- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-898-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19235-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. P., G. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25800-816/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims M. P., G. B., antstoliams R. P. ir R. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apylinkės teismo, priteisti 10 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas iki 2017 m. gegužės 31 d. imtinai pašalinti nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą, patikslinti atsakovę atstovaujančią instituciją ir, be kita ko, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti įrodymus, patvirtinančius atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą. Ieškovei išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 22 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį ir jo patikslinimą atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino nepaduotu ir jį grąžino. Teismas išaiškino ieškovei, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas laikyti ieškinį nepaduotu, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.Teismas nurodė, jog nepaisant to, jog pareiškėja patikslintame ieškinyje patikslino faktines aplinkybes bei proceso šalis, pateikė kitus duomenis, tačiau visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino. Tiek pirminiame procesiniame dokumente, tiek ir jo patikslinime išdėstyti pareiškėjos manymu svarbūs įvykiai, pamąstymai, nuomonė, pažiūros visiškai neatitinka tokio pobūdžio ieškiniams (dėl žalos iš valstybės priteisimo) būtinų nurodyti esminių faktinių aplinkybių, o būtent, kokie buvo atlikti neteisėti veiksmai sukėlę prašomą priteisti žalą, kaip šie veiksmai tiesiogiai susiję su atsiradusia žala, o taip pat pateikti duomenis, patvirtinančius žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad nesant aiškaus ieškinio pagrindo, vieno iš esminių ieškinio elementų, nepateikus bent minimalios informacijos apie galimai neteisėtus Kauno apylinkės teismo veiksmus, priimant procesinius sprendimus Civilinio proceso įstatymo normų pagrindu, kurią turėtų galimybę pats teismas patikrinti, - negalima laikyti, kad pareiškėja pašalino ieškinio trūkumus. Nurodė, kadangi pareiškėja aiškiai neįvardija neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, kas būtų pagrindu ją atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, todėl spręstinas klausimas ir dėl nesumokėto žyminio mokesčio už ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrais pagrindais. Nei prie pirminio ieškinio, nei jo patikslinimo nėra pridėta įrodymų, galinčių patvirtinti pareiškėjos teiginius apie jos turtinę padėtį, svarbius įvertinti ieškinio priėmimo stadijoje. Pažymėjo, kad jokie įrodymai neįvardinti pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kurie būtų susiję su ieškinio dalyku. Prie patikslinto ieškinio pateiktos sąskaitos faktūros dėl medžiagų pirkimo nėra ieškinyje aptariamos kaipo susijusios su reiškiamu reikalavimu dėl žalos atlyginimo ar patvirtinančios jos turtinę padėtį.Teismas konstatavo, kad pareiškėja, net ir pateiktame teismui patikslintame ieškinyje, nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškinys su jo patikslinimu laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinį nagrinėti iš esmės.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.Nurodo, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra visiškai aiškios.Nesutinka su teismo argumentais dėl žyminio mokesčio atidėjimo, įrodymų apie turtinę padėtį nepateikimo. Nesutinka su teismo argumentais, kad prie patikslinto ieškinio pateiktos sąskaitos faktūros dėl medžiagų pirkimo nėra aptariamos, kaip susijusios su reiškiamu reikalavimu dėl žalos atlyginimo ar patvirtinančios jos turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys, per teismo nustatytą terminą pašalinus ne visus jo trūkumus, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymo nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką nustato proceso teisės normos. Priešingu atveju, negali būti suteikta teisminė gynyba pagal įstatymo reikalavimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).Pagal Civilinio proceso kodekso normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gegužės 31 d. imtinai pašalinti nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą, patikslinti atsakovę atstovaujančią instituciją ir, be kita ko, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti įrodymus, patvirtinančius atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą. 2017 m. gegužės 22 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė pateiktame teismui patikslintame ieškinyje visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl aiškaus ieškinio pagrindo nenurodymo, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais.Nors ieškovė patikslino ieškinį, ieškinio faktinis pagrindas - aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovei Lietuvos valstybei, taip ir liko neaiškios, nekonkrečios, todėl negali būti laikomos atitinkančiomis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nenurodė esminių faktinių aplinkybių - kokie jos atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, sukėlę prašomą priteisti žalą, kaip šie veiksmai tiesiogiai susiję su atsiradusia žala. Nesant aiškaus ieškinio pagrindo negalima apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribų, šiuo atveju, spręsti ir žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo klausimo, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradedamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinyje nenurodyti įrodymai, kurie būtų susiję su ieškinio dalyku, o prie patikslinto ieškinio pateiktos sąskaitos faktūros dėl statybinių medžiagų pirkimo nėra ieškinyje aptartos, todėl neaišku kaip yra susijusios su reiškiamu reikalavimu dėl žalos atlyginimo.Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino jos ieškinį nepaduotu ir jį grąžino, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde nenurodyta ir iš jo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais teisiniais argumentais ir kaip apeliantė įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą. Skunde išdėstytas nepasitenkinimas pirmosios instancijos sprendimu ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti nelaikytinas teisiškai reikšmingu teisingam šios bylos išnagrinėjimui, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl visų ieškinio trūkumų nepašalinimo ir ieškinio laikymo nepaduotu bei grąžinimo jį padavusiam asmeniui.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Ieškovė pati to nesugebėdama padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato, ar kito asmens (Teismų praktika Nr. 14, psl. 154). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. gegužės 24 d. nutartyse ieškovei siūlė kreiptis teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Apeliacinės instancijos teismas ieškovei dar kartą siūlo apsvarstyti galimybę kreiptis teisinės pagalbos reiškiant ieškinį dėl galimai pažeistų jos teisių gynimo.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.