Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Mačionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų E. G. ir L. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad NŽT 2021 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su 2021 m. gruodžio 23 d. prašymu įregistruoti valstybinį Žemės sklypą ir patikėjimo teisę į jį NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 48SK-4727-(14.48.111E.) pagrindu. Per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ buvo pateiktas minėtas sprendimas ir Byla. VĮ „Registrų centras“ Turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – Kadastro tvarkytojas) 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. SPR5-3652 (14.4 E) NŽT 2021 m. gruodžio 23 d. prašymą įregistruoti Žemės sklypą atmetė, nes pažymint Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, nustatė, kad Žemės sklypo ribos kerta inžinerinio statinio – kelio (gatvės) – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. VĮ „Registrų centras“ Turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius (toliau – Registro tvarkytojas) 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. SPR4-3011 (14.5 E) NŽT 2021 m. gruodžio 23 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir NŽT patikėjimo teises į Žemės sklypą atmetė, nes Žemės sklypo kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Nurodo, kad pareiškėjas E. G. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su 2022 m. vasario 23 d. prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį. Kartu su prašymu pateikė 1993 m. sausio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su priedu (prašymas su situacijos schema), 1992 m. lapkričio 27 d. pažymą apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre ir matininko A. B. 2021 m. gegužės 10 d. parengtą Žemės sklypo planą. Kadastro tvarkytojas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. SPR5-4399 (14.4 E) pareiškėjo prašymą atmetė, nes prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar pakeitimo turi teisę paduoti nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo. Paaiškina, kad prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą, o dokumentas, suteikiantis teisę atstovauti NŽT, nepateiktas. Registro tvarkytojas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SPR4-3848 (14.5 E) pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises atmetė, nes Žemės sklypo kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ vertinimu, šiuo atveju Sutartis galėtų būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre tik atnaujinus praleistą jos įregistravimo terminą. Nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ pagal suteiktas kompetencijos ribas negali vertinti, ar Sutarties įregistravimo terminas šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškimo reikalavime nenurodyti asmenų kodai, Žemės sklypo unikalus numeris, Žemės sklypo adresas, todėl pareiškimas tikslintinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. potvarkiu Nr. 762p pareiškėjui E. G. Vilniaus rajono sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirtas 6 arų ploto sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). 1993 m. sausio 11 d. tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas įsigijo 600 kv. m bendro ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo notariškai patvirtinta Vilniaus rajono notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos buvo pridėtas sklypo planas su gretimybėmis M1:300. Sutarties sudarymo metu pareiškėjas buvo santuokoje su pareiškėja L. G. Jų santuoka registruota (duomenys neskelbtini).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų nuosavybės teisė į 6 arų ploto sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra registruota. Taip pat Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre nėra registruotas pats Sutarties objektas Žemės sklypas. Iš VĮ „Registrų centras“ paaiškinimų nustatyta tik tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas A. B. yra parengęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2047222, tačiau jos pagrindu registruoti Žemės sklypą Nekilnojamojo turto kadastre yra atsisakyta, nes Žemės sklypo ribos kerta inžinerinio statinio – kelio (gatvės) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

Pareiškėjai teigia, kad jų nuosavybės teisė į Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir kadastre nėra registruota, nes kaip paaiškėjo, jie nėra įvykdę Sutartyje nustatytos pareigos Sutartį per 1 mėnesį įregistruoti Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje. Tokia pareiga įtvirtinta Sutarties 6 punkte. Šį terminą pareiškėjai pareiškimu prašo atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis numato, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71-1.76 straipsniuose numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis (1 dalis). Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet sandoris nebuvo įregistruotas ir, įsigaliojus CK, registravimo terminas dar nepasibaigęs, tai tokio sandorio teisinei registracijai taikomos šio kodekso taisyklės (2 dalis). Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą registravimo terminą atnaujina teismas (3 dalis).

Sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, jo 149 straipsnis, nustatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis (1 dalis). Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (2 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, jo redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu, įtvirtino, kad ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 6 dalis). Tokią tvarką Sutarties sudarymo metu nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Šiuo nutarimu patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka nustatė, kad žemės sklypai sodininkų bendrijų soduose parduodami arba išnuomojami ta pačia tvarka bei sąlygomis kaip ir žemės sklypai privačių namų valdoms (3 punktas), o tokią tvarką ir sąlygas nustatė tuo pačiu nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (toliau – Taisyklės), pagal kurias žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti tvirtinama notariškai ir turėjo būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje (10 punktas). Taisyklėse buvo taip pat nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu (10 punktas), teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui pažymą apie žemės nuosavybės įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Ši pažyma yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymo nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu (11 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“, jo redakcijoje, galiojusioje Sutarties sudarymo metu, buvo taip pat įtvirtinta, kad privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos teisiškai registruojamos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (hipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai turi būti įregistruojami per 1 mėnesį nuo jų sudarymo dienos. Nustatytu laiku neįregistruotos sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (hipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai juridinės galios neturi. Valstybinis žemės kadastro duomenų registras yra juridinis dokumentas, įrodantis žemės savininko nuosavybės ar naudojimo teisę (1.4 punktas).

Pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą įregistruoti Sutartį grindžia tuo, kad aplinkybė, jog jų nuosavybės teisė į Žemės sklypą nėra registruota, jiems tapo žinoma tik 2021 m., iki tol, remdamiesi jų turima pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre, jie manė, kad Sutartis yra įregistruota joje nustatyta tvarka, jie Žemės sklypu visą laiką naudojosi, mokėjo mokesčius SB „(duomenys neskelbtini)“, niekas jokių pretenzijų į Žemės sklypą nereiškė.

Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, vertindamas juos kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjams aplinkybė, jog jų nuosavybės teisė į Žemės sklypą Sutarties pagrindu nėra registruota, tapo žinoma nesenai. Byloje nėra jokių duomenų, kad, nepaisant to, kas nors nuo 1993 m. sausio 11 d. jiems būtų sudaręs kliūtis naudotis Žemės sklypu, jį valdyti kaip savo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kas nors jiems būtų reiškęs pretenzijas į Žemės sklypą. Suinteresuoto asmens NŽT atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad NŽT yra saugoma Sutartis, kuria remdamiesi pareiškėjai prašo atnaujinti terminą įstatymo nustatytam veiksmui atlikti, jos faktas, pareiškėjų atsiskaitymas pagal Sutartį nėra ginčo objektu. Tai liudija, kad termino įregistruoti Sutartį atnaujinimas, nepažeis faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių stabilumo, priešingai, juos, susiklosčiusius faktiškai, leis atspindėti ir teisiškai.

Vertindamas pareiškėjų nurodomas priežastis, lėmusias termino įregistruoti Sutartį praleidimą, teismas pažymi, kad nors į bylą pateikta pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre nurodoma kaip išduota prieš Sutarties sudarymą, t. y. 1992 m. lapkričio 27 d., teismas sutinka, jog ji pareiškėjus, neturinčius teisinių žinių, galėjo suklaidinti. Kokiu pagrindu tokia pažyma pareiškėjui buvo išduota iki Sutarties pasirašymo, NŽT atstovė teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo. Aplinkybė, kad būtent tokio pobūdžio pažymos ir buvo išduodamos asmenims, įgijusiems valstybinės žemės sklypus nuosavybės teise, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro duomenų nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 390 „Dėl valstybinio žemės kadastro duomenų laikinojo registro ir pažymos patvirtinimo“, byloje nepaneigta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Taigi, įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, tai, kad šiuo metu nekilnojamojo turto, tame tarpe žemės sklypų, registro ir kadastro tvarkymo funkcijas atlieka valstybės įmonė „Registrų centras“, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsniu, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas sprendžia, jog pareiškėjų prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 1 dalimi, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų E. G. ir L. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą 1993 m. sausio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo 600 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.