- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- e2-599-880/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00494-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Deneira“
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Deneira“ ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 31,86 Eur negrąžinto kredito, 8,04 Eur palūkanų, 2,87 Eur delspinigių, 23,17 Eur baudos, 90 Eur skolos administravimo išlaidų, 34,71 Eur išlaidų, susidariusių siekiant skolos sumokėjimo ne teismo tvarka, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
Atsakovei K. S. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka pasirašytinai (įteikta 2016 m. gegužės 7 d.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (LR CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2011 m. kovo 8 d. su pradiniu kreditoriumi UAB „Ferratum“ prisijungimo būdu nuotolinio ryšio priemonėmis pagal standartines Paskolos sutarties Bendrąsias sąlygas sudarė paskolos sutartį (el.b.l. 32-42). Atsakovė pradiniam kreditoriui 2011 m. kovo 8 d. pervedė 2,00 Lt dydžio registracijos mokestį, taip patvirtindama, kad jos paraiškoje nurodyti duomenys yra tikri ir teisingi, jog ji yra susipažinusi su paskolos sutarties bendrosiomis sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis, o pradinis kreditorius pervedė į atsakovės nurodytą banko sąskaitą 100,00 Lt (28,96 Eur) (el.b.l. 2-3). Sutarties 5.2. punktu atsakovė įsipareigojo už naudojimąsi paskola mokėti paskolos 10,01 Lt (2,90 Eur) mokestį. Atsakovė suteiktą paskolą pradiniam kreditoriui turėjo grąžinti 2011 m. kovo 23 d. bei sumokėti kreditoriui paskolos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pradiniam kreditoriui paskolą grąžino bei sumokėjo paskolos mokestį.
2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Ferratum“ ir ieškovas sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimais bei viešu skelbimu nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ bei vietiniame laikraštyje „Širvintų kraštas“, tačiau ji su ieškovu neatsiskaitė (el. b. l. 8, 11-12, 18-28).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 31,86 Eur negrąžinto kredito (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d.).
CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas – 8,04 Eur - už pavėluotą atsiskaitymą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Šalių sudarytos paskolos sutarties 8.2. punktas nustato, kad jeigu paskolos gavėjas suėjus paskolos terminui negrąžina paskolos ar jos dalies ir / ar nesumoka paskolos mokesčio ar jo dalies, jis įsipareigoja paskolos davėjui nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies, ar laiku nesumokėto paskolos mokesčio ar jo dalies, mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 8.3 punkte numatyta, kad jeigu paskolos davėjas delsia grąžinti paskolą ar jos dalį ir / ar delsia sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį ilgiau kaip 45 kalendorinių dienų po paskolos termino pabaigos, paskolos gavėjas privalo papildomai sumokėti paskolos davėjui vienkartinę 23,17 Eur (80,00 Lt) baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių susitarimas dėl baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. ir kt.). Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovės pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), bei sudaro prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės (vartotojos) sąskaita. Toks ieškovo reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu ir tenkinamas. Teismas pažymi, kad kreditoriui prašant priteisti dviejų rūšių netesybas, civilinėje teisėje taikomas netesybų įskaitymo principas, pagal kurį kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Nagrinėjamu atveju ieškovui priteisiama 23,17 Eur (80,00 Lt) bauda, kuri apima 2,87 Eur delspinigių sumą (delspinigiai įskaitomi į priteistą baudos sumą), todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 23,17 Eur (80,00 Lt) dydžio bauda už laiku neapmokėtą skolą.
Ieškovas vadovaudamasis sutarties 8,1 punktu taip pat prašo priteisti iš atsakovės mokesčius už raginimų sumokėti skolą siuntimą atsakovei: po 11,57 Eur už išsiųstus tris raginimo laiškus, iš viso 34,71 Eur. Pagal sutarties 8,1 punktą jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos ar jos dalies ir/ar nesumoka paskolos mokesčio ar jo dalies, o paskolos davėjas išsiunčia paskolos gavėjui raginimą grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 11,57 Eur (40 Lt) už kiekvieną raginimą. Nors ieškovas prašo priteisti minėtas išlaidas, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie laiškai buvo siųsti (CPK 178 str.), kad ieškovas patyrė prašomas priteisti išlaidas būtent už raginimų siuntimą atsakovei (CPK 185 str.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog 34,71 Eur už raginimo laiškų siuntimą ieškovui iš atsakovės nepriteistini.
Ieškovas taip pat nurodo, jog sumokėjo 90 Eur skolos administravimo išlaidų, kurias prašo priteisti. Pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su kelio žalai užkirtimu ir jos sumažinimu. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad UAB „Skolų departamentas“ ir UAB „Deneira“ 2015 m. kovo 2 d. pasirašė Teisinių ir skolų administravimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 15/03/02/1 (el.b.l. 13-16). 2015 m. birželio 14 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui nurodyta, kad skolos administravimas sudaro 90 Eur. Šias išlaidas sudaro pranešimo dėl skolos administravimo parengimas ir teisinės paslaugos. Teismo manymu, vieno standartinio pranešimo skolininkui parengimo, kurio apimtis 1 A4 puslapis, nurodyta 60 Eur kaina yra neprotingai didelė. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, proceso dalyvis, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo turi tik tuo atveju, kai jam procesinius dokumentus rengia, teikia konsultacijas bei atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 str. 1 d. 9 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei nesant įrodymų, kad ieškovui teisines paslaugas suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, ieškovui nepriteistinos 90 Eur skolos administravimo išlaidos, sumokėtos UAB „Skolų departamentas“.
Taip pat teismo vertinimu, tokios išlaidos negali būti pripažintos būtinomis, nes ieškovo ūkinė – komercinė veikla yra paskolų teikimas, jų išieškojimas ir pan., kas reiškia, kad bet kokie veiksmai, susiję su skolų administravimu, išieškojimu ir pan., yra tiesioginė ieškovo veikla.
CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas pareiškė ieškinį, kurio sumą nurodė 167,51 Eur. Teismas ieškinį tenkino 63,07 Eur sumai, t. y. 37,65 procento. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 15,00 Eur. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 5,65 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Deneira“, į. k. 302880890, 31,86 Eur (trisdešimt vieną eurą 86 ct) negrąžintos paskolos, 2,87 Eur (du eurus 87 ct) palūkanų, 23,17 Eur (dvidešimt tris eurus 17 ct) baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 63,07 Eur pinigų sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2016 m. balandžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5,65 Eur (penkis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.