- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-989-210/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03751-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank AB, I. M.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4864-650/2014 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui Swedbank AB ir I. M. priešieškinį M. M., G. B., trečiajam asmeniui Swedbank AB ir institucijai, teikiančiai išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas M. M. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės I. M. kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei turto padalinimo (11–18 b. l.).
Priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu atsakovė I. M. prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti vaikų išlaikymui po 600 Lt per mėnesį, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti neturtinę žalą, paskirstyti skolinius įsipareigojimus (48–68, 69–87 b. l.).
Priešieškiniu atsakovė I. M. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –
priteisti iš ieškovo M. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 600,00 Lt kiekvienam, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove bei nustatyti iki teismo sprendimo priėmimo bendravimo su vaikais tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, nustatė šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su jų motina - atsakove I. M. iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą U. M. po 500,00 Lt, o N. M. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatė, kad ieškovas M. M. iki byloje bus priimtas sprendimas bendrauja su dukra U. M. ir sūnumi N. M. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį: šeštadienį 11 val. pasiima dukrą ir sūnų iš jų gyvenamosios vietos ir šeštadienį 17 val. grąžina dukrą ir sūnų nakvynei į jų gyvenamąją vietą (98–100 b. l.).
Šalies argumentai
Ieškovas M. M. atskiruoju skundu (101–104 b. l.) prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-16 nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka tarp M. M. ir jo vaikų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. (105–107 b. l.) nutartimi tenkino ieškovo M. M. atskirąjį skundą ir pakeitė 2014-07-16 nutartimi taikytą vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su vaikais apimtį, nustatydamas kitą ieškovo M. M. laikiną bendravimo su vaikais tvarką:
ieškovas M. M. turi teisę netrukdomai ir nevaržomai lyginėmis savaitėmis matytis su savo sūnumi N. M. ir dukra U. M. 2 kartus per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio, po 3 valandas laiko atskirai kiekvieno pasimatymo metu. M. M. pasimatymų metu pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir po pasimatymų, vaikus atveža atgal j jų gyvenamąją vietą. Pasimatymai su vaikais yra suderinami tarp M. M. ir I. M. telefonu, ar kitomis susisiekimo priemonėmis, vieną dieną prieš numatomą pasimatymą. I. M. privalo suteikti M. M. savo telefono numerį, jam pasikeitus, kitą pasikeitusį savo telefono numerį, kad užtikrinti galimybę suderinti bendravimo datą ir laiką. M. M. turi teisę nelyginėmis savaitėmis bendrauti su sūnumi ir dukra nepertraukiamai ir nevaržomai nuo šeštadienio 10:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. Šio bendravimo laikotarpiu vaikai nakvoja pas M. M..
Kitose dalyse 2014-07-16 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad ieškovui teismo sprendimu nėra apribota tėvo valdžia, nėra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ar administracines bylas dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis vaikų atžvilgiu, todėl, kad būtų uždrausta maksimaliai jam bendrauti su vaikais, turi būti nustatytos esminės sąlygos, jog bendravimas iš esmės kenkia vaikų interesams, t. y. nustatytos aplinkybės, kad tėvas vartoja prieš juos fizinį ar psichinį smurtą, ar kaip kitaip bendravimas yra žalingas vaikų sveikatai (tiek fizinei, tiek psichinei).
Teismas konstatavo, kad 2014-07-16 teismo nutartimi laikina bendravimo su vaikais tvarka pernelyg riboja ieškovo teisę matytis su abiem nepilnamečiais vaikais, kas sąlygoja tėvo ir vaikų emocinių ryšių bei santykių blogėjimą, kad nėra byloje pateikta duomenų apie ieškovo daromą žalą nepilnamečiams vaikams, kad konfliktuoja iš esmės tik pačios šalys tarpusavyje.
Teismas nurodė, kad iš esmės laikinoji apsaugos priemonė nenaikinama ir nekeičiama kita priemone, tai yra ta priemonė išlieka, tik nustatoma didesnė tos laikinosios priemonės taikymo apimtis ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (1–6 b. l.) atsakovė I. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti 2014-07-16 nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais U. M. ir N. M. tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ieškovo M. M. atskirojo skundo, nes ieškovas praleido įstatymų nustatytą septynių dienų nutarties apskundimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.
