Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovams M. M. ir E. M. dėl bendrosios nuosavybės tesės objekto būtino remonto, dėl naudojimosi bendra su atsakovais nuosavybe, jos valdymo ir disponavimo ir atsakovų M. M. bei E. M. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės pripažinimo atlikti pastogės rekonstrukciją be bendraturtės sutikimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės G. D. ieškinys atsakovams E. M. ir M. M. dėl bendrosios nuosavybės teisės objekto būtinojo remonto, dėl naudojimosi bendra su atsakovais nuosavybe, jos valdymo ir disponavimo, kuriame nurodyta, kad ieškovei ir atsakovams priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovei priklauso 222/1000 nurodyto turto. Atsakovui E. M. priklauso 389/1000, atsakovei M. M. – 389/1000 nurodyto turto. Minėto nekilnojamojo turto savininkai, t.y. ieškovė ir atsakovai, nesutaria dėl bendros nuosavybės naudojimosi. Tarp jų nuolat kyla ginčai dėl stogo remonto, jo būtinumo. Ieškovė parengė stogo remonto projektą, parengtą UAB „Structor optimus“. Teismo prašo įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei naudotis jos nuosavybe (negyvenamąja patalpa – neįrengta pastoge), pripažinti, kad atsakovų prieštaravimai (neduodant savo sutikimo) dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės būtinojo remonto yra nepagrįsti, įpareigoti atsakovus duoti sutikimą dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės būtinojo remonto pagal ieškovės pateiktą neįrengtos pastogės remonto projektą (sąmatą), įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei atlikti pastogės remontą, įpareigoti atsakovus atlyginti, proporcingai savo daliai, pastogės remonto išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei atsakovai atsiliepime neigs pastogės remonto būtinumą – skirti techninę ekspertizę dėl remonto būtinumo (tomas 1, b.l. 28-30).

Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsileipimas į ieškinį ir priešieškinį. Nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į savivaldybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Šnipiškių dalies, vad. Promontu, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33608, teritoriją bei Vilniaus senamiesčio, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073, apsaugos zoną. Dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ar jo dalies planuojamų atlikti darbų į Departamento Vilniaus teritorinį padalinį, kuris vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, kreiptasi nebuvo. Nuosavybės teisiniai santykiai, nagrinėjamoje byloje – bendrasavininkų tarpusavio teisiniai santykiai, nėra susiję su Departamento kompetencija. Teismo prašo šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra (tomas 2, b.l. 112-113).

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas, apie posėdį praneštą tinkamai (tomas 2, b.l. 145). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai ir ieškovė yra nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Minėto namo pastogė yra padalinta į dvi patalpas, kurios nekilnojamojo turto registre yra registruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai – 39,32 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 64), ir 28,41 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 62). Visi bendraturčiai bendraturtei J. B. perleido savo dalis pastogės, kurios bendras plotas 39,32 kv.m., ir visa ši pastogė nuosavybės teise priklauso J. B. (tomas 1, b.l. 64-65, 77-79). 2004-11-18 tarp visų keturių butų bendraturčių buvo pasirašytas susitarimas dėl neįrengtos pastogės dalies, kurios bendras plotas 28,41 kv.m., tenkančios kiekvienam butui nustatymo (tomas 1, b.l. 83). Pagal turimų butų plotą butui Nr. 1 teko 275/1000 dalys pastogės, butui Nr. 2 – 288/1000 dalys, butui Nr. 3 – 222/1000 dalys, butui Nr. 4 – 214/1000 dalys. Atsakovams savo pastogės dalį perleido buto Nr. 1 savininkė I. P. (I. M. Ž.) ir buto Nr. 2 savininkė J. B. (tomas 1, b.l. 84-85). Minėtas perleidimas yra registruotas nekilnojamojo turo registre (tomas 1, b.l. 62). Atsakovai nuosavybės teise turi po 389/1000 dalis pastogės, viso 778/1000 dalis, kas sudaro 22,10 kv.m. Ieškovė G. D. nuosavybės teise turi 222/1000 dalis pastogės, kas sudaro 6,31 kv.m. Ieškovei ir atsakovams neįrengta pastogė, kurios bendras plotas yra 28,41 kv.m., priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Byloje yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remonto ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti, kad atsakovų prieštaravimai (neduodant savo sutikimo) dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės būtinojo remonto yra nepagrįsti, įpareigoti atsakovus duoti sutikimą dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės būtinojo remonto pagal ieškovės pateiktą neįrengtos pastogės remonto projektą (sąmatą), įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei atlikti pastogės remontą, įpareigoti atsakovus atlyginti, proporcingai savo daliai, pastogės remonto išlaidas pateikė stogo remonto projektą, parengtą UAB „Structor optimus“, ir mano, kad reikalinga atlikti stogo paprastąjį remontą.

