Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovės atstovui T. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šio teiginio Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priimtame sprendime neįrodė, taip pat jis netaikytinas sprendžiant ir priimant sprendimą, kurio pagrindu buvo fiksuotas pažeidimas.

Teigia, kad ji buvo paskirta tvarkyti verčių apskaitą ir su ja buvo derinama viešojo pirkimo paraiška, tačiau pažymi, kad pirkimo verčių apskaitą tvarkantis asmuo nepriima sprendimo vykdyti, organizuoti pirkimą, o sutikrina, ar pirkimas yra įtrauktas į viešųjų pirkimų planą ir ar pirkimo būdas pasirinktas teisingai. Pirkimą vykdyti ar ne patvirtino administracijos direktoriaus pavaduotoja. Be to, pirkimo verčių apskaitą tvarkantis asmuo jokios įtakos neturi ir negali turėti pasirenkant įmones. Išvada, kad ji dalyvavo rengiant pirkimo paraišką, yra nepagrįstas, nes ją rengia pirkimo iniciatorius.

Tai, kad jos vyras V. S. dirba UAB „Transalda“ struktūriniame padalinyje „Transportas“, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad ji turėjo asmeninį suinteresuotumą, t. y. moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą, turtinę ar neturtinę naudą ar kitą interesą. Priimtame sprendime neįrodyta, kad ji turėjo turtinį ar neturtinį interesą dėl sudaryto sandorio.

Pažymi, kad automobiliai buvo nuomojami iš UAB „Transalda“ padalinio „Servisas“, t. y. ne iš to, kuriame dirba jos sutuoktinis.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2015 m. birželio 25 d. pasirašė paraišką viešajam pirkimui, kuri vertintina kaip vienas iš svarbiausių pirkimo dokumentų. Be jos nagrinėjamu atveju pirkimas neatitiktų specialiųjų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos tarnybinių veiksmų, kuriuos atliko vykdydama savo tiesiogines valstybės tarnautojo funkcijas ir veikdama pagal priskirtą specialią tarnybinę kompetenciją, negalima vadinti formaliais ar mažareikšmiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. KS-49 teisėtumo ir pagrįstumo.

Kelmės rajono savivaldybės administracija 2015 m. birželio 25 d. įformino viešojo pirkimo paraišką. Paraiškoje kaip pirkimo objektas nurodyta lengvųjų automobilių nuoma. Pasiūlymų vertinimo kriterijumi pasirinkta mažiausia kaina. Pirkimo procedūroje dalyvauti nuspręsta pakviesti tris tiekėjus – UAB „Transalda“, UAB „Igtisos prekyba“ ir UAB „Ertona“. Viešojo pirkimo paraišką pasirašė Kelmės rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė A. K., Apskaitos skyriaus vedėja I. K. ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja (kaip pirkimų apskaitą tvarkantis asmuo) R. S.. Paraišką patvirtino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. 2015 m. birželio 25 d. buvo parengtas kvietimas iki 2015 m. liepos 3 d. pateikti Savivaldybei siūlymus dėl automobilių nuomos. Kvietimas 2015 m. birželio 29 d. buvo išsiųstas UAB „Transalda“, UAB „Igtisos prekyba“ ir UAB „Ertona“. Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 3 d. supaprastinto mažos vertės pirkimo pažymoje buvo siūloma pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Transalda“, kadangi kitos dvi bendrovės pasiūlymų nepateikė. Sprendimą pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Transalda“ patvirtino Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė, pasirašydama minėto pirkimo pažymoje. 2015 m. liepos 7 d. buvo sudaryta automobilių nuomos sutartis.

Byloje esančioje pareiškėjos privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad jos sutuoktinis dirba UAB „Transalda“.

Vykdant viešąjį pirkimą galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijos (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; 3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; 4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; 5) nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai; 6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o pagal 2 to paties straipsnio dalį prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja Kelmės rajono savivaldybei 2015 m. birželio 25–liepos 7 d. atliekant viešąjį dviejų tarnybinių automobilių nuomos pirkimą ėjo šios savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas, o jos sutuoktinis dirbo UAB „Transalda“. Pateiktame Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad šis valstybės tarnautojas nustato būsimų prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo vertes pagal administracijos struktūrinių padalinių pateiktą informaciją dėl numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo (7 punktas), siekia, kad savivaldybės administracijos organizuojamas prekių, paslaugų bei darbų pirkimas būtų atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų (9 punktas), koordinuoja viešųjų pirkimų veiklą, skatina konkurenciją, siekia, kad taupiai ir racionaliai būtų naudojamos viešiesiems pirkimams skirtos lėšos (10 punktas), rengia administracijos vidaus tvarkomųjų dokumentų, susijusių su viešaisiais pirkimais, projektus, teikia juos tvirtinti administracijos direktoriui (11 punktas), pagal administracijos struktūrinių padalinių pateiktą informaciją dėl numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo nustato būsimų prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo vertes (13 punktas).

Taigi pareiškėjos einamos pareigos yra tiesiogiai susijusios su Kelmės rajono savivaldybėje vykstančiais viešaisiais pirkimais, o tai reiškia, kad ji jiems gali daryti įtaką. Šiuo atveju nagrinėjamas 2015 m. birželio 25–liepos 7 d. vykęs viešasis pirkimas ne išimtis, tai įrodo ant viešojo pirkimo paraiškos esantis jos parašas. Todėl pareiškėja, žinodama, kad viešajame pirkime dalyvauja UAB „Transalda“, kurioje dirba jos sutuoktinis, privalėjo informuoti savo tiesioginį vadovą apie esamą interesų konfliktą (jis šiuo atveju akivaizdžiai buvo) ir nusišalinti nuo tolesnės viešojo pirkimo procedūros, to neatlikdama pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Be to, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, kad asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013). Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinis dirbo ne tame UAB „Transalda“ struktūriniame padalinyje, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, kadangi interesų konfliktui konstatuoti užtenka fakto, kad buvo dirbta būtent toje bendrovėje.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. priimtas sprendimas Nr. KS-49 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmetamas.

Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjos R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.