Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-691-544/2010

Teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 44.5,1; 53; 114.4;121.18;

2010 m. spalio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. F., atsakovės atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VŠĮ Jaunimo integracijos galimybių centro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1155-223-2010 pagal ieškovės UAB „Naujos idėjos“ ieškinį atsakovei VŠĮ Jaunimo integracijos galimybių centrui dėl 2750 Lt skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė 2008-06-25 ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 2750,00 Lt už atliktus projektavimo darbus, 99,00 Lt delspinigių, 11,66 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-25 tarp šalių buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr.2007/078/KZ-100, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 1091 kv.m. ploto Bistrampolio dvaro sodybos centrinio pastato grindinio šildymo sistemos techninio projekto projektavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė įmokėjo ieškovei 2 750,00 Lt avansą, o likusią sumą turėjo sumokėti per 5 dienas nuo projektavimo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. 2007-05-31 PVM sąskaita – faktūra NI 1827 atitinka priėmimo-perdavimo aktą ir atsakovės atstovas ją pasirašė, pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo. Atsakovė pilnai neatsiskaito už atliktus darbus motyvuodama įvairiomis priežastimis. Projektuotoja I. L. turėjo kvalifikacijos atestatą ir teisę atlikti sutartyje numatytus darbus. Šalių sutartyje nebuvo numatyta ieškovės pareiga suderinti projektą su inžinierinės dalies vadovu. Sutartis buvo sudaryta tik dėl centrinio pastato vidaus šildymo sistemos techninio projekto parengimo ir neapėmė lauko dalies (lauko kolektoriaus) projektavimo (Sutarties 1.1 p.). Atsakovės į bylą pateiktame UAB „Logoheat“ geoterminio šildymo techninį darbo projektas, pagal kurį yra atlikti geoterminio šildymo įrengimo darbai, šildymo lauko kolektorių kaip tik suprojektuotas tame pačiame užšąlančiame vandens telkinyje. Ekspertizė byloje buvo atlikta nesilaikant įstatymo reikalavimų. Fakto, kad ieškovė perdavė atsakovei techninį projektą, atsakovė neginčija, nes pati tą projektą pateikė į bylą. Atsakovė jokia forma nepranešė ieškovei apie tariamus projekto trūkumus. Nei CK 6.700 str., nei sutartis nenumatė šalims privalomos pagal sutartį atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto formos ir nedraudė susitarti, kad darbai bus laikomi priimti pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą. Todėl atsakovės atstovui direktoriui R. G. pasirašius 2007-05-31 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą NI 1827 bei šioje sąskaitoje nurodžius, kad darbus pagal sutartį priėmė bei nenurodžius pretenzijų dėl darbų kokybės, turi būti laikoma, kad ieškovė darbus atliko laiku, kokybiškai bei perdavė juos atsakovei (b. l. 3-4, 30-32).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-06-29 priėmė galutinį sprendimą, kuriuo 2008-07-03 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteista 2750,00 Lt skolos, 99,00 Lt delspinigių, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad šalių projektavimo rangos teisiniai santykiai buvo įforminti 2007-04-25 projektavimo darbų sutartimi 2007/078/KZ-100, pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo parengti 1091 kv. m. ploto Bistrampolio dvaro sodybos centrinio pastato grindinio šildymo sistemos techninį projektą. Pasirašius sutartį atsakovė sumokėjo ieškovei 2750 Lt avansą, o likusią 2750 Lt sumą turėjo sumokėti per 5 dienas pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą ir pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą (sutarties 3.1, 3.2 punktai). Šalys sutarė, kad atsakovei nesumokėjus sutartų sumų, ji privalės mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos (sutarties 3.3 p.). Vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus ieškovė paruošė Grindinio šildymo projektą, susidedantį iš 12 dalių. Įvertinęs projekto sudėtį, teismas padarė išvadą, kad jo sudėtis atitinka tarp šalių