Pagal Statybos įstatymą, statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo); statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.); statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (13, 15, 18, 20, 21 straipsniai).

2002-12-05 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo patvirtinto statybos reglamento STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 p. suformuota paprastojo remonto sąvoka. Jame numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, tarp jų: 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.3. pastatų atnaujinimas (modernizavimas), jei neatliekami VI ar VII skyriuose nurodyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 12.5. angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; 12.6. nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis;12.7. angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; 12.8. pastatų ar jų dalių apšiltinimas; 12.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.10. architektūros detalių pakeitimas;12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas;12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Byloje nagrinėjamu atveju, reikalingi atlikti darbai nepriskirti paprastajam remontui, ko iš esmės neneigė ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu. Ieškovės pateiktoje UAB „Tyrimai ir projektai“ išvadoje nurodyta, kad stogo būklė nepatenkinama, stogo danga susidėvėjusi, daugelyje vietų kiaura, neapsaugo pastato konstrukcijų nuo atmosferos kritulių poveikio, stogo danga neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statybinės konstrukcijos, Stogai“ reikalavimų (2 t. b.l. 128). Tai, kad reikalinga atlikti rekonstrukcija, o ne paprastasis remontas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2007-10-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimas Nr. 1216/07-1326, kuriame įvardinta statybos rūšis – rekonstrukcija, o pagal atsakovų pateiktą sąmatą – paskaičiuota būtent rekonstrukcijai reikalingų lėšų suma (1 t. b.l. 97, 2 t. b.l. 146-151). Pagal minėtą sąmatą rekonstrukcijos metu bus pakeista dalies stogo konstrukcija: išardyti grebėstai, gegnės, užtaisytos angos keramikinėmis plytomis, mūrijamos atskiros sienų vietos ir kt. (2t. bl. 147). Tai, kad pagal esamą būklę turi būti atliekama stogo rekonstrukcija, pažymėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į priešieškinį, kas atitinka ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte apibrėžtą statinio rekonstravimo tikslą – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę (1 t. b.l. 126, 2 t. b.l. 128). Svarbu akcentuoti ir tai, kad pagal 2007-10-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimą Nr. 1216/07-1326 yra atlikta pusės to paties pastato stogo rekonstrukcija pagal bendraturčių susitarimą, t.y. pusės pastato bendrataučiai atliko savo lėšomis pusės stogo rekonstrukciją, o bylos šalys dėl iškilusių konfliktų savosios pastato stogo dalies nerekonstravo.

Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą bei rekonstrukcijos darbų pobūdį, pašalinti stogo trūkumus galima tik atlikus stogo rekonstrukciją, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų, susijusių su paprastojo remonto atlikimu. Tuo atveju, jeigu būtų atlikti tik paprastojo remonto darbai be atsakovų sutikimo, atsakovams atsirastų įstatyminė pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl stogo remonto darbų, tačiau problema dėl stogo remonto liktų neišspręsta, t.y. neatlikta darbų tiek, kiek reikalinga.

