Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1950-656/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-04
Bylos Nr.: e2A-1950-656/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36071-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Andrius Ignotas (pirm.), Alvydas Barkauskas, Rūta Latvelė
Atsakovas: E. K., R. D.
Ieškovas: I. K.
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai: Jurgita Lingienė

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1950-656/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36071-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10.; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Latvelės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K. ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei I. K., atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys byloje – 20-asis notarų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė I. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K. (toliau – ir atsakovas), sprendime kartu taip pat vadinami šalimis, kurį patikslinusi, prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 EUR neturtinei žalai atlyginti; 3) po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą padalinti taip: a) ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 88 700 EUR; b) trijų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 81 000 EUR; c) negyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 7 000 EUR; d) lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3 400 EUR; e) 673/2000 dalis 0,4000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); f) 1 (vieno) kambario butą, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad 30 procentų turto įsigyta už asmenines I. K. lėšas (10 527 EUR) ir 1 200 EUR įdėta asmeninių lėšų už atliktus pagerinimus, laikyti, kad dalintino turto vertė yra 23 363 EUR. Iš viso ieškovei turto natūra priteisti už 203 463 EUR.

2. Ieškovė prašė teismo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini); b) vieno kambario butą, (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 88 000 EUR. Iš viso atsakovui turto natūra priteisti už 218 000 EUR; 5) atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka turto 14 537 EUR daugiau, ieškovei iš atsakovo priteisti 14 537 EUR piniginę kompensaciją; 6) priteisti iš atsakovo 5 240 EUR kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas būsto nuomai laikotarpiu, kai ieškovė turėjo išsikraustyti iš šalių buto; 7) priteisti iš atsakovo 16 536 EUR piniginę kompensaciją ½ dalį gautų pajamų iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto nuomos; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti K. pavardę.

Atsiliepimas

3. Atsakovas E. K. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovo E. K. patikslintą priešieškinį tenkinti: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) pripažinti (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir R. D. pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti pirkėjų teises ir pareigas šalims; 3) pripažinti 621/4000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine šalių nuosavybe; 4) po santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip: ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini); b) garažo boksą (duomenys neskelbtini), c) lengvąjį automobilį Toyota Yaris; d) 673/2000 dalis 0,4000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir vieno kambario butą, ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini); e) ½ trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovas taip pat prašė atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti: a) dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini); b) vieno kambario butą (duomenys neskelbtini); c) ½ trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini); 5) palikti šalims šias pavardes – „K.“ ir „K.“.

II. Teismo sprendimo esmė

5. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

„Nutraukti ieškovės I. K. ir atsakovo E. K. santuoką, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K.,palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui E. K., palikti pavardę „K.“.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. 7394, sudarytą tarp R. D. ir I.K., pirkimo - pardavimo sutartimi, perkelti ieškovei I. K. ir atsakovui E. K. pirkėjų teises ir pareigas pagal šią sutartį ir pripažinti 673/2000 dalis 0,4000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 1 (vieno) kambario butą, unikalus (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine I. K. ir atsakovo E. K. nuosavybe.

Priteisti ieškovei I. K. asmeninės nuosavybės teise:

1) negyvenamąją patalpą, (duomenys neskelbtini);

2) 3 kambarių butą, unikalus (duomenys neskelbtini);

3) negyvenamąją patalpą – garažo boksą, (duomenys neskelbtini);

4) lengvąjį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

5) 673/2000 dalis 0,4000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini);

6) 1 kambario butą, (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise:

1) 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini);

2) 1 kambario butą, (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo E. K. 25 561 EUR piniginę kompensaciją.”

Kitoje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje (76 punktas) dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas nurodė, kad atsakovas siekia, kad tarp šalių nutraukiant santuoką būtų padalintas nekilnojamojo turto objektas, esantis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje - buvęs ūkinis pastatas-tvartas, kurį atsakovas nurodo dar 2016 metais pertvarkė į ūkinį pastatą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nurodytas ūkinis pastatas Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas, teismo eksperto J. J. 2020 m. gruodžio 20 d. teismo ekspertizės akte Nr. 02 nurodoma, kad prie vakarinės sklypo kraštinės esantis negyvenamasis pastatas - ūkinis pastatas neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo bendras užstatymo plotas nežinomas, todėl ekspertizės akte nevertinamas. Atsakovas tvirtina, jog preliminariais turto vertintojų duomenimis, šio turto vertė yra 20 000 EUR, tačiau į bylą jokių duomenų, kuriais remiantis atsakovas nurodo tokią šio ūkinio pastato vertę, nepateikė (CPK 12,178 straipsnis), skirti šio statinio ekspertizę (turto vertinimą) atsakovas teismo neprašė. Ieškovė, remdamasi i bylą pateiktomis pastato fotonuotraukomis tvirtino, kad šis ūkinis pastatas yra bevertis. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), todėl nesant jokių objektyvių duomenų apie šalims priklausančioje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje esančio neregistruoto ūkinio pastatą ir jo vertę, šis statinys į tarp šalių dalintino turto balansą neįtraukiamas.

