Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-485/2015

Teisėja Aurelija Ozolinia Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00704-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2015 m. kovo 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistojo M. B. gynėjai Aušrai Ručienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

M. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., pripažintas kaltu ir nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d. atidėtas 1 metams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei įpareigojimai:

šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos;neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., dėl to, kad jis 2013 m. vasario 10 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje – V. P. įmonės restorane „T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. M., įžeidinėjo barmenę I. K., ją vadino necenzūriniais žodžiais, nuplėšė virš stalų kabėjusius du šviestuvus – bendros 240 Lt vertės, sudaužė indus: 15 vnt. stiklinių, stikliukų, taurių – bendros 150 Lt vertės, sudaužė baro stiklinę lentynėlę – 90 Lt vertės, sudaužė durų lauko stiklo paketą – 250 Lt vertės, sudaužė vidaus durų stiklo paketą ir durų rėmus – bendros 280 Lt vertės, sulaužė elektrinį salės šildytuvą – 290 Lt vertės, sugadino DVD grotuvą – 200 Lt vertės, išvartė suolus ir kėdes, tuo padarė V. P. įmonės restoranui „T.“ 1500 Lt turtinę žalą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skunde taip pat pažymima, kad atsižvelgiant į BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės rūšis apylinkės teismas ne tik parinko pačią griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, bet ir paskyrė bausmę viršijančią griežčiausios bausmės rūšies vidurkį. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pagrįstai atidėjo bausmė vykdymą, tačiau nepagrįstai paskyrė tokios ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmę. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsižvelgė į nuteistojo asmenybę skirdamas bausmę, tačiau paskyrė pačią griežčiausią iš visų straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių.

Apelianto nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, kuris numato, kad kaltam asmeniui turi būti paskiriama tokia bausmė, kuri yra adekvati padarytai veikai, t.y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Pažymėtina, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra pavojingo laipsnio, jokie žmonės sužaloti nebuvo, nebuvo padaryti jokie kūno sužalojimai, restorane nebuvo daug žmonių, todėl ji lietė tik siaurą žmonių ratą. Taip pat teismas nepagrįstai neįvertino, kad nuteistasis turi pastovų pajamų šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad teismas netinkamai taikė BK 62 str. nuostatas, numatančias, kad nuteistajam negalėjo būti skiriama didesnė nei vidurkis straipsnio sankcijoje numatyta bausmė ir dar ji turėjo būti mažinta vienu trečdaliu.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas turėjo atsižvelgti, jog nuteistasis ilgą laiką gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, turi problemų su stuburu, yra vienintelis vaikas šeimoje, abu tėvai neįgalūs, kuriems reikalinga kito asmens priežiūra, todėl nuteistasis yra vienintelis asmuo, kuris gali jais pasirūpinti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam M. B. pritaikyta tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas patikriną tą nuosprendžio dalį, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, o dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su M. B. nuteisimu pagal BK 284 str. 1 d. plačiau nepasisako ir jų nevertina.

BK 284 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio M. B. nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d. atidėtas 1 metams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei įpareigojimai - šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos; neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

M. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 284 str. 1 d.). Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukelti turtiniai nuostoliai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Reikia pažymėti, kad M. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo ne kartą teistas dėl tos pačios nusikalstamos veikos (b. l. 102-145), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 100-101), gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje tris kartus, atliktas psichiatrinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad M. B. atlikti psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 158). Pirmosios instancijos teismas nustatė M. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad M. B. visiškai prisipažino savo kaltę, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms pritaikė BK 64¹ str. nuostatas bei paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesumažino skirtos bausmės trečdaliu, kaip nepagrįstas.

Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, reikšmingos BK 27 str. 1 d. nuostatos. Minėtas straipsnis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. B. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusi ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. B. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam M. B. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos baudos, tačiau paskirtos bausmės nebuvo efektyvios, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nuteistasis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio ir toliau nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Paminėtos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausme, kurios dydis didesnis nei galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis, galima užtikrinti BK 41 str. nustatytus tikslus: nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę bei vadovaudamasis BK 75 str. nuostatomis ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams ir paskirdamas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, pagrįstai vadovavosi BK normomis.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neįvertino, jog yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo teisėsaugos pareigūnams išsiaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis bei savo noru atlygino padarytą žalą. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas skirdamas bausmę nustatė, kad M. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Dėl apelianto skundo argumentų, kad jam skirta bausmė yra per griežta, nes jis turi sveikatos problemų, ilgą laiką gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, abu tėvai neįgalūs ir jis yra vienintelis galintis jais pasirūpinti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui skirta laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas 1 metams, todėl paskirta bausmė netrukdo jam pasirūpinti savo neįgaliais tėvais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenų, jog po nusikalstamos veikos padarymo M. B. buvo pasislėpęs, išvykęs į užsienį, tėvai jo nematė net 8 mėn.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, bausmė tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į visas BK 54 str. nurodytas aplinkybes bei jas įvertinant, todėl tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad M. B. paskirtas gynėjas advokatas Vytautas Gineika ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 44,35 Eur. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų valstybės paskirtas gynėjas nė viename teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo ir jokių gynybos veiksmų neatliko, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistąjį gynė advokatė Aušra Ručienė, su kuria nuteistasis sudarė susitarimą. Esant tokioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidoms ir iš nuteistojo M. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam M. B., netenkinti.