 42-45). Šios išvados kontekste pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių liudytojų J. Č., A. S.. V. V. suinteresuotumą bylos baigtimi ar pagrindo melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą A. G., nėra. Be to, visi minėti liudytojai apklausiant juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vien tai, kad nuo pat nusižengimo padarymo momento A. G. neigė vairavęs automobilį, nepaneigia pirmiau nurodytų argumentų bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų ir įvykį betarpiškai stebėjusio liudytojo J. Č. parodymų objektyvumo.

9. Abejoti liudytojo A. S. parodymų patikimumu aukštesnės instancijos teismui neleidžia ir tai, kad šio liudytojo parodymai apklausiant jį 2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje kai kuriose detalėse (liudytojas negalėjo prisiminti ar jis ar jo kolega peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip A. G. vairavo transporto priemonę) nesutapo su jo ankstesniais parodymais, duotais 2019 m. liepos 10 d. teismo posėdyje, kai liudytojas nurodė, kad apsaugos darbuotojas parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kad A. G. vairavo automobilį. Pažymėtina, kad liudytojas yra policijos pareigūnas, kuriam darbe kasdien tenka susidurti su panašiomis situacijomis, vykti į iškvietimus dėl neblaivių vairuotojų ir stebėti skirtingus asmenis, todėl natūralu, kad praėjus ilgesniam laiko tarpui kai kurios detalės atmintyje neišlieka ir yra sunku detaliai prisiminti konkretaus įvykio aplinkybes, todėl tam tikri neatitikimai liudytojo parodymuose nelaikytini pakankamu pagrindu juos pripažinti nepatikimais ir nesiremti jais sprendžiant A. G. kaltės klausimą. Juolab, kad esmines liudytojo nurodytas įvykio aplinkybes iš esmės patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga - liudytojas J. Č. patvirtino, jog pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, vienas iš jų ėjo pasižiūrėti vaizdo kameromis užfiksuoto įrašo.

10. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl liudytojo J. Č. galimybės užuosti nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris stovėjo nuo liudytojo dideliu atstumu, sklindantį alkoholio kvapą, tačiau kaip matyti iš liudytojų J. Č., V. V. parodymų, nuo pat pradžių A. G. kalbėjo nerišliai ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, tarnybiniame pranešime taip pat yra užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su A. G. nuo jo sklido alkoholio kvapas, paklausus asmens ar jis sutinka pasitikrinti neblaivumą, A. G. nurodė, kad alkoholio vartojo prieš tris valandas, tačiau tik ką buvo rūkęs, todėl prašė palaukti 20 min., praėjus šiam laikui ir patikrinus neblaivumą buvo nustatytas 0,82 promilių girtumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrindo netikėti liudytojo J. Č. parodymais dėl nuo A. G. sklidusio alkoholio kvapo nėra. Juolab, kad kaip jau minėta, liudytojo parodymai yra nuoseklūs, sutampantys esminėse detalėse su kitų liudytojų parodymais ir surinkta bylos medžiaga, o aplinkybių dėl jo priešiškumo, priešingai nei tai savo apeliaciniame skunde pabrėžia A. G., nėra nustatyta. Vien tai, kad ir jis po konflikto su apsaugos darbuotoju kvietė policijos pareigūnus, neleidžia daryti išvados, kad apsaugos darbuotojas buvo nuo pat pradžių nusiteikęs priešiškai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu ir turi kokį nors suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti A. G.. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki šio įvykio minėti asmenys vienas kito nepažinojo.

11. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad administracinio nusižengimo byloje esančioje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotas A. G. automobilio vairavimo faktas, tačiau priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, minėtoje vaizdo medžiagoje yra užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė prie pat parduotuvės įėjimo, kur atvažiavęs ir sustojo A. G. vairuojamas automobilis ir trukdė praėjimui bei iš kurios apsaugos darbuotojas parašė minėtą transporto priemonę patraukti (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 32). Taigi, minėtas vaizdo įrašas, nors jame ir nėra užfiksuotas A. G. vairavimo faktas, vis dėl to patvirtina, kad parduotuvės vaizdo kameros stebėjimo perimetras aprėpia pažeidimo padarymo vietą, todėl aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių liudytojo A. S. ir V. V. parodymų patikimumu, kad jie peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matėsi kaip neleistinoje vietoje automobilį pasistato A. G. ir kaip vėliau jis minėtą automobilį, po konflikto su apsaugos darbuotoju, perstato į kitą vietą. Nors vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas pats pažeidimo padarymo faktas byloje nėra pateikta, tačiau tai nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas aplinkybę, kad būtent A. G. vairavo transporto priemonę patvirtina įvykį betarpiškai mačiusio liudytojo J. Č. parodymai, taip pat liudytojų V. V. ir A. S. parodymai, kurie nuosekliai tvirtino, kad matė vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, jog automobilį vairavo būtent A. G.

12. Apeliantas taip pat nurodo, kad tiek teismas, tiek ir policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą bei inicijavę bylą proceso metu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų kilusioms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa. Apelianto manymu, teismas turėjo išreikalauti parduotuvės vaizdo kamerų įrašus, policijos pareigūnai apklausti kitus nešališkus potencialius liudytojus buvusius įvykio vietoje, parduotuvės lankytojus, tačiau to padaryta nebuvo, todėl byloje liko neištirtos ir nepaneigtos versijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Be to, pažymėtina, kad teismas kreipėsi į parduotuvės administraciją dėl vaizdo įrašo pateikimo, tačiau dėl trumpo minėtų įrašo saugojimo termino jie nebuvo pateikti (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 82), o aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo apklausti kiti potencialūs liudytojai buvę įvykio vietoje, šiuo atveju niekaip nepaneigia kitų byloje surinktų bei teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje visiškai pakako objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai konstatuoti, jog A. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

13. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad dėl nesuprantamų priežasčių buvo apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė rašyti pareiškimą apsaugos darbuotojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad jei A. G. manė, kad apsaugos darbuotojo veiksmai kaip nors pažeidė jo teises ar teisėtus interesus ar jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, net ir išvykus policijos pareigūnams, jis turėjo teisę ir galimybę nuvažiuoti į policijos komisariatą ir kreiptis su pareiškimu dėl neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Be to ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant jo kaltės klausimą dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo.

14. Įvertinęs visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog A. G. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės paskirtos nepažeidus ANK 32, 34, 38 straipsnių reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui (nusižengimams), atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Esant šių duomenų visumai, apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.