7. Teismas sprendime (91 punktas) nurodė: „ieškovė taip pat j bylą pateikė įrodymus, kad šalims gyvenant skyriumi (nuo (duomenys neskelbtini)) yra sumokėjusi už vandentiekio įrengimą (duomenys neskelbtini) <....> todėl pagrįstai prašo nustatyti, kad ieškovė investavo 1 200 EUR asmeninių lėšų į atliktus pagerinimus (vandens įvedimą), turėjusius įtakos nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimui.

8. Teismas sprendime (94 punktas) nustatė, kad 1996 m. birželio 18 d. notariškai patvirtinta sutartimi atsakovo motina O. K. atsakovui padovanojo 36 000 Lt (10 426 EUR) (toliau vadinama ir Dovanojimo sutartimi) (CK 3.89 straipsnis). Atsakovas tvirtina, kad nurodyta pinigų suma buvo panaudota 1996 m. spalio 25 d. butui (duomenys neskelbtini) už 76 000 Lt sumą įsigyti. Tačiau piniginių lėšų dovanojimo sutartyje, patvirtinančioje lėšų dovanojimo faktą, nėra nurodytas piniginių lėšų dovanojimo tikslas (paskirtis), į bylą nėra pateikta piniginių lėšų kilmę patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovas daugiau kaip per keturis mėnesius nuo piniginių lėšų dovanojimo iki būsto įsigijimo sandorio sudarymo kaip verslininkas šiuos pinigus galėjo panaudoti ir kitu būdu, pavyzdžiui, investuoti į video kasečių nuomos verslo vystymą ar panaudoti kitiems asmeniniams ar šeimos poreikiams patenkinti, juolab kad ieškovės nurodomas aplinkybes, kad ginčo butas buvo iš esmės pagerintas šalių bendromis lėšomis atlikus tris sudėtingus kapitalinius remontus (1996, 2012 ir 2017 m.) ir būtent dėl to padidėjo jo vertė, iš dalies patvirtina teismo eksperto J. J. 2021 m. vasario 20 d. ekspertizės akte Nr. 3 konstatuotos aplinkybės dėl butų kapitalinių pertvarkymų, šių butų kadastrinių bylų duomenys, dėl kurių ginčo butas šalių bendromis lėšomis buvo iš esmės pagerintas. Visų išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovo pateiktos dovanojimo sutarties nepakanka konstatuoti, kad atsakovo motina pinigines lėšas (36 000 Lt) jam dovanojo (duomenys neskelbtini) butui įsigyti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dalijant šį nekilnojamąjį turtą santuokos nutraukimo byloje, atsakovas turi teisę į kompensaciją, ir sumažinti tarp šalių dalintino turto vertę, šalių buto (duomenys neskelbtini), vertė yra 130 000 EUR ir nėra mažinama dėl atsakovo asmeninių lėšų jam įsigyti panaudojimo.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendime (101-102 punktai) nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 16 536 EUR piniginę kompensaciją, tai yra 1/2 dalį gautų pajamų iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto nuomos. Ieškovė nurodo, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio atsakovas gavo pajamas iš bendros jungtinės nuosavybės nuomos. Remiantis teismo liudijimo pagrindu ieškovės į bylą pateiktais banko išrašais nuo 2019 birželio 6 d. iki 2021 gegužės 7 d. (teismas 2021 m. balandžio 22 paskyrė laikinąsias apsaugos priemones) atsakovo gautos pajamos už bendros jungtinės nuosavybės turto nuomą sudarė 33 072 EUR, todėl ieškovė prašo priteisti jai 50 procentų gautų pajamų kompensaciją - 16 536 EUR. Atsakovas tvirtina, kad pajamos iš turto nuomos, atmetus išlaidas, nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2022 m. kovo 22 d., sudarė ne daugiau kaip 7 262 EUR, tačiau nurodomų aplinkybių iš esmės neįrodinėjo, prieš pat 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdį pateikdamas savo SEB banko sąskaitos išrašus nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2022 m. kovo 22 d. (be analizės, apibendrinimo ir paskaičiavimų), kurių teismas nepriėmė kaip pateiktas nesavalaikiai, juolab kad atsakovo SEB banko sąskaitos išrašą iki 2021 m. gegužės 7 d. yra į bylą pateikusi ieškovė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iš bendrosios jungtinės nuosavybės nuomos gaunamos pajamos yra bendros, tačiau teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovui nepateikus įrodymų dėl patirtų išlaidų trumpalaikės nuomos būsto administravimui, iš atsakovo turi būti priteista ½ gautų pajamų, ir įvertinęs trumpalaikės nuomos specifiką (į nuomos mokestį įeina ir komunalinių išlaidų kaštai), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) atsakovės prašomą priteisti iš atsakovo 16 536 EUR piniginę kompensacija mažina 1/3 trumpalaikės nuomos administravimo kaštams padengti - 11 024 EUR (16536 EUR - 5 512 EUR).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

10. Apeliantas skunde nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir registruotinas kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo dalintinas natūra pirmosios instancijos teismo sprendime (sprendimo 97 punktas) nustatytu būdu, tačiau atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes - 1. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina: 1) negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 88 700 Eur; 2) trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 81 000 Eur; 3) negyvenamoji patalpa - garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 7 000 Eur; 4) lengvasis automobilis Toyota Yaris, kurio rinkos verte 3 400 Eur; 5) 673/2000 dalis 0,4000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 27 700 Eur; 6) vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 7 390 Eur; 7) ūkinis pastatas-tvartas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 6 000 Eur, atėmus ieškovės bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti investuotas asmenines lėšas, ieškovei tenkančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 28 763 Eur (27 700 F.ur + 7 390 Eur + 6 000 F.ur = 41 090 Eur; 41 090 Fur - 41 090 Eur x 30 proc. = 28 763 Fur). Ieškovei priteistino ginčo turto natūra vertė yra 208 863 Eur.