Šalies argumentai
2. Iš skundžiamos nutarties neaišku ką pirmosios instancijos teismas padarė, nes vienoje nutarties vietoje teismas nurodo, kad sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka pats pasinaikina skundžiamą nutartį, o kitoje vietoje pirmosios instancijos teismas jau nurodo, kad 2014-07-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka keičiama. Tuo pačiu konstatuotina, kad iš esmės laikinoji apsaugos priemonė nenaikinama ir nekeičiama kita priemone, tai yra ta priemonė išlieka, tik nustatoma didesnė tos laikinosios priemonės taikymo apimtis ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tačiau bendravimo su vaikais tvarka, nustatyta 2014-07-16 nutartimi, 2014-08-22 nutartimi buvo ne išplėsta, bet pakeista visiškai nauja bendravimo tvarka (pilnai tenkintas ieškovo pasiūlytas bendravimo variantas).
3. Pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovės, kad ieškovas prašo teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita ir nesuteikė jai galimybės pareikšti prieštaravimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodė, kad skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, nes to nenumato LR CPK 152 straipsnio 4 dalis. Be to, net nesant ieškovo prašymo, teismas leido nutartį vykdyti skubiai, nors paprastai nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims.
5. Pirmosios instancijos teismas priėmė 2014-08-22 nutartį tam nesant jokio faktinio pagrindo, skubotai, apie laikinųjų apsaugos priemonių keitimą nepranešus atsakovei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką, remdamasis melagingomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais. Teismas neįvertino to, kad nuo 2014 metų birželio mėnesio 7 d. ieškovas gyvena su kita moterimi ir jos vaiku, kurie vaikams yra svetimi žmonės, tokia aplinka traumuoja vaikus, bendravimo tvarkos su nakvyne nustatymas dar labiau traumuos vaikus, padarys dar didesnę psichologinę traumą, žalos vaikų psichiką, ypač dukters U.
6. Ieškovas M. M. neleistinai pradėjo daryti psichologinį poveikį dukrai, piktnaudžiauja savo tėvo valdžia, todėl atsakovė buvo priversta prašyti teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vaikai nenori būti pas ieškovą, juo labiau pas jį miegoti, kai su ieškovu yra jo draugė R. G. bei jos sūnus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (109–110 b. l.) ieškovas M. M. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad atskirajame skunde atsakovė nurodo nebūtas, išgalvotas aplinkybes ir faktus, prie kurių bando taikyti materialines teisės normas bei teismų praktiką, teigdama, jog jų nesilaikė teismas. Ieškovas neturi sugyventinės ir su ja negyvena. D. U. jaučiasi labai gerai su savo tėvu ir bendraujant su ja nekyla jokių problemų. Šis bendravimas nepažeidžia jokių vaiko interesų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas.
A. I. M. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį skundžia dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik nurodytoje dalyje.
LR CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Atsakovė I. M. priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nurodydama, jog ieškovas M. M. savo tėvo valdžią naudoja priešingais nepilnamečių vaikų N. ir U. interesais, elgiasi neprognozuojamai, nuteikinėja dukrą prieš atsakovę, pasiėmęs dukrą bendravimui, kartu su savo motina ir drauge R. imituoja „teismo procesą“, aiškindami dukrai kad ji turėtų sakyti, jog nori gyventi su tėčiu, dukrai esant su tėčiu mergaitė verčiama meluoti savo motinai, neatsiliepti telefonu ir pan.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės I. M. argumentus, 2014 m. liepos 16 d. nutartimi tenkino jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatydamas su jų motina I. M., priteisdamas vaikams laikiną išlaikymą, nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką: kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį 11 val. ieškovas M. M. pasiima dukrą ir sūnų iš jų gyvenamosios vietos ir šeštadienį 17 val. grąžina dukrą ir sūnų nakvynei į jų gyvenamą vietą (98–100 b. l.).