Pažymėtina, kad ieškovė, nors ir reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei naudotis jos nuosavybe (negyvenamąja patalpa – neįrengta pastoge), tačiau jokių argumentų, kaip atsakovai trukdo naudotis nuosavybe, nenurodė, priešingai, teismo posėdžio metu pasisakė, jog pastoge, kurios plotas 6,31 kv.m., pati nesinaudoja.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškinys atmetamas.

Dėl priešieškinio.

Atsakovai priešieškiniu prašo teismo atidalinti iš bendrosios dalinės ieškovės G. D. ir atsakovų E. M. bei M. M. nuosavybės 28,41 kv.m. bendro ploto neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tokiu būdu: atsakovams nuosavybės teise priteisti 222/1000 dalis neįrengtos pastogės, nuosavybės teise priklausiusios ieškovei, t.y. kiekvienam po 111/1000 dalį; ieškovei iš atsakovų solidariai priteisti 1022,30 Eur (3529,80 Lt) piniginės kompensacijos už ieškovei priklausiusią neįrengtos pastogės dalį.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių, kurią jis gali įgyvendinti susitarimu su kitais bendraturčiais, o jeigu susitarti nepavyksta, – kreipdamasis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, taip pat pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Esant nesutarimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, tačiau šis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK1.5 straipsnio 1 dalyje civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 str. 1 d.), tiek reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; taip pat teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, parinkdamas atidalijimo būdą, privalo vadovautis nurodytais principais (CK 1.5 str. 4 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008).

Byloje nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę ilgamečiai konfliktiški santykiai. Dar 2007-04-20 Vilniaus miesto PGT VPPI informacijos ir analizės poskyrio vyresnysis inspektorius surašė G. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 17-19-140 už tai, kad 2007-04-20 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji bendrąją laiptinę užgriozdino šiukšlėmis. 2007-05-09 Vilniaus miesto VPK I-ojo PK Šnipiškių PN įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl G. D. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., nes 2007-04-23 G. D. užrėmusi duris, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savavališkai nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos apribojo galimybę E. M. ir M. M. patekti į patalpas, kurios jiems priklauso daline nuosavybe teise (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. II-1723-12/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.N62-700/2008) (1 t. b.l. 100-115). Pagal į bylą pateiktus įrodymus pastato administratorius UAB „Šnipiškių ūkis dar 2007-04-02 raštu bendraturčius įspėjo dėl prievolės spręsti stogo, kaminų, lietaus nuvedimo sistemos remonto darbų organizavimą, finansavimą, užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi, o ieškovę įspėjo dėl geranoriško susitarimo naudojantis bendromis patalpomis (1 t. b.l.122). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-08-17 surašė statybos sustabdymo aktą ieškovei G. D., kadangi remonto darbai buvo atliekami be projektinės dokumentacijos ir leidimo (1 t. b.l. 118). Taigi, bendraturčiai neranda kompromiso dėl neįrengtos pastogės naudojimosi, atidalijimo būdo ir sąlygų. Nuo 2007 metų, kai buvo gautas statybos leidimas, negali susitarti dėl stogo remonto, dėl ko daroma žala ir visam pastatui, kas leidžia daryti išvadą, jog yra išnaudotos visos galimybės suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo. Teismo vertinimu atsakovų siūlomas neįrengtos palėpės atidalinimo būdas yra pats priimtiniausias ir dėl to, kad šalys negali susitarti dėl dalinės nuosavybės naudojimo ir valdymo dėl negalėjimo palaikyti su ieškove produktyvaus pokalbio. Būtent atidalinimas atsakovų prašomu būdu padės išvengti daromos žalos daiktui bei jo paskirčiai, kadangi būdami savininkai jie galės atlikti stogo rekonstrukciją ir suremontuoti pastogę be ieškovės sutikimo. Tokiu būdu bus užkertamas kelias kilti ginčams ateityje tiek dėl statybos darbų atlikimo, tiek ir apmokėjimo už juos. Duomenų apie tai, kad priteisiant ieškovei kompensaciją, jai atsirastų kliūčių patekti į butą ar kitokių trukdžių, nepatogumų, pablogėtų jos gyvenimo kokybė nėra, kadangi teismo posėdžio metu pasisakė, jog palėpe nesinaudoja. Svarbu ir tai, kad atsakovai pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo finansines galimybes atlikti stogo rekonstrukciją taip išsaugant ir ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą (2 t. b.l. 153). Teismas ieškovės finansines galimybes atlikti stogo rekonstrukciją vertina kritiškai, kadangi ji įrodymų apie turimas santaupas nėra pateikusi, o Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-07-31 sprendimu Nr.(1.7.)-S-2489-13 yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai suteikta teisinė pagalba, t.y. įvertinta jos finansinė padėtis ir ji laikoma reikalinga valstybės paramos. Toks atidalinimo būdas vertintinas ir kaip racionaliausias, nes ieškovei, garbaus amžiaus, menkai pasiturinčiam asmeniui bus išmokėta kompensacija bei suremontuotas pastato, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis butas, stogas.