11. Apeliantas mano, kad teismas nesiaiškino, ar vandentiekio įrengimo darbai, už kuriuos ieškovė sumokėjo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo būtini, kodėl ieškovės mokėta 2400 EUR kaimynui A. D., kad vandentiekis nebuvo reikalingas, nes buvo naudojamasi (duomenys neskelbtini) vandentiekiu, ieškovė nesitarė dėl pagerinimo darbų su atsakovu, iš kokių pinigų mokėjo ieškovė už darbus. Atsakovas remontavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) bute, bet jis neprašė priteisti iš ieškovės išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad buto (duomenys neskelbtini) įgijimui buvo panaudotos ne tik šalių šeimos pajamos, bet ir dalis atsakovo asmeninių lėšų 36000 Litų, notariškai patvirtinta sutartimi dovanotų atsakovo motinos O. K.. Notarai, tvirtinantys pirkimo-pardavimo sandorius, nesigilindavo į tai, kokiomis lėšomis - bendromis ar asmeninėmis atsiskaitoma su pirkėjais. Teismas, spręsdamas apie apelianto motinos dovanotų pinigų panaudojimų buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui egzistavimą, turėjo vertinti visų bylos aplinkybių visumą, pirmiausia tai, kad pradžioje ieškovė pripažino šias aplinkybes, kad atsakovas visada šias aplinkybes nuosekliai teigė, kad vėliau ieškovė pakeitė savo poziciją.

Šalies argumentai

13. Apeliantas nurodė, kad apeliantui asmeninės nuosavybės teise priteistina: 1) dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 130 000 Eur, atėmus apelianto bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti investuotas asmenines lėšas, dalintina turto dalis sudaro 68 421 Eur; 2) vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 88 000 Eur. Atsakovui priteistino ginčo turto vertė natūra yra 156 421 Eur. Dėl to apeliantui iš ieškovės priteistina 26 221 Eur ((208 863 Eur -156 421 Eur) / 226 221 Eur) piniginė kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį natūra.

14. Taip pat ieškovei iš atsakovo nepriteistina pinigine kompensacija už iš atsakovo trumpalaikės nuomos verslo gautas pajamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje byloje atsakovui iš ieškovės priteistina iš viso 26 221 Eur piniginė kompensacija.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 97 ir 103 punktuose atsakovo mokėtinos kompensacijos ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį natūra dydį apskaičiavo netinkamai – iš atsakovui tenkančios turto vertės atėmė ieškovei tenkančio turto vertę, ir gauto skirtumo nepadalino iš dviejų. Net jei apeliacinio skundo reikalavimai nebūtų tenkinti, ištaisant aritmetinę klaidą, ieškovei atsakovo mokėtinos kompensacijos dydis už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį natūra turėtų būti 7 268.50 Eur ((218 000 Eur - 203 463 Eur) / 2 = 7 268,5 Eur), o ne 14 537 Eur.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė „ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies", nors tiek ieškinio, liek priešieškinio reikalavimai sprendimu buvo tenkinti iš dalies.

Šalies argumentai

17. Apeliantas prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, jei apeliacinis skundas nebūtų tenkintas, arba būtų tenkintas iš dalies, ir atsakovui tektų ieškovei mokėti kompensaciją, prašė priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta – vienintelis pajamų šaltinis yra trumpalaikės nuomos verslas. Dėl pandemijos laikotarpiu taikytų suvaržymų trumpalaikės nuomos verslas nukentėjo. Iš atsakovo į bylą pateiktų AB SEB banko sąskaitos išrašų duomenų ir kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateiktų susisteminimų lentelių matyti, kad iš trumpalaikės nuomos verslo pelno atsakovui vos užtenka lėšų pragyvenimui, šiuo metu atsakovas yra 63 metų amžiaus, todėl kito darbo susiradimas būtų labai apsunkintas, tuo labiau, kad dabartinis atsakovo verslas (trumpalaikė patalpų nuoma) nesuteikia galimybės užsiimti kita veikla, nes svečiai į nuomojamas patalpas atvyksta ir išvyksta skirtingu paros metu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui po santuokos nutraukimo atiteks du nekilnojamojo turto objektai - butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuomoti ir iš to gauti pajamas galės tik vieną iš butų, kadangi kitame bute gyvens pats.

18. Atsakovas taip pat prašo teismo priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus - lenteles, kuriose susistemintos atsakovo pajamos ir išlaidos bei pagal tai paskaičiuotas atsakovo pelnas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2022 m. kovo 22 d., atsakovo AB SEB banko sąskaitos išrašus, atsakovo ir ieškovės atstovių advokačių susirašinėjimus derybų procese bei E. K. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini) ” 1995 metų ir 1996 metų 1 pusmečio pajamų deklaracijas.

19. Ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad sutinka su teismo sprendimu į dalintino turto balansą neįtraukti jokių naujų nekilnojamojo turto objektų, kurie nebuvo nustatyti ir įvertinti teismo paskirtų nekilnojamojo turto ekspertų. Visi objektai ir vertės buvo nustatyti teismo eksperto J. J. 2020 gruodžio 20 d. Atsakovas nesutiko su J. J. dviejų turto vienetų nustatytomis vertėmis ir šiems objektams - negyvenamajai patalpai (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), prašė ekspertizės. Dėl kitų objektų E. K. pastabų neturėjo ir papildomai nevertino. Todėl 2021 rugpjūčio 3 d. teismo ekspertas M. K. abu objektus - sklypo (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios paskirties buto (duomenys neskelbtini) vertes pakartotinai išanalizavo. Su šio eksperto patikslintomis vertėmis abi pusės sutiko. Turto vertė buvo objektyviai įvertinta ir paskaičiuota.

20. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. buvo atliktas pagerinimas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įvestas ir prijungtas prie miesto tinklų vandentiekis. Į sklypą buvo būtina įvesti vandentiekį, kadangi ŽūB “ (duomenys neskelbtini) ” vandenį tiekė laikinai, gera valia, be jokios juridinės sutarties. Pasikeitus bendrovės pozicijai, vandens tiekimas buvo sustabdytas, ir vienerius metus vandens tiekimo nebuvo iš viso. Vandentiekio įvedimas į sklypą (duomenys neskelbtini) ir jo prijungimas prie miesto tinklų padidino turto vertę 2021 m. rugpjūčio 3 d. atliktame teismo eksperto M. K. turto vertinime. Vandentiekio įvedimo ir prijungimo prie miesto tinklų kaštai sudarė 2400 EUR. Patikslinto ieškinio 18 priede yra pateikti banko išrašai apie pervedimus į sklypo bendrasavininko A. D. sąskaitą už vandentiekio įvedimą ir prijungimą prie miesto vandens tiekimo tinklų. Teisme parodymus davė ir ankstesnis savininkas R.D., kuris patvirtino, kad vandentiekis buvo laikinas ir, kad reikėjo būtinai jungtis bei vandentiekis iš tikrųjų yra įdiegtas. Taigi, vandentiekis įvestas ir įvestas už ieškovės lėšas. I. K. priklauso 1/2 patirtų kaštų kompensaciją iš viso 1200 eurų. Teismas aiškiai pasisakė, kodėl laikė, kad sumokėta asmeninėmis lėšomis, nes byloje nėra ginčo, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio šalys gyveno atskirai ir nebevedė bendro ūkio. Ieškovė uždirba po 1200 eurų per mėnesį, todėl per tą laikotarpį, kai gyveno atskirai, tikrai galėjo sumokėti 2400 eurų už vandentiekį. Kadangi šalys pačios savarankiškai renkasi kokius reikalavimus reikšti, priekaištai dėl įdėtų pagerinimų į butą (duomenys neskelbtini), už kuriuos kompensacijų atsakovas neprašė priteisti, yra nepagrįsti, nes tokių reikalavimų nebuvo.

21. Ieškovė nesutiko su atsakovo teigimu, kad perkant šį butą, pritrūko pinigų bei buvo panaudoti atsakovo motinos O. K. notariškai patvirtinta sutartimi dovanoti pinigai (36 000 Lt). Santuokos metu įgytas butas (duomenys neskelbtini), yra bendras šeimos turtas. Atsakovo pateiktos personalinės įmonės 1995 ir 1996 metų deklaracijos neįrodo, kad E. K. pritrūko lėšų butui (duomenys neskelbtini) pirkti. Tuo laikotarpiu videotekos metinės pajamos siekė 180 tūkst. Litų, todėl Pateiktos deklaracijos neatitinka realybės. Neapskaitytos verslo pajamos buvo legalizuojamos artimųjų (tėvų) dovanojimo sandoriais, kurie buvo neapmokestinami.

22. Ieškovė nurodė, kad Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta piniginių lėšų dovanojimo paskirtis, į bylą nėra pateikta piniginių lėšų kilmę patvirtinančių įrodymų, sandoris niekada nebuvo atsakovo uždeklaruotas, jis sudarytas daugiau nei prieš keturis mėnesius iki buto pirkimo. Atsakovas šių pinigų neįnešė į savo banko sąskaitą. Lietuvoje litas buvo įvestas tik nuo 1993 birželio 25 d., t.y. prieš tris metus iki sandorio sudarymo. Abu tėvai buvo neįgalūs, 82 metų ir 75 metų amžiau, pensiją gaudavo labai mažą, sunkiai vaikščiojo, reikalingi globos. Neįtikėtina, kad nuo lito įvedimo Lietuvoje per metus O. K. sukauptų daugiau nei 12 tūkstančių litų. Jokių santaupų uošviai neturėjo, ir jokios dovanos sūnui nedavė.

23. Ieškovės tvirtinimu, bendromis lėšomis ginčo butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo iš esmės pagerintas bendrais šeimos pinigais. Butai 1996 metais, kuriuose gyveno asocialūs asmenys, buvo itin blogos būklės, o dabar skirti nuomai, daugumoje užsieniečiams. Todėl nesutinka su atsakovo pageidavimu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant butą (duomenys neskelbtini).