Šiaulių apylinkės teismas, 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, sutikdamas su ieškovo M. M. atskiruoju skundu, pakeitė 2014-07-16 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su vaikais apimtį, nustatydamas, jog ieškovas M. M. lyginėmis savaitėmis su savo sūnumi ir dukra netrukdomai matosi 2 kartus per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio po 3 valandas kiekvieno pasimatymo metu, nelyginėmis savaitėmis – nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. Šio bendravimo laikotarpiu vaikai nakvoja pas M. M. (105–107 b. l.).
Apeliantė I. M., nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, prašydama ją panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. 2014-10-10 ir 2014-11-05 prašymais apeliantė prašė prijungti papildomus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais įrodymais, nagrinėjant atskirąjį skundą (115–120, 121–126).
Atskirajame skunde apeliantė nurodė aplinkybes apie ieškovo daromą psichologinį poveikį dukrai, apie piktnaudžiavimą tėvo valdžia, apie vaikų nenorą bendrauti su ieškovo drauge R. G., o taip pat apie vaikų nenorą nakvoti jiems svetimoje aplinkoje su svetimais žmonėmis. Minėtas aplinkybes patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai. Atsakovės pateiktame Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2014 m. spalio 25-26 d. šalių dukrai būnant pas tėvą, ieškovo draugė sudavė dukrai U. su medine pakaba per nugarą. Grįžusi namo, mergaitė visą pusdienį pragulėjo lovoje, nenorėjo keltis, gulėjo tik ant pilvo atsigulusi, nes kitaip skauda. Vaiko gydytoja diagnozavo nugaros sumušimą, paskyrė vaistus (122 b. l.). 2014-10-28 Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą įrodo, kad Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal I. M. protokolą-pareiškimą pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 dalį (123 b. l.). Medicinos psichologė D. G.-Š., atsakydama į advokatės D. O. paklausimą nurodė, kad U. M. kreipėsi dėl šiuo metu išgyvenamų intensyvių jausmų, kuriuos sąlygojo: tėvų skyrybos, priverstinis bendravimas su tėvo sugyventine ir patirtas fizinis bei psichologinis smurtas. Fizinis smurtas ir psichotrauma atsispindi mergaitės piešinyje ir pasakojime. Nurodė, kad šiuo metu mergaitė verksminga, nerimastinga, baiminga dėl grėsmės pakartotinai patirti smurtą, tiek pačiai, tiek broliui. Pasimatymų su tėvu metu mergaitė išgyvenanti prieštaringus jausmus: iš vienos pusės baimę, grėsmę dėl anksčiau minėtų aplinkybių ir grėsmę nepaklusus tėvui bei jo sugyventinei, prarasti tėvą. Mergaitė taip pat jaučia meilės šilumos, ilgesio jausmus tėvui, kuriuos sunku realizuoti, nes pasimatymų metu yra priversta bendrauti su tėvo sugyventine ir jos vaiku (124 b. l.). Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog dukra U. skaudžiai išgyvena tėvų skyrybas, nori bendrauti ir su mama ir su tėčiu, tačiau nenori bendrauti su tėčio drauge ir jos sūnumi. Atsakovės teigimu, tėtis su vaikais neišbūna jiems skirto laiko, vaikai vežami ir paliekami ieškovo motinai, M. M. nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsakovės teigimu, M. M. 2014 m. rugsėjo 13-14 d bendravo su vaikais, vaikai buvo grąžinti sušalę, pavargę, neišsimiegoję, sūnui N. sukilo temperatūra, abu vaikai susirgo, nelankė ugdymo įstaigų. Analogiška situacija pasikartojo 2014 m. rugsėjo 27-28 dienomis (117–120 b. l.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad tėvo bendravimas su dukra daro neigiamą poveikį nepilnametės fizinei, psichinei ir emocinei būklei, o tai prieštarauja vaiko interesams. Mažametis sūnus N. yra trijų metų amžiaus, jam reikalinga nuolatinė mamos priežiūra ir rūpinimasis, stabili aplinka, kurioje jis jaustųsi saugus, o pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas traumuoja mažametį vaiką. Ilgalaikis vaikų atskyrimas nuo motinos sukelia vaikams stresą, paskatina nervingumą, irzlumą. Atsakovės teigimu, duktė U. nori būti su mama, savaitgaliