Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Viktoro Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Jurbarko r. sav., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2018-03-18, apie 16 val., stovėdamas prie policijos tarnybinio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos pr. 141, Kaune, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, tiesiogiai pasiūlė ir davė 40 eurų kyšį Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties vyr. patruliams S. S. ir P. R., įdėjęs dvi 20 eurų nominalo kupiūras į techninės apžiūros sulenktą lapą ir paduodamas vyr. patruliui S. S., kad jie nerašytų administracinio nusižengimo protokolo J. L. už tai, jog šis vairavo jo parduodamą automobilį „Renault Scenic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išregistruotas ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tokiu būdu davė mažesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už neteisėtą šių valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-03-18 buvo automobilių turguje Kaune. Ten stovėjo automobilis „Renault Scenic", kurį jis pardavinėjo. Apie 15.30 val. atsirado automobiliu susidomėjęs pirkėjas, kaip vėliau sužinojo J. L., kuris norėjo išbandyti kaip automobilis važiuoja. Tuomet jis su J. L. sėdo į minėtą automobilį ir jį jis vairavo Taikos prospektu, Kaune. Apie 16 val. jiems važiuojant, iš galo privažiavo policijos automobilis su švyturėliais, kuris pareikalavo sustoti. Pirkėjas, kuris vairavo automobilį sustojo kelkraštyje, jau įsukus į automobilių turgaus teritoriją. Prie automobilio priėjo policijos pareigūnas, kuris prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Pirkėjas padavė savo vairuotojo pažymėjimą, o jis nuėjo iki turgaus parnešti automobilio dokumentų, nes neturėjo su savimi. Atnešė pareigūnams olandiškus automobilio dokumentus ir lietuvišką techninės apžiūros pažymą. „Renaul Scenic“ dar nebuvo registruotas Lietuvoje, nes sekmadieniais nedirba VĮ „Regitra“. Prašė pareigūnų, kad pirkėjui jie nerašytų protokolo už tai, kad jis vairavo automobilį, kuris neregistruotas Lietuvoje ir nėra apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu arba taikytų tik įspėjimą, bet jie į jo prašymus nereagavo. Tuomet įdėjo dvi 20 eurų kupiūras į automobilio techninės apžiūros kortelę ir padavė pareigūnui, tikėjosi , kad pirkėjas nebus nubaustas. Jam yra žinoma, kad siūlyti pinigų pareigūnams ar bandyti juos papirkti siūlant kyšį yra nusikaltimas, tačiau tą akimirką buvo streso būsenos, atitinkamai neįvertino susidariusios situacijos. Praėjus kuriam laikui, atsipeikėjo ir suprato, kad duodamas pinigų pareigūnui ir tikėdamasis, kad dėl to pirkėjas išvengs atsakomybės, padarė didelę klaidą, dėl kurios labai gailisi. Pasižada, kad daugiau tokie veiksmai nepasikartos (b. l. 50-51).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Policijos tyrėjo A. U. tarnybinis pranešimas (b. l. 8-9), policijos automobilio apžiūros protokolas (b. l. 10-16), liudytojo policijos pareigūno S. S. parodymai (b. l. 19-20).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga, galima neabejotinai teigti, kad K. K. padarė jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę baudą, taikyti BK 64 ¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

K. K. prisipažino kaltas ir gailisi nusikaltęs, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko, tačiau prašė leisti baudą sumokėti per pusę metų (b. l. 57-58).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir mano, kad procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant K. K. bausmę baudą, kuri numatyta BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

K. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 36, 40).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – dvi 20 eurų nominalo kupiūros (Nr. X34012691858 ir Nr. UE3086710694), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, konfiskuotinos.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą leisti sumokėti baudą dalimis, į skirtinos baudos dydį bei kitas bylos aplinkybes, skiria kaltinamajam ilgesnį terminą baudai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje ir nubausti jį 30 MGL (1500 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. galutinę bausmę 20 MGL (1000 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – dvi 20 eurų nominalo kupiūras (Nr. X34012691858 ir Nr. UE3086710694), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, konfiskuoti.

Baudą privaloma sumokėti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120).

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.