24. Visą laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki dabar E. K. gavo pajamas iš bendros jungtinės nuosavybės turto nuomos. Remiantis banko išrašų nuo 2019 birželio 6 d. iki 2021 gegužės 7 d. duomenimis, E. K. gautos pajamos už bendros jungtinės nuosavybės turto nuomą sudarė 33072 eurų. Kadangi E. K. nepateikė verslo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas pagrįstai išskaičiavo ½ šios sumos administravimo kaštams padengti. I. K. priklauso 1/2 likusios pajamų dalies.

25. Atsakovas, ignoruodamas priteistą turtą, jo vertes, vis vien nepagrįstai prašo jam iš ieškovės priteisti 26 221 Eur piniginę kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismo padaryta aritmetinė klaida, vietoje 14537 eurų, kur turėjo būti 7268,50 eurų, tai apeliacinio skundo nereikėjo teikti, nes tai galėjo būti ištaisyta vadovaujantis CPK 276 str.

Šalies argumentai

27. Ieškovė su prašymu išdėstyti priteistos piniginės kompensacijos dydį per 24 mėnesius nesutiko, nes serga sunkia liga, tačiau vis vien dirba. Atsakovas kažkodėl jau tiek metų nedirba, nors guodžiasi, kad nuomos verslas buvo beveik nutrūkęs. Tačiau vietoje to, kad jau seniai galėjo išsituokti bendru sutikimu ir tai būtų beveik nieko nekainavę, turėjo pinigų sumokėti advokatei 7493,25 Eur, dar papildomų išlaidų, kur visos išlaidos sudarė 11 086,25 eurų, dabar dar turėjo lėšų apeliaciniam procesui, tai parodo, kad atsakovas turi pinigų ir privalo su ieškove atsiskaityti be jokių išdėstymų.

28. Ieškovė prašė atmesti atsakovo prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo ir nurodė, kad atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laiką iki paskutiniojo teismo posėdžio 2022 kovo 23 d. naudojosi advokato paslaugomis, todėl turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą laiku pateikti dokumentus. Atsakovas neįrodė nei vienos priežasties, kodėl apeliacinis teismas turėtų priimti naujus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. Atsakovas prašo teismo priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus - lenteles, kuriose susistemintos buto nuomos pajamos ir išlaidos bei pagal tai paskaičiuotas atsakovo pelnas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2022 m. kovo 22 d., atsakovo AB SEB banko sąskaitos išrašus, atsakovo ir ieškovės atstovių advokačių susirašinėjimus derybų procese bei E. K. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) 1995 metų ir 1996 metų 1 pusmečio pajamų deklaracijas.

28. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

31. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos truko daugiau kaip du metus, taigi buvo visos galimybės pateikti įrodymus kokius tik pageidavo atsakovas. Be to, 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdyje buvo sprendžiamas atsakovo banko sąskaitų išrašų prijungimo klausimas ir teismas atsisakė priimti šiuos įrodymus, nes vien tik banko sąskaitos išrašai apie visas sąskaitoje atliktas operacijas nepatvirtina atsakovo patirtų išlaidų nuomojamų butų eksploatavimui.

32. Apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyje, kurioje i) buvo nuspręsta neįtraukti į turto balansą Nekilnojamojo turto registre neregistruotą ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini) bei dėl negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) vertės, ii) dėl kompensacijos ieškovei už vandentiekio įvedimą sklype (duomenys neskelbtini), iii) dėl atsakovo motinos O.K. pinigų dovanojimo atsakovui butui (duomenys neskelbtini) įsigyti sutarties realumo ir butų pagerinimo bendromis lėšomis, iv) dėl kompensacijos ieškovei už atsakovo gautas buto nuomos pajamas šalims gyvenant skyrium, v) dėl kompensacijos paskaičiavimo klaidų teismo sprendime, vi) dėl teismo sprendimo (ne)išdėstymo.

Dėl nekilnojamojo turto vertinimo

33. Apelianto teigimu teismas privalėjo į dalintino turto balansą įtraukti ir šalių ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kuris neregistruotas Nekilnojamojo turto registre (nesuformuotas kaip nekilnojamojo turto vienetas), rinkos vertės sumą.

34. Teismo eksperto J. J. 2020 m. gruodžio 20 d. teismo ekspertizės akte Nr. 02 nurodoma, kad prie vakarinės sklypo kraštinės esantis negyvenamasis pastatas - ūkinis pastatas neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo bendras užstatymo plotas nežinomas, todėl ekspertizės akte nevertinamas.

35. Atsakovo prašymu buvo skiriama pakartotinė teismo ekspertizė. Atsakovas nesutiko su teismo eksperto J. J. dviejų turto vienetų nustatytomis vertėmis ir šiems objektams - negyvenamajai patalpai (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), prašė ekspertizės. Teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę. Todėl 2021 rugpjūčio 3 d. teismo ekspertas M. K. abu objektus - sklypo (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios paskirties patalpos (duomenys neskelbtini), vertes nustatinėjo pakartotinai. Su šio eksperto patikslintomis vertėmis abi pusės sutiko. Turto vertė buvo objektyviai įvertinta ir paskaičiuota.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde rašo, kad nesutinka su turto (duomenys neskelbtini), vertinimu, nes kartu su 2022 m. sausio 5 d. prašymu yra pateikęs šio turto vertinimą - 2021 m. spalio 12 d. UAB „Centro kubas- nekilnojamasis turtas” nekilnojamojo turto vertintojo I. M. konsultaciją dėl turto kainos rinkoje (18000 – 22000 EUR atkuriamoji vertė, 6000 EUR rinkos vertė).

