Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui T. M., institucija teikianti išvadą Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo prašo atsakovui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovui T. M., nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138 – 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Todėl teisinė išlaikymo prievolė nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ieškovės vaiko kilmė iš atsakovo nėra patvirtinta, ji dar tik nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387 – 392 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl tėvystės nustatymo dar neišnagrinėta ir atsakovo tėvystė ieškovės vaikui nėra nustatyta, mano, kad nėra pagrindo varžyti atsakovo turtinių teisių, kuriomis būtų užtikrintos galimai atsirasiančios atsakovo turtinės prievolės. Tik teismui nustačius tėvystę ir atsakovą pripažinus vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku, atsakovui, kaip vaiko tėvui, atsiranda išlaikymo prievolė, ir tuomet teismas išsprendžia ieškovės reikalavimą dėl atsakovo turimo nekilnojamo turto suvaržymo (CPK 392 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas nelaikytinas kaip vaiko interesų pažeidimas ar prioritetinis atsakovo interesų užtikrinimas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju, nenustačius, atsakovo tėvystės ryšio, ir suvaržius atsakovo turtines teises, būtų pažeisti minėti principai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-990/2010). Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė teigdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovas skubiai pardavinėja jam priklausantį turtą ir sieks nuslėpti likusį turtą. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir teikdama atskirąjį skundą. Taigi, laikytina, kad ieškovė neįrodė prašyme nurodomų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.