sudarytos 2007-04-25 projektavimo darbų sutarties 2007/078/KZ-100 1.1 punkte nustatytai projektavimo darbų apimčiai. Atsakovės argumentai, kad ieškovė suprojektavo geoterminius įrenginius užšąlančiame vandens telkinyje, projektas nesuderintas su projekto dalies vadovu, nepasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, teismo buvo įvertinti nepagrįstais, nes ieškovė tokios užduoties pagal sutarties 1.1 p. numatytą darbų apimtį neturėjo ir neprojektavo geoterminių įrenginių užšąlančiame vandens telkinyje. Teismas nustatė, kad darbų perdavimo-priėmimo aktas atsakovei buvo perduotas 2007 metais su projektu, tačiau liko nepasirašytas. Tačiau atsakovės atstovas tuo pačiu metu pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą ir nurodė, kad suteiktą paslaugą priėmė. Atsakovė iki 2008-06-13, t. y. iki ieškinio pareiškimo, nebuvo pareiškusi pretenzijų ieškovei dėl atliktų projektavimo darbų kokybės. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu ir metus laiko nei nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto, nei pareiškė pretenzijų dėl atliktų projektavimo darbų kokybės. Esant tokiai situacijai, ieškovė turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad darbai yra priimti ir pretenzijų dėl jų kokybės nėra. Atsakovė nenurodė kuo priėmimo-perdavimo akto nepasirašymas pažeidė jos teises ar sutrukdė įgyvendinti paruoštą ieškovės projektą. Todėl teismas sprendė, jog remtis formaliu pagrindu ir ginčyti projektavimo darbų kokybę atsakovė neturi pagrindo. Teismas sprendė, jog iš 2009-11-27 Ekspertizės akto Nr.504 turinio matyti, kad buvo atlikta ne vien ieškovės, bet ir UAB „Uponor“ atlikto projekto ekspertizė, tačiau ekspertizė atlikta netinkamai, jos išvados ir atsakymai neaiškūs, negalima nustatyti, kurį projektą išvados liečia, akte aptariamas ir kolektorių paklojimo tvenkinio dugne klausimas bei kiti klausimai, nesusiję su ieškovės parengtu projektu. Todėl teismas nusprendė, kad vadovautis UAB „Ekspertika“ 2009-11-27 ekspertizės aktu Nr.504 nėra pagrindo, nes jis prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, yra neinformatyvus, prieštaringas, jo išvados abejotinos, nepagrįstos ekspertizei pateiktu projektu, nėra duomenų, ar ekspertai yra įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, atsakymai į papildomus klausimus nėra pasirašyti ekspertizę atlikusių ekspertų. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys pilnai įrodytas, o atsakovė savo atsikirtimų neįrodė (b. l. 155-159).

Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ Jaunimo integracijos galimybių centras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas pažeidė teisėjo vadovavimo procesui principą, nes ekspertizę atlikusiems UAB „Ekspertika“ ekspertams tinkami neišaiškino jų teisių ir pareigų, neįspėjo dėl atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. To pasekoje ekspertizę atliko neprisiekęs ir neįrašytas į LR teismo ekspertų sąrašą ekspertas, ekspertizės akto įžanginėje dalyje liko nepažymėta, kad jis buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Šiuos pažeidimus teismas privalėjo ištaisyti posėdžio metu. Taip pat teigia, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą ir išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Teismas, nors vadovavosi CK 6.703 str. ir užsiminė apie galimą rangovo atsakomybę už darbų kokybę, bet nutylėjo apie tuos atvejus, kai projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ir tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus. Nutylėdamas rangovo atsakomybės atvejus, motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nepasisakė apie tai, kad šiuo metu statinys yra tinkamas naudoti, tačiau tam nebuvo pasinaudota ieškovės paruoštu projektu, o pritaikyti kitų asmenų (UPON ir Logoheat) projektai, nes ieškovo projekto dalis ne tik nebuvo perduota, bet ir nesuderinta su visu projektu. Teismas nenustatė priežasčių, kodėl atsakovė atsisakė ieškovės paruošto projekto bei, išeidamas už ieškinio ribų, nepagrįstai vertino UPON ir Logoheat projektus, kurie teismui buvo pateikti tik kaip palyginimas ieškovės projektui. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, būdamas rangovu, yra stipresnioji sutarties šalis, nevertino, kad sutarties projektas bei jo sąlygos buvo nustatytos ir parengtos ieškovės. Tik tinkamai išanalizavęs sutarties sąlygas, teismas galėjo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes. Teismui buvo privaloma tiksliai nustatyti sutarties objekto apimtis pagal projektavimo sutarties 1.1 p. turinį, nes tik taip buvo galima tiksliai atsakyti, ar ieškovė pilnai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus. Projekto sudėties vertinimas reikalauja papildomų techninių žinių, tačiau teismui nebuvo būtina specialisto nuomonė. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad projekto sudėtis atitinka tarp šalių sudarytos sutarties 1.1 punkte išdėstytą projektavimo darbų apimtį. Ekspertizės akte Nr. 504 aiškiai pasakyta, kad projekto apimtis neatitinka „Statinio projektavimo“ STR reikalavimų apimčiai (2.2 p.). Projektavimo darbų sutarties punkte Nr. 4.3. šalys sutarė, jog visi darbai pagal šią sutartį bus užbaigti abiems sutarties šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktą. Teismas nenustatinėjo nei šio akto svarbos, nei jo įteikimo būdo, nei jo nepasirašymo priežasčių bei aplinkybių. Remdamasis tik ieškovės parodymais, teismas apsiribojo abstrakčiu teiginiu, jog perdavimo-priėmimo akto projektas buvo perduotas atsakovei, tačiau liko nepasirašytas. Teismas neatsižvelgė į atsakovės teiginį, kad ieškovė visiškai nebendradarbiavo su ja ir kad jai ne kartą žodžiu buvo išreikštos pretenzijos. Teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus. Sutarties objekto aprašymo turinio, projekto sudėties ir apimties vertinimas reikalauja papildomų techninių ir specialiųjų žinių. Tam tikros bylai reikšmingos aplinkybės turėjo būti nustatomos tik vadovaujantis eksperto išvadą. Teismas eksperto išvados atmetimą turėjo pagrįstai motyvuoti, ne tik įvardyti deklaratyvius motyvus ir procesinius trūkumus. Teismas turėjo teisę arba pasinaudoti eksperto apklausos galimybe arba paskirti papildomą ar pakartotiną ekspertizę. Be to, teismas, nepagrįstai atmetęs eksperto išvadą, nelaikė jos ir rašytiniu įrodymu, nors jame yra žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes. Tuo pažeidė betarpiškumo principą, nes teismo posėdyje ištyrė ne visus įrodymus. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir teisiškai nepagrįstas. Nėra tikslių vertinimų ir aiškių argumentų, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutarties prievoles. Sprendimo motyvai turi būti išsamūs ir remtis konkrečia materialiosios teisės norma (b. l. 160-165).

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės skundą atmesti. Atsiliepimui pagrįsti nurodo, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos perdavimo-priėmimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis perdavimo-priėmimo akto požymius. 2007-05-31 pasirašyta PVM sąskaita-faktūra NI 1827 visiškai atitinka visus priėmimo-perdavimo akto požymius, nes joje nurodyti perduodami darbai, nurodyta, kad atsakovo atstovas R. G. juos priėmė, patvirtino savo parašu ir nenurodė jokių pastabų dėl perduodamų darbų kokybės, nors tam sąskaitoje skirta atskira skiltis „Papildoma informacija“. Perdavimo-priėmimo aktas buvo pateiktas atsakovui pasirašyti 2007 metais kartu su projektu. Pats atsakovas juos pateikė į bylą ir neginčija fakto, kad jie jam buvo perduoti. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo teiginius apie žodines pretenzijas dėl darbų kokybės ir teisingai nustatė, jog dėl darbų kokybės atsakovas pretenzijų nereiškė iki ieškinio pateikimo, kas yra nesąžininga. Atsakovė nepranešė, kad atsisako priimti projektavimo darbus, jų negrąžino, nereikalavo grąžinti sumokėto avanso. Užsakovas negali remtis darbo trūkumų faktu, kuriuos jis pastebėjo darbų priėmimo metu, tačiau nenurodė darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą. Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbą. Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei jie negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą nuo jų nustatymo (LR CK 6.662 str.). Atsakovas apie trūkumų nustatymą iki civilinės bylos iškėlimo nepranešė. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog darbai priimti be išlygų, o atsakovė, daugiau kaip metus nereikšdama pretenzijų, prarado teisę remtis trūkumais, net jei ir būtų buvę įrodyti. Projektuotojos I. L. kvalifikaciją įrodo 2006-03-10 išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 16908. Sutartis nenumatė ieškovui pareigos parengtą grindinio šildymo projektą suderinti su inžinierinės dalies vadovu. Atsakovas neįrodė, kad jam nepavyko suderinti ieškovo parengto grindinio šildymo projekto su kitais projektais. Netinkamas atsakovo priekaištas, jog ieškovė priėmė netinkamą techninį sprendimą ir suprojektavo geoterminius įrenginius užšąlančiame vandens telkinyje, nes ieškovė neprojektavo geoterminio šildymo įrenginių, nes tai nebuvo sutarties 1.1. p. numatytas darbų objektas. Projektavimo užduotis neapėmė lauko dalies (geoterminio šildymo) ir ieškovė turėjo tik pateikti pasiūlymą dėl reikalingo galingumo geoterminio šildymo sistemos įrengimo, tačiau neprivalėjo pačios geoterminio šildymo sistemos projektuoti ir to nedarė. Išvadai, jog projekto objektas yra tik Bistrampolio dvaro sodybos centrinis pastatas, padaryti, nereikia specialių žinių. Ieškovas negalėjo projektuoti geoterminio šildymo, nes kaip matyti iš atsakovo į bylą pateikto UAB „Logoheat“ parengto Geoterminio šildymo techninio darbo projekto, projektavimo sąlygų sąvadas geoterminio šildymo įrangai buvo išduotas 2008-02-05, t. y. praėjus beveik 10 mėnesių nuo sutarties sudarymo. Nors atsakovas teigia, kad geoterminių įrenginių užšąlančiame vandens telkinyje projektuoti negalima, tačiau juos projektavęs UAB „Logoheat“ būtent taip juos ir suprojektavo. Todėl toks atsakovės kaltinimas vertintinas kaip nesąžiningas. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir dispozityvumo principu. Ekspertizę teismas skyrė atsakovo prašymu, todėl jis privalėjo dėti pastangas, kad ši įrodinėjimo priemonė būtų tinkama. Atsakovas, byloje atstovaujamas advokato, turėjo pastebėti akto formos ydingumą, todėl turėjo teikti prašymą kviesti ekspertus į teismo posėdį, reikalauti paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tačiau posėdžio metu advokatas teismą tikino, jog trūkumas yra nereikšmingas. Ekspertų pasirašytų priesaikos tekstų nebuvimas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone. 2009-11-27 ekspertizės aktą pasirašė A. S. ir G. A., tačiau nepateiktos darbo sutartys, jog jie dirba UAB „Ekspertika“ ir įmonės vadovo įsakymai dėl jų skyrimo ekspertais, nėra duomenų apie kvalifikaciją. Ekspertizės aktas neturi tiriamosios dalies, jame neaprašyti tyrimai, kurių pagrindu buvo padarytos atitinkamos išvados, ekspertai neatsakė į teismo klausimus, turinys prieštaringas ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Ekspertizės akte nurodyta, jog pateikti du dvaro sodybos centrinio pastato grindinio šildymo sistemos techniniai projektai, tačiau iš turinio neaišku, kurie teiginiai taikomi ieškovo parengtam projektui, o akto dalis „Geoterminio šildymo įrengimas“ punktai 2.1. – 2.6. negalėjo būti taikomi ieškovės projektui, nes ji geoterminio šildymo projekto neprojektavo ir to daryti pagal sutarties 1.1 p. neprivalėjo (b. l. 174-181).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių buvo nutarta preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, todėl visų pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų aplinkybių ir pagrįstų argumentų nekartoja.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad tarp šalių 2007-04-25 buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis 2007/078/KZ-100, pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo parengti 1091 kv.m. ploto Bistrampolio dvaro sodybos centrinio pastato grindinio šildymo sistemos techninį projektą (šilumos nuostolių skaičiavimas, nustatant kiekvienos patalpos šilumos poreikį ir grindinio /radiatorinio šildymo sistemos techninį projektą su medžiagų specifikacija, pateikiant pasiūlymą dėl reikalingo galingumo geoterminio šildymo sistemos įrengimo (Sutarties 1.1 p., b. l. 6-7). Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai teisingai kvalifikuoti kaip projektavimo darbų ranga (CK 6.700 str.- 6.704 str.). Pagal projektavimo darbų sutartį rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 str.). Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 str. 2 d., 6.702 str.). Rangovas atsako už atliktų darbų kokybę, o užsakovas privalo apmokėti sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus (CK 6.703 str., 6.704 str.). Pasirašius Sutartį atsakovė sumokėjo ieškovei 2750 Lt avansą, o likusią 2750 Lt sumą turėjo sumokėti per 5 dienas pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą ir pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą (Sutarties 3.1, 3.2 p.). Nustatytu laiku atsakovei nesumokėjus sutartų sumų, ji privalo mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos (Sutarties 3.3 p.). Vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus ieškovė paruošė Grindinio šildymo projektą, kuris atsakovei buvo perduotas. Faktą, kad projektas atsakovei buvo perduotas patvirtina tai, kad atsakovė jį pateikė į bylą, taip pat tai, kad atsakovės atstovas teigia, kad reiškė žodines pretenzijas dėl projektavimo darbų ieškovei, kam nebūtų turėjęs pagrindo, jei projektas nebūtų buvęs perduotas (CPK 178 str., 187 str.). Iš pateikto ieškovės parengto Grindinio šildymo projekto žiniaraščio matyti, kad projektas susideda iš: 1.Aiškinamojo rašto; 2.techninės specifikacijos; 3.pirmo aukšto patalpų eksplikacijos; 4. Pirmo aukšto plano su šildymo sistema; 5.antro aukšto eksplikacijos; 6.antro aukšto plano su šildymo sistema; 7.mansardos aukšto patalpų eksplikacijos; 8. Mansardos aukšto plano su šildymo sistema; 9. Grindų konstrukcijos detalės brėžinio; 10. Medžiagų žiniaraščio; 11. Šildymo sistemos hidraulinio skaičiavimo; 12. Šilumos nuostolių skaičiavimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad, įvertinus ieškovės parengto Grindinio šildymo projekto sudėtį, darytina išvada, kad šio projekto sudėtis atitinka tarp šalių sudarytos 2007-04-25 projektavimo darbų sutarties 2007/078/KZ-100 1.1 punkte nustatytą projektavimo darbų apimtį. Nustatyti šių darbų apimtį pagal sutartį ir įvertinti, ar realiai šie darbai atlikti, specialių žinių nereikia ir teismas pagal byloje esančių įrodymų turinį tai turėjo galimybę tai padaryti. Teisėjų kolegija nesutinka, su apeliantės argumentu dėl netinkamo CK 6.703 str. taikymo ir aiškinimo, nes teismas nutylėjo apie projektuotojo atsakomybę už netinkamą techninių dokumentų parengimą ir tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus. Apeliantė turėjo teisę, bet ne pareigą naudotis ieškovės parengtu projektu, todėl priežastys, dėl kurių nesinaudota projektu, taip pat faktas, kad šiuo metu statinys yra pripažintas tinkamas naudoti naudojantis kitų rangovų paruoštais projektais, nepaneigia pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių ir išvadų. Atsakovė pripažįsta, kad UPON ir Logoheat projektus pateikė į bylą palyginimui su ieškovės projektu, šiais projektais atsakovė argumentavo savo atsiliepimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas, atsižvelgęs į šį jos prašymą ir palyginęs projektus tam tikrais aspektais, išėjo už ieškinio ribų. Atsakovė ieškovės projekto trūkumu nurodo tai, kad ji suprojektavo geoterminius įrenginius užšąlančiame vandens telkinyje. Tačiau, kaip jau minėta, šių įrenginių projektavimas nebuvo minėtos projektavimo sutarties dalykas ir ieškovė jų neprojektavo, o tik pateikė projektavimo užduotį dėl pastato vidaus šildymo sistemos techninio projekto, o dėl lauko dalies geoterminio šildymo ieškovas privalėjo pateikti tik pasiūlymą. Kadangi geoterminio šildymo projektavimas nėra sutarties objektas, todėl atsakovo argumentai dėl geoterminių įrenginių suprojektavimo užšąlančiame vandenyje atmestini. Sutartis nenumatė pareigos rangovui suderinti savo paruoštą projektą su inžinierinės projekto dalies vadovu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas turėjo tiksliai nustatyti sutarties objekto apimtis ar ieškovė pilnai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė pilnai ir teisingai.

Atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nereikalavimo specialistų išvadų, nepagrįstai atmetė ekspertizės akto išvadas. Specialisto išvada civiliniame procese nėra nurodyta kaip įrodymų šaltinis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t.y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį - rašytinį įrodymą - kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001, 2004-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Minėtą ekspertizės aktą parengė asmenys, neįrašyti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, neprisiekę teismui kaip ekspertai, todėl aktas galėtų būti vertintinas tik kaip privatus rašytinis įrodymais Todėl laikytina, kad šiame akte yra pareikštos asmeninės specialistų nuomonės, kurios nėra saistomos jokia atsakomybe, jokia priesaika ir rizika. Apeliantė nurodo, kad pats teismas ekspertizę atlikusiems UAB „Ekspertika“ specialistams privalėjo tinkamai išaiškinti jų teises ir pareigas, numatytas CPK 214 str., taip pat įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą ir už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis (CPK 244 str.). Teisėjų kolegija pripažįsta šį argumentą pagrįstu, tačiau nurodo, kad pagal CPK 329 str. 1 d. procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kai yra formalus procesinės teisės normų pažeidimas, vien dėl jo iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir šio procesinės teisės normos pažeidimo nenukentėjo teismo išvados teisingumas. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su išvada turi būti motyvuotas (CPK 218 str.). Kolegijos nuomone teismas pagrįstai kritiškai vertino ekspertizės akto įrodomąją reikšmę ir tinkamai savo išvadas motyvavo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas, bei kiti teisiniai argumentai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pateiktus į bylą įrodymus įvertino pagal CPK 185 str. reikalavimus, o teismo sprendimas yra motyvuotas.

Atsakovas nurodo, kad projektavimo darbų jis nepriėmė, nes nepasirašė projektavimo darbų perdavimo-priėmimo akto, kaip kad buvo nustatyta projektavimo darbų sutartyje. Nei šioje sutartyje, nei projektinę rangą reglamentuojantys civiliniai įstatymai nenumatė privalomos darbų aktų perdavimo formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Šiuo atveju tinkamas atsakovės atstovas pasirašė PVM sąskaitoje-faktūroje, kurioje nurodyta ne apie tai, kad jis gavo tik sąskaitą, bet kad gavo ir priėmė prekes ir paslaugas (b. l. 8). PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad suteiktos paslaugos ir prekės yra „šildymo sistemos techninio projekto parengimas“, kas atitinka projektavimo darbų sutarties 2007/078/KZ-100 1.1 p. turiniui (b. l. 6-7). Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes: ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Kadangi atliktų darbų priėmimas ir perdavimas įformintas minėtu rašytiniu įrodymu, kuriame yra minėtas esmines atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aplinkybes patvirtinantys duomenys, laikytina kad ši aplinkybė įrodyta (CPK 177 str. 4 d., 6.193 str. 1 d.). Minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje yra nurodyta, kad joje gali būti nurodyta papildoma informacija. Tokios informacijos nei viena iš šalių nenurodė, tame tarpe - atsakovė nenurodė, kad yra nustatyti darbų trūkumai. Trūkumų nenurodymas dokumente apie projektavimo rangos darbų perdavimą ir priėmimą reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.). Tokios praktikos laikosi ir teismų praktika šiuo klausimu. PVM sąskaita-faktūra nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, todėl ji patvirtina projekto perdavimo faktą atsakovei. Perdavimo-priėmimo aktas tikrai nebuvo atsakovės atstovo pasirašytas, tačiau jam buvo perduotas kartu su projektu, nes šį aktą atsakovė pateikė į bylą, vadinasi, jį turėjo. Atsakovės teiginiai apie žodines pretenzijas netiesiogiai patvirtina, kad darbai buvo perduoti. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog atsakovė nepranešė, kad atsisako priimti projektavimo darbus, jų negrąžino, nereikalavo grąžinti sumokėto avanso ir pretenzijų nereiškė iki ieškinio pareiškimo, kas ieškovės atžvilgiu yra nesąžininga. Ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovė negali remtis darbo trūkumų faktu, kuriuos jis pastebėjo darbų priėmimo metu, tačiau nenurodė darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, taip pat kad atsakovė, priėmusi darbą jo nepatikrinusi, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbą. Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei jie negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą nuo jų nustatymo (LR CK 6.662 str.). Atsakovas apie trūkumų nustatymą iki civilinės bylos iškėlimo nepranešė. Todėl daroma išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą šiais apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės į valstybės pajamas priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 172, CPK 88 str. 3 p., 96 str.), o ieškovei – išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, kurios nuo 2500 Lt mažintinos iki 1500 Lt, atsižvelgiant į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad atstovas byloje dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei į 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (8.11 p., 8.18 p., 11 p. (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos Jaunimo integracijos galimybių centras (į. k. 125244928): ieškovei UAB „Naujos idėjos‘ (į. k. 123495981) - 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, valstybei – 4 (keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.