37. Atsakovas tvirtina, jog preliminariais turto vertintojų duomenimis, ūkinio pastato vertė yra 20 000 EUR, skirti šio statinio ekspertizę (turto vertinimą) atsakovas teismo neprašė. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu dėl ūkinio pastato rinkos vertės įtraukimo į dalintino turto balansą. Teismo ekspertai šio statinio nevertino, šalys neprašė atlikti papildomą ekspertizę, todėl teismas pagrįstai neįtraukė į dalintino turto balansą. Atsakovo pateikta UAB „Centro kubas- nekilnojamasis turtas” konsultacija nepagrįsta jokiais šaltiniais, kurių pagrindu nustatytos vertės, todėl neturi įrodomosios reikšmės.

38. Ieškovė, remdamasi į bylą pateiktomis pastato fotonuotraukomis tvirtino, kad šis ūkinis pastatas yra bevertis (ieškovės pateiktose nuotraukose matosi, kad sienų rąstai pažeisti puvinio, sienų tinkas apiręs, matomos gausių užliejimų žymės). Pagal byloje pateiktas nuotraukas spręstina, kad ūkinis pastatas yra senos statybos, menkavertis rastinis tvartas, faktiškai yra sodybos gyvenamojo namo, kuriame yra šalių dalinamas butas, priklausinys. Byloje nėra duomenų, ar ūkiniu pastatu naudojosi ginčo šalys, ar kiti gyvenamojo namo patalpų savininkai (pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką tik dalis ūkinio pastato patenka į ginčo šalių naudojamą sklypo dalį).

39. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), todėl nesant pakankamai duomenų apie šalims priklausančioje žemės sklypo dalyje statinio konstrukcijų vertę, teismas pagrįstai ūkinio pastato neįtraukė į dalintino turto balansą.

Dėl atsakovo motinos O.K. pinigų dovanojimo atsakovui sutarties

40. Apelianto teigimu, atsakovo asmeninės lėšos 36000 litų notariškai patvirtinta sutartimi dovanotos jau mirusios atsakovo motinos O. K. buvo panaudotos įgyjant butą (duomenys neskelbtini), todėl ši suma įtrauktina į kompensacijų balansą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad piniginių lėšų dovanojimo sutartyje, patvirtinančioje lėšų dovanojimo faktą, nėra nurodytas piniginių lėšų dovanojimo tikslas (paskirtis), į bylą nėra pateikta piniginių lėšų kilmę patvirtinančių įrodymų.

41. Ieškovė nurodė, kad šalių ginčo pradžioje neneigė pinigų dovanojimo fakto, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu nesutiko su atsakovo teigimu, kad perkant šį butą, pritrūko pinigų bei buvo panaudoti atsakovo motinos O. K. dovanoti pinigai (36 000 Lt). Ieškovė pradinę poziciją palaikė dėl intensyvaus ieškovo spaudimo šalių konflikto pradžioje. Vėliau atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad santuokos metu įgytas butas (duomenys neskelbtini), yra bendras šeimos turtas.

42. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo pateiktos personalinės įmonės (pripažintina sutuoktinių nuosavybe) 1995 ir 1996 metų deklaracijos neįrodo, kad E. K. pritrūko lėšų butui (duomenys neskelbtini) pirkti, o neapskaitytos pajamos buvo legalizuojamos artimųjų (tėvų) dovanojimo sandoriais, kurie buvo neapmokestinami. Tuo laikotarpiu šeimos turėto videotekos verslo metinės pajamos siekė 180 tūkst. litų, bet tuo metu nebuvo naudojamas kasos aparatas, pajamų deklaracijose pardavimai buvo nurodomi gera valia nurodant sumą. Dažnai įrašyta suma atitikdavo patirtas sąnaudas, todėl finansinių metų gale nereikėdavo mokėti pelno mokesčio. Pateiktos deklaracijos apie nepelningą veiklą abejotinos.

43. Apeliantas teigė, kad dovanoti pinigai jam perduoti asmeniškai. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamos sutuoktiniui dovanotos lėšos po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 42 punktas).

44. Teisėjų kolegija pripažįsta įtikinamais ieškovės argumentus, kad Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta piniginių lėšų dovanojimo paskirtis, į bylą nėra pateikta piniginių lėšų kilmę patvirtinančių įrodymų, sandoris niekada nebuvo atsakovo deklaruotas, jis sudarytas daugiau nei prieš keturis mėnesius iki buto pirkimo. Atsakovas šių pinigų neįnešė į savo banko sąskaitą. Lietuvoje litas buvo įvestas tik nuo 1993 birželio 25 d., t.y. prieš tris metus iki sandorio sudarymo. Nebuvo paneigti ieškovės teiginiai, kad abu tėvai buvo neįgalūs, vyresnio amžiaus, pensiją gaudavo labai mažą, buvo reikalingi globos, neįtikėtina, kad nuo lito įvedimo Lietuvoje per metus O. K. sukauptų daugiau nei 12 tūkstančių eurų. Taigi, santaupų uošviai neturėjo, ir jokios dovanos sūnui nedavė.

45. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada dėl atsakovo motinos skolintų lėšų atsakovui asmeniškai šiam ginčo butui įgyti, jog ieškovas neįrodė, kad šios lėšos buvo faktiškai perduotos atsakovui asmeninėn nuosavybėn.

Dėl kompensacijos ieškovei už vandentiekio įvedimą sklype (duomenys neskelbtini).

46. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateikė įrodymus, kad šalims gyvenant skyriumi (nuo 2019-06-09) yra sumokėjusi už vandentiekio įrengimą (duomenys neskelbtini) - 2 400 EUR (bankinius pavedimus), todėl pagrįstai prašo nustatyti, kad ieškovė investavo 1 200 EUR asmeninių lėšų į atliktus pagerinimus (vandens įvedimą), turėjusius įtakos aptariamo nekilnojamojo turto vertės padidėjimui.

47. Atsakovas su šia sprendimo dalimi nesutinka, nes mano, kad teismas nesiaiškino, ar šie vandentiekio darbai buvo būtini, kodėl mokėta sodo kaimynui A. D., kad vandentiekis nebuvo reikalingas, nes buvo naudojamasi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vandentiekiu, ieškovė nesitarė dėl pagerinimo darbų su atsakovu, iš kokių pinigų mokėjo ieškovė už darbus. Atsakovas remontavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) bute, bet jis neprašė priteisti iš ieškovės jam.

48. Atsakovo motyvai yra nepagrįsti, nes 2021 m. buvo atliktas pagerinimas sklype, (duomenys neskelbtini), įvestas ir prijungtas prie miesto tinklų vandentiekis (2021 m. vasario 11 d. UAB „Vilniaus vandenys” sutartis Nr. PV1- 14897 pridėta prie bylos).

49. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad ieškovės atliktos investicijos įvedant Vilniaus miesto tinklų vandentiekį į sklypą (duomenys neskelbtini) ir jo prijungimas prie miesto tinklų padidino šalių turto rinkos vertę. 2021 m. rugpjūčio 3 d. atliktame teismo eksperto M. K. turto vertės ekspertiniame tyrime (ekspertizės akte) konstatuota, kad sklype yra elektros tiekimas ir vandentiekio komunikacijos. Vandentiekio įvedimo ir prijungimo prie miesto tinklų kaštai sudarė 2400 EUR. Patikslinto ieškinio 18 priede yra pateikti banko išrašai apie pervedimus į sklypo bendrasavininko A. D. sąskaitą už vandentiekio įvedimą ir prijungimą prie miesto vandens tiekimo tinklų. Teisme parodymus davė ir liudytojas R.D., kuris patvirtino, kad vandentiekis buvo laikinas ir, kad reikėjo būtinai jungtis bei patvirtino, kad jis iš tikrųjų yra įdiegtas. Atsakovas nepaneigė ieškovės argumento, kad į sklypą buvo būtina įvesti vandentiekį, kadangi ŽŪB „(duomenys neskelbtini) ” vandenį tiekė laikinai, gera valia, be jokios juridinės sutarties. Pasikeitus bendrovės pozicijai, vandens tiekimas buvo sustabdytas, ir vienerius metus vandens tiekimo nebuvo iš viso. Taigi, tiek rašytiniai, tiek ir šalių parodymai įrodo, kad vandentiekis įrengtas už ieškovės lėšas.

50. I. K. priklauso 1/2 patirtų išlaidų kompensaciją iš viso 1200 eurų. Teismas pagrįstai sprendė, kad sumokėta asmeninėmis lėšomis, nes byloje nėra ginčo, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio šalys gyveno atskirai ir nebevedė bendro ūkio. Ieškovė uždirba po 1200 eurų per mėnesį, todėl per tą laikotarpį, kai gyveno atskirai, tikrai galėjo sumokėti 2400 eurų.

51. Ginčo šalys pačios savarankiškai renkasi kokius ieškinio reikalavimus reikšti, todėl atsakovo argumentai dėl įdėtų pagerinimų į butą (duomenys neskelbtini), už kuriuos kompensacijų atsakovas neprašė priteisti, yra nepagrįsti, nes tokių reikalavimų nebuvo.

Dėl kompensacijos ieškovei už atsakovo gautas buto nuomos pajamas

52. Byloje nustatyta, kad visą laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki dabar E. K. gavo pajamas iš bendros jungtinės nuosavybės turto nuomos. Remiantis banko išrašų nuo 2019 birželio 6 d. iki 2021 gegužės 7 d. duomenimis, E. K. gautos pajamos už bendros jungtinės nuosavybės turto nuomą sudarė 33072 eurų. Kadangi E. K. pirmosios instancijos teismui savalaikiai neteikė verslo išlaidas pagrindžiančių dokumentų bei paskaičiavimų teismas, pasinaudodamas teismo diskrecijos teise ir bendraisiais teisės principais (CK 1.5 straipsnis) pagrįstai išskaičiavo iš šios sumos 1/3 dalį administravimo kaštams padengti ir sprendė, kad I. K. priklauso 1/2 likusios pajamų dalies.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

53. CPK 284 straipsnyje įtvirtintos normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl ji taikytina tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

54. Atsakovas prašė jam išdėstyti priteistos piniginės kompensacijos dydį per 24 mėnesius. Ieškovė su šiuo prašymu nesutinka, nes serga sunkia liga, tačiau vis vien eina į darbą. Atsakovas daug metų nedirba, nors guodžiasi, kad nuomos verslas buvo beveik nutrūkęs. Tačiau vietoje to, kad seniai galėjo išsituokti bendru sutikimu ir tai būtų daug nekainavę, turėjo pinigų sumokėti advokatei 7493,25 Eur, dar papildomų išlaidų, kur visos išlaidos sudarė 11 086,25 eurų, dabar dar turėjo lėšų apeliaciniam procesui, tai parodo, kad atsakovas turi pinigų ir privalo su ieškove atsiskaityti be jokių išdėstymų. Atsakovas ilgą laiką vienas naudojosi užgyventu turtu, todėl privalo vykdyti teismo sprendimą.

55. Teismas sutinka su ieškovės argumentais. Atsakovas yra verslininkas, visą ginčo laikotarpį ir šiuo metu užsiima pelninga trumpalaike buto Senamiestyje nuoma. Atsakovas turi galimybę gauti nuolatines nemažas pajamas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą paneigti teismo privalomumo principą. Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nepagrįstas.

Dėl bylos baigties

56. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad ginčo turto vertės ir kompensacijų sumos nustatytos tinkamai, todėl apelianto prašymas pakeisti sprendimą ir priteisti iš ieškovės 26 221 Eur piniginę kompensaciją nepagrįstas. Apeliacinis skundas atmetamas ir sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.

57. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 97 ir 103 punktuose atsakovo mokėtinos kompensacijos ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį natūra dydį apskaičiavo netinkamai - iš atsakovo tenkančios turto vertės atėmė ieškovei tenkančio turto vertę, ir gauto skirtumo nepadalino iš dviejų. Apeliantas nurodė, kad ištaisant aritmetinę klaidą, ieškovei atsakovo mokėtinos kompensacijos dydis už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį natūra turėtų būti 7 268.50 Eur ((218 000 Eur - 203 463 Eur) / 2 = 7 268,5 Eur), o ne 14 537 Eur.

58. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas sudarė šalių turto balansą (CK 3.118 straipsnis): šalims natūra priteistas sprendimo 96 punkte nurodytas turtas: ieškovei 203 463 EUR, atsakovui – 218 000 EUR vertės; ieškovei iš atsakovo priteistina 14 537 EUR piniginė kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį natūra ir 11 024 EUR piniginė kompensacija už jungtinės nuosavybės nuomos pajamas, iš viso 25 561 EUR. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pareikšti reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo atmesti kaip nepagrįsti.

59. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryto klaidingo skaičiavimo (šalims atitenkančio bendro turto skirtumas turėjo būti taip pat padlintas pusiau), vietoje 14537 EUR, turėjo būti 7268,50 EUR piniginė kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį natūra, ir 11 024 EUR piniginė kompensacija už jungtinės nuosavybės nuomos pajamas, iš viso 18292,50 EUR (11 024 EUR + 7268,50 EUR).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta situacija kvalifikuotina kaip šalių tarpusavio turto ir įsipareigojimų balanso skaičiavimo metodikos klaida, o ne aiški aritmetinė klaida, todėl negalėjo būti ištaisyta vadovaujantis CPK 276 straipsniu. Teisėjų kolegija patikslina sprendimą ir nustato, kad atsakovo ieškovei mokėtina kompensacija yra 18292,50 EUR, nors dalintino kiekviena šaliai turto suma nekeičiama.

61. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė „ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies", nors tiek ieškinio, liek priešieškinio reikalavimai sprendimu buvo tenkinti iš dalies. Sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama nurodant „ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies".

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

62. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokatės Jurgitos Lingienės teisinei pagalbai apmokėti atsakovas patyrė 1105 Eur išlaidų. Apelianto teigimu, byloje yra įrodymai apie, kad advokatės Jurgitos Lingienės teisinei pagalbai apmokėti byloje iš viso turėjo 7 493,25 Eur išlaidų (įrodymai teismui pateikti kartu su 2022 m. sausio 5 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (6 888,25 Eur) ir 2022 m. kovo 22 d. papildomu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (605 Eur)). Taigi, byloje iš viso turėjo 11 086,25 Eur (7 493,25 Eur atstovavimo išlaidų + 755 Eur už konsultacinę išvadą + 1 800 Eur už teismo ekspertizę + 1 038 Eur žyminio mokesčio išlaidų) atstovavimo, bylinėjimosi ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Bylos medžiagoje nėra įrodymų apie 1105 Eur viršijančias išlaidas atsakovo advokatės pagalbai apmokėti. Kiti apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo susiję su prielaida, kad apelianto apeliacinis skundas visiškai patenkintas, todėl atmetami.

63. Kaip nurodyta, teisėjų kolegija keičia sprendimą ir nustato, kad atsakovo ieškovei mokėtina kompensacija yra 18292,50 EUR, tačiau šis sprendimas nekeičia ieškinio ir priešieškinio patenkinimo proporcijų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeičiama.

64. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 EUR atlyginimo advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų. Atsakovas sumokėjo 1422 EUR žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmą pastraipą ir išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies”.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies septintą pastraipą ir išdėstyti sekančiai:

„Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 18292,50 EUR (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 50 ct.) piniginę kompensaciją.”

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo E. K. 700 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasRūta Latvelė