Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-440-312-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-05
Bylos Nr.
1A-440-312-2013
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00071-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
Nuteistasis
N. P.
Advokatai
Valdas Burneikis
Kategorijos

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-440/2013

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00071-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 2.4.6; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Artūro Pažarskio ir Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Agnei Čižienei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 1 d. ir nubausta laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

UAB „BNA Ergo“ naudai iš N. P. priteista 884,00 Lt (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt keturi litai) turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nuteista už tai, kad ji 2012 m. gruodžio 2 d., 17 val. 31 min., UAB „BNA Ergo“ parduotuvėje „United Colors of Benetton“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė dvi poras batų bendros 884,00 Lt vertės, kurias paslėpusi savo krepšyje, išsinešė iš prekybos salės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo skirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad pilnai pripažįsta kaltę ir gailisi, savo poelgį suprato. Tyrimo metu ji davė išsamius parodymus pripažindama kaltę ir neklaidino tyrimo proceso. Apeliantės vertinimu, teisėjas nuteisė ją neatsižvelgdamas į aplinkybes, kad ji yra susituokusi, turi šeimą ir dirbantį vyrą, kurio pajamos leistų atlyginti 884,00 Lt ieškinį ieškovams. Nurodo, kad būtų daug naudingesnė visuomenei gavusi viešuosius darbus arba baudą, iš kurios pasimokytų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ji neginčija, tačiau nesutinka su jai paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, ne visai tinkamai įvertino visas nurodytas aplinkybes.

Vadovaujantis suformuota teismų praktika, teismai paprastai pripažįsta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji savo kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl padarytos veikos gailėjosi (b. l. 22, 75-78), tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažino šios aplinkybės lengvinančia jos baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo šio savo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, o nuteistosios nuoširdus prisipažinimas bei gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, vis dėlto, yra pripažintinas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantė padarė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvina tai, kad kaltę pripažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau N. P. praeityje teista vienuolika kartų už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji yra linkusi nusikalsti, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia. Nuteistoji sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka (b. l. 29-37), ji niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Nors teigia, kad jos vyro pajamų užtektų atlyginti nusikalstama veika padarytai žalai, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistoji nurodė, kad su vyru gyvena atskirai. N. P. turi mažametį vaiką, tačiau pagal pačios paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, jį augina kiti asmenys. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina N. P. ir neleidžia daryti išvados, kad alternatyvios laisvės atėmimui bausmės – viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės apribojimas – turėtų pakankamą poveikį nuteistajai, todėl pirmosios instancijos teismas jų neskyrė pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numato, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, ir toks asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nepaisant aukščiau nurodytų neigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jai paskyrė bausmę, švelnesnę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. devynis mėnesius laisvės atėmimo. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir neįvertinęs, kad yra nuteistosios atsakomybę švelninanti aplinkybė, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. padarymą, nuteistajai paskyrė ir taip švelnią bausmę, kurios dar labiau švelninti ir dėl to keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistosios N. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Artūras PažarskisLaureta Ulbienė