Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. Š., atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovei I. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pajūrio mėsinė“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiradus nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. Rusijos Federacijos paskelbtas embargas mėsos produkcijai iš Europos Sąjungos (toliau – ES); Lietuvos Respublikos teritorijoje išplitęs afrikinis kiaulių maras; Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, pagal kurį pareiškėja neteko galimybės individualiai vykdyti nuotekų valymą, tapo neproporcingai sudėtinga įgyvendinti projektą pilna apimtimi.

Todėl pareiškėja kreipėsi į Agentūrą su prašymu pakeisti Paramos sutartį ir leisti III projekto įgyvendinimo etapo mokėjimo prašymą pateikti iki 2014-09-30, IV – iki 2014-09-31. Taip pat 2014-08-07 pareiškėja pateikė prašymą pakeisti Paramos sutartį ir likusią įgyvendinti projekto dalį išskaidyti į 4 etapus, pratęsti projekto įgyvendinimo terminą bei sumažinti projekto investicijų apimtį iki 3 750 368 LTL. Agentūra tokiems prašymams nepritarė. 2015-09-01 buvo priimtas Agentūros sprendimas Nr. SKP-336 „Dėl sutarties nutraukimo ir UAB „Pajūrio mėsinė“ išmokėtos paramos susigrąžinimo“, kuriuo nuspręsta susigrąžinti visą 50 279,20 Eur išmokėtą paramos lėšų sumą bei nutraukti Paramos sutartį. Nesutikdama su Agentūros sprendimu, pareiškėja 2015-10-09 pateikė skundą ŽŪM, tačiau 2015-11-12 raštu Nr. 3JA-588-413 pareiškėjos skundas buvo atmestas.

Pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl nuotekos valymo įrenginių statybos darbų pašalinimo iš projekto, tačiau atsakovė pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė. Pareiškėja su tokiu atsakovės sprendimu nesutinka. Nurodo, kad 2011-10-27 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T11-591, o 2011-12-22 sprendimą Nr. T11-781, pagal kuriuos nustatyta, jog Klaipėdos rajono teritorijoje viešąsias nuotekų tvarkymo paslaugas teiks AB „Klaipėdos vanduo“. Be to, 2014-06-12 buvo priimti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai ir gautas Aplinkos apsaugos agentūros atsakymas Nr. (3.1.)-A4-7761, kurie iš esmės panaikino pareiškėjos galimybę įgyvendinti projekte numatytus nuotekų valymo įrenginių statybos darbus. Todėl atlikus minėtus valymo įrenginių statybos darbus, pagal Priemonę pareiškėjai paskirtos piniginės lėšos būtų panaudotos netikslingai ir neefektyviai.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ str. 1 d. įtvirtinta valstybės narės teismo teisė prašyti EŽTT priimti prejudicinį sprendimą dėl ES teisės taikymo. EŽTT niekada nėra analizavęs Reglamento nuostatų, reglamentuojančių force majeure ir išskirtinių aplinkybių atvejus. Taip pat specifinės nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia kilusių klausimų išspręsti savarankiškai atsižvelgiant į grėsmę nukrypti nuo vienodo ES teisės taikymo. Dėl to yra pagrindas kreiptis į EŽTT dėl prejudicinio sprendimo. Pareiškėjai kyla abejonių, ar Reglamento 47 str. 1 d. gali būti suprantama ir aiškinama remiantis CK 6.212 str., be to, ar Reglamento 47 str. 1 d. įtvirtintas force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejų sąrašas, yra suprantamas ir aiškinamas kaip baigtinis. Taip pat, būtina įvertinti ar Rusijos Federacijos embargas mėsos ir kitai produkcijai iš ES šalių, Reglamento 47 str. 1 d. prasme, gali būti priskirtas force majeure ar išimtinėms aplinkybėms. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja prašo teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus.

Pareiškėja neįgyvendino Paramos paraiškoje numatytų Projekto uždavinių ir tikslų. Patikros vietoje metu nustatyta, kad ne visos investicijos buvo įsigytos kaip numatyta Paramos sutartyje, t. y. buvo nustota įgyvendinti Projektą, nebuvo pasiekti numatyti visuomenei naudingi veiklos rezultatai. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 76.2 papunkčiu, paramos susigrąžinimas taikomas kuomet paramos gavėjas nustojo vykdyti Projektą ir negali pasiekti numatytų Projekto tikslų. Taip pat grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėse įtvirtinta vykdomosios institucijos teisė priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu paramos gavėjas nesilaikė teisės aktuose ar paramos sutartyje įtvirtintų reikalavimų paramai gauti.