Įvertinus nurodytą bei tai, kad kito bendraturčio nenoras negali būti atidalijimo kliūtis, atsakovų reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės ieškovės G. D. ir atsakovų E. M. bei M. M. nuosavybės 28,41 kv.m. bendro ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tenkinamas. Kadangi tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma, nustatant priteistinos ieškovei kompensacijos dydis paskaičiuojamas pagal į bylą pateiktą Turto vertintojo ir teismo eksperto Š. V. kontoros turto vertinimo ataskaitą. Kompensacijos dydis paskaičiuotas tokia tvarka: pagal minėtą ataskaitą palėpės rinkos vertė -7530,12 Eur, bendras palėpės plotas - 28,41 kv.m., ieškovei priklauso – 6,31 kv.m., t.y. 22,21 % bendro ploto, todėl atlygintina suma sudaro 1672,43 Eur (7530,12 Eur x 22,21 % = 1672,43 Eur).

Vadovaujantis iš dėstytu, priešieškinys dalyje dėl atidalinimo tenkintinas, atsakovams nuosavybės teise priteisiant kiekvienam po 111/1000 dalį ieškovei priklaususios pastogės, o ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiant 1672,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai priklausiusią neįrengtos pastogės dalį.

Patenkinus atsakovų reikalavimą dėl pastogės atidalinimo, reikalavimas dėl pripažinimo atsakovams teisės be ieškovės sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus atsakovų lėšomis atlikti 28,41 kv.m. bendro ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją, apimančią ir stogo remonto darbus nesprendžiamas, kadangi šio reikalavimo pagrįstumas galėtų būti nagrinėjamas tik tuomet, jeigu būtų netenkintas reikalavimas dėl pastogės atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1158,48 Eur atstovavimo išlaidos ir 173,77 Eur turto vertinimo išlaidos (1 t. b.l. 154-159, 2 t. b.l.2). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinys) bylos apimtį (2 tomai), teismo posėdžių skaičių (5 teismo posėdžiai), tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas atsakovų patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 700,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovų naudai iš ieškovės priteistina 873,77 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (po 436,88 Eur kiekvienam) (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-07-31 sprendimu Nr.(1.7.)-S-2489-13 yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti iš bendrosios dalinės ieškovės G. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovų E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bei M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės 28,41 kv.m. bendro ploto neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Priteisti atsakovui E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 111/1000 dalį ieškovei G. D., a.k(duomenys neskelbtini) priklaususios pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Priteisti atsakovei M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 111/1000 dalį ieškovei G. D., a.k(duomenys neskelbtini) priklaususios pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Priteisti ieškovei G. D., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1672,43 Eur (tūkstantis šeši šimtai septyniasdešimt du Eur 43 Eur ct) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausiusios neįrengtos pastogės dalį.

Priteisti iš ieškovės G. D., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovų E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 436,88 Eur (keturi šimtai trisdešimt šeši Eur 88 Eur ct) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.