Agentūra nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji negalėjo įgyvendinti Projekto dėl nenugalimos jėgos, kadangi Reglamento 47 str. 1 d. įtvirtintas galimų nenugalimos jėgos aplinkybėms priskiriamų atvejų sąrašas. Be to, vadovaujantis CK 6.212 str. 1 d. nenugalimos jėgos aplinkybe nelaikoma reikiamų prekių trūkumas rinkoje, pakankamų finansinių išteklių neturėjimas. Agentūra nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad administraciniuose teisiniuose santykiuose netaikomos civilinės teisės normos. Toks teisės aiškinimas laikytinas nelogišku, kadangi administracinės sutartys pasižymi tiek imperatyviomis tiek dispozityviomis normomis. Todėl vertinant, ar nagrinėjamu atveju galima konstatuoti esant force majeure, būtina kompleksiškai vertinti ES teisės bei civilinės teisės normas. Pažymėjo, kad finansinių nuostolių turėjimas dėl verslo rizikos (jeigu Pareiškėjos verslas buvo paremtas išimtinai produkcijos (kiaulienos) eksportu į Rusijos Federaciją) pagal Reglamentą nėra priskirtinas prie force majeure aplinkybių. Dėl to Agentūros nuomone, nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

Projektai vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 28 punktu įgyvendinti ir galutiniai mokėjimo prašymai dėl išlaidų kompensavimo Agentūrai privalėjo būti pateikti iki 2015-09-30, kadangi 2015-12-31 yra uždaromas Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir jokie piniginiai mokėjimai negali būti vykdomi. Pareiškėja privalėjo Projektą įgyvendinti ir galutinį mokėjimo prašymą pateikti iki 2014-09-01, tačiau to nepadarė. Agentūros Sprendimas yra pagrįstas, argumentuotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam sprendimui, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Pagal Administravimo taisyklių 253.5 papunktį, pažeidimą Agentūra gali nustatyti, kai paramos gavėjas nepateikia mokėjimo prašymų, projekto ataskaitų ir (arba) kitų dokumentų paramos sutartyje, priemonių įgyvendinimo taisyklėse ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka, o pagal Administravimo taisyklių 253.13 papunktį pažeidimą Agentūra gali nustatyti, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 75.1 papunkčiu (nepateikia mokėjimo prašymų sutartyje nustatyta tvarka), 75.11 papunkčiu (pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas), už šį pažeidimą taikoma paramos neskyrimo sankcija. Taip pat, pagal Administravimo taisyklių 253.4 papunktį pažeidimas gali būti nustatytas, kuomet paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas, nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti Paramos sutartyje nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros. Paramos gavėja, Nepateikusi trečiojo ir ketvirtojo mokėjimo prašymų, nustojusi vykdyti Projektą, pareiškėja pažeidė Paramos sutarties 17.1 papunktį (paramos gavėjas privalo, siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane), 17.13 papunktį, (paramos gavėjas privalo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais). Už šiuos pažeidimus buvo pritaikyta Įgyvendinimo taisyklių 76.2 papunktyje numatyta sankcija – paramos susigrąžinimas.

Nesant CK 6.212 str. nustatytų nenugalimos jėgos kriterijų visumos, susidariusios faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga. Embargas pats savaime nedaro Paramos sutarties vykdymo negalimo, nes nėra tiesiogiai susijęs su Paramos sutarties įgyvendinimu. Pareiškėja nusprendė neatlikti Paramos sutartyje visų numatytų įsigijimų, kurie yra būtini Projekto tikslams, uždaviniams pasiekti. Pagal pirminę Paramos sutartį pareiškėja buvo įsipareigojusi projektą įgyvendinti iki 2013-10-15, kai embargo dar nebuvo. Vėliau pareiškėjos iniciatyva buvo nukeliamas projekto įgyvendinimo terminas. Kiaulių maras taip pat nesustabdė mėsą perdirbančių įmonių veiklos. Agentūra negali prisiimti verslo rizikos už paramos gavėjus ir rizikos dėl to, kad pareiškėja tikėjosi, jog Kretingalės nuotekų tinklas yra mažesnis.

Ministerijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl reglamento nuostatų, susijusių su force majeure aplinkybėmis, išaiškinimo, nes jos yra pakankamai aiškios.

Pagal Paramos sutartį buvo numatyta 2 540 000,87 Eur paramos suma, o pareiškėja yra atlikusi tik nedidelę dalį projekte numatytų investicijų, todėl teiginys, kad yra pasiekti projekto tikslai, yra visiškai nepagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-07-29 pareiškėja pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ reg. Nr. 1PP-KL-11-2-006930-PR001.

2011-12-22 Pareiškėja ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė paramos sutartį dėl projekto „Įmonės veiklos modernizavimas“ Nr. 1PP-KL-11-2-006930-PR001 įgyvendinimo. Pagal Paramos sutartį kompensuojama iki 8 770 115 LTL (279 3622,57 EUR) visų tinkamų projekto išlaidų (Paramos sutarties 2 p.), projektas turėjo būti įvykdytas iki 2013 m. gruodžio 15 d. (Paramos sutarties 5.1 p.). Paramos mokėjimas išskaidytas į 4 dalis (Paramos sutarties 6 p.).

2014-01-14 Pareiškėja ir NMA sudarė susitarimą Nr. 5 „Dėl 2011-12-22 paramos sutarties Nr. 1PP-KL-11-2-006930-PR001 pakeitimo“, pagal kurį susitarta pratęsti projekto įgyvendinimo etapų terminus, t. y. III etapo – iki 2014-06-30, IV etapo – iki 2014-09-01.

Pareiškėja 2014-06-19 raštu Nr. 06-19 „Dėl paramos sutarties pakeitimo“ kreipėsi į NMA, pagal kurį paprašė pakeisti Paramos sutartį ir leisti III projekto įgyvendinimo etapo mokėjimo prašymą pateikti iki 2014-09-30, IV – iki 2014-09-31.

NMA 2014-07-31 Pareiškėjai pateikė raštą Nr. BRK-6605(10.3.8), kuriame nurodė, jog nepritaria Pareiškėjo prašymui pratęsti mokėjimo prašymų pateikimo terminus.

Pareiškėja 2014-08-07 NMA pateikė prašymą Nr. 08-07 „Dėl paramos sutarties pakeitimo“, pagal kurį paprašė pakeisti paramos sutartį ir likusią įgyvendinti projekto dalį išskaidyti į 4 etapus bei pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, t. y. leisti III projekto įgyvendinimo etapo mokėjimo prašymą pateikti iki 2015-03-01, IV – iki 2015-06-01 d., V – iki 2015-07-01 d., VI – iki 2015-09-30 taip pat sumažinti projekto investicijų apimtį iki 3 750 368 LTL.

NMA 2015-04-07 Pareiškėjai pateikė raštą BRK-3281(10.3.8), kuriame nurodė, jog nepritaria Pareiškėjo prašymui išskaidyti likusią įgyvendinti projekto dalį į keturis etapus ir sumažinti paramos sumą.

NMA 2015-09-01 priėmė sprendimą Nr. SKP-336 „Dėl sutarties nutraukimo ir UAB „Pajūrio mėsinė“ ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), pagal kurį nuspręsta susigrąžinti visą 50 279,20 Eur išmokėtą paramos lėšų sumą bei nutraukti Paramos sutartį.

2015-10-09 Pareiškėja Žemės ūkio ministerijai pateikė skundą dėl Sprendimo, kuriame prašė projektą laikyti įgyvendintu padarytų investicijų apimtyje, palikti skirtą paramą, sumažinant projekto sumą ir atleidžiant nuo pareigos vykdyti kitus projekto įgyvendinimo etapus arba išdėstyti mokėjimo prašymo pateikimo terminus ilgesniam laikui.

2015-11-17 Pareiškėja gavo 2015-11-12 Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 3JA-588-413 „Dėl skundo“, kuriame Žemės ūkio ministerija nurodė, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (priedas Nr. 8).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-09-01 sprendimo Nr. SKP-336 bei Žemės ūkio ministerijos 2015-11-12 rašto Nr. 3JA-588-413, kuriais nuspręsta nutraukti su pareiškėja sudarytą paramos sutartį dėl projekto „Įmonės veiklos modernizavimas“ įgyvendinimo“ bei susigrąžinti visą 50 279,20 EUR išmokėtą paramos lėšų sumą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos atveju ginčo klausimus reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-03-25 įsakymu Nr. 3D-242 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės) taip pat, 2011-12-22 paramos sutarties dėl projekto „Įmonės veiklos modernizavimas“ Nr. 1PP-KL-11-2-006930-PR001 įgyvendinimo nuostatos.

Pagal Administravimo taisyklių 5.9 punktą, Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas <…>. Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.14 punktu, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus įmanomus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis Europos Komisijai teikia informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas.

Pagal Administravimo taisyklių 255 punktą, Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas <…>. Pagal Administravimo taisyklių 197 punktą, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: 1) paramos sumažinimas; 2) paramos neskyrimas; 3) paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Paramos ar jos dalies susigrąžinimas yra viena iš nurodytame skirsnyje numatytų sankcijų rūšių. Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.4, 197.1.7, 197.2.12, 197.3.2, 197.3.14 punktuose nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.

Įgyvendinimo taisyklių 76 p. nurodyta, kad paramos susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas: „75.1. vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. 75.2. nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti sutartyje nustatytų projekto uždavinių, tikslų <....>“. Pareiškėjo pateikta Paraiška bei Paramos sutartis aiškiai patvirtina, kad pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus įgyvendinti projekto tikslus, nepažeidžiant Paramos sutarties sąlygų: modernizuoti UAB „Pajūrio mėsinė“ veiklos bazę, diegiant modernias ir inovatyvias technologijas, plėtoti didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinti įmonės veiklos efektyvumą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja pažeidė Paramos sutarties sąlygas ir Įgyvendinimo taisykles, nes pareiškėja Paramos sutartyje numatytais terminais nepateikė Agentūrai trečiojo ir ketvirtojo mokėjimų prašymų, nesilaikė nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko, neįvykdė Projekto iki Paramos sutartyje nustatyto termino, neįvykdė projekto taip, kaip numatyta paraiškoje. Nepateikusi trečiojo ir ketvirtojo mokėjimo prašymų, nustojusi vykdyti Projektą, pareiškėja pažeidė Paramos sutarties 17.1 papunktį (paramos gavėjas privalo, siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane), 17.13 papunktį, (paramos gavėjas privalo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais). Už šiuos pažeidimus buvo pritaikyta Įgyvendinimo taisyklių 76.2 papunktyje numatyta sankcija – paramos susigrąžinimas.

Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja pažeidė tiek Paramos sutartį, tiek Įgyvendinimo bei Administravimo taisykles, tačiau ginčo atveju aktualus klausimas yra ar pareiškėja dėl padarytų pažeidimų gali būti atleidžiama nuo taikomų sankcijų. Šio klausimo analizei svarbu išsiaiškinti ar pareiškėjos nurodomos pažeidimo padarymo aplinkybės gali būti pateisinamos, t. y. ar jos patenka į nenumatytų ar išskirtinių aplinkybių sąrašą. Pastebėtina, kad pareiškėja netinkamą Paramos sutarties sąlygų vykdymą grindžia Rusijos Federacijos paskelbtu embargu mėsos produkcijai iš ES, Lietuvos Respublikos teritorijoje išplitusiu afrikiniu kiaulių maru, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu, pagal kurį pareiškėja neteko galimybės individualiai vykdyti nuotekų valymą. Taigi iš esmės pareiškėja nurodo, kad dėl atsiradusių rinkos pokyčių bei teisės aktų pakeitimų pareiškėja negalėjo toliau tęsti Paramos sutarties bei įgyvendinti Projekto tikslus. Todėl siekiant nustatyti ar sprendimas susigrąžinti paramą iš pareiškėjos priimtas pagrįstai, analizuotina ar pareiškėjos nurodomos aplinkybės patenka į force majeure aplinkybių sampratą.

2006-12-15 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos plėtrai taikymo taisykles (toliau – Reglamentas) 47 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; e) nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Teismas pažymi, kad nei rinkos pokyčiai nei teisės aktų pakeitimai pagal nurodyto reglamento nuostatas force majeure aplinkybėms nėra priskiriami.

Kadangi force majeure aplinkybių samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, pateikiama ir šių nuostatų analizė. Force majeure institutas, įtvirtintas CK šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra nustatytos CK 6.212 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sudarydama sutartį ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti. Šioje dalyje taip pat nustatyta, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Teismo vertinimu rinkos pokyčiai negali būti laikomi priežastimi pateisinti pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nes aplinkybės, kad ateityje gali atsirasti tam tikrų (taip pat ir reikšmingų) rinkos pokyčių, pareiškėjos turėjo būti įvertinti prieš prisiimant įsipareigojimus bei sutarties sudarymo metu ir tai vertinama kaip verslo rizika. Pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni reikalavimai. Lietuvos Aukščiausias teismas yra suformavęs vienodą praktiką dėl juridiniam asmeniui keliamą didesnių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų ir jokių išimčių nėra nustatyta (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014-06-11 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/20140). Taigi pareiškėja galėjo įvertinti aplinkybę, kad rinka yra dinamiška, todėl prieš sudarant sutartį galėjo numatyti tikėtinus rinkos pokyčius ir atsižvelgiant į juos priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl Rusijos Federacijos embargo ir afrikinio kiaulių maro neužkerta kelio pareiškėjo tolimesnei veiklai. Pareiškėja turėjo galimybę ieškoti kitų rinkų savo veiklai vykdyti, tačiau byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėja būtų bandžiusi tai daryti. Pareiškėja skunde nurodė, kad naujų eksporto rinkų paieška iš pareiškėjo pareikalautų itin didelių ir neprotingų pastangų ir išlaidų, kurios negarantuotų siekiamo rezultato. Teismas pažymi, kad šie pareiškėjos argumentai nepaneigia fakto, jog tokios rinkos galėjo būti rastos, o pareiškėjos dedamų pastangų ir išlaidų kiekis šioms rinkoms rasti yra įprastos verslo rizikos prisiėmimas, o ne pagrindas automatiškai pripažinti pareiškėjos padarytą Paramos sutarties pažeidimą dėl force majeure aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl reglamento nuostatų, susijusių su force majeure aplinkybėmis, išaiškinimo, nes jos yra pakankamai aiškios.

Aptariant aplinkybę dėl pareiškėjo prarastos galimybės vykdyti nuotekų valymą, pažymėtina, kad pareiškėja šią aplinkybę grindžia 2011-10-27 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-591 ir 2011-12-22 sprendimu Nr. T11-781, pagal kuriuos nustatyta, jog Klaipėdos rajono teritorijoje viešąsias nuotekų tvarkymo paslaugas teiks AB „Klaipėdos vanduo“. Bylos medžiaga patvirtina, kad Paramos sutartis su pareiškėja sudaryta 2011-12-22, taigi jau po nurodytų sprendimų priėmimo. Elementariai apdairus, rūpestingas ir atidus juridinis asmuo, siekiantis gauti reikšmingo dydžio paramą veiklai modernizuoti turi ir gali sekti pokyčius, susijusius su jo vykdoma veikla. Todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali būti laikoma nenumatyta, kadangi pareiškėja sutarties sudarymo metu apie ją galėjo žinoti. Taigi pareiškėja sudarydama Paramos sutartį, prisiėmė tiek riziką dėl rinkos pokyčių, tiek dėl vykdomos veiklos apribojimų, atsižvelgiant į savivaldybės priimtus sprendimus, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos patenkančios force majeure sampratą.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, stengėsi pareiškėjai padėti įgyvendinti projektą, teikė įvairią pagalbą, pagal pareiškėjo prašymus keitė paramos išmokėjimo tvarką, sutiko nukelti Projekto įgyvendinimo terminą iki 2014-09-01 pasirašydama papildomus susitarimus, nors pareiškėja, pasirašydama Paramos sutartį, Projektą įsipareigojo įgyvendinti iki 2013-12-15.

Pasirašydama Paramos sutartį, Pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą nepažeisdama Paramos sutarties, Europos Bendrijos ir Lietuvos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų, siekdama numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje. Visos byloje nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, o skunde išdėstyti argumentai negali būti priežastimi panaikinti ginčijamus sprendimus. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse, pareiškėjai buvo taikomos pagrįstai.

Įvertinus visas faktines ir teisines aplinkybes, tenkinti skundą, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Pajūrio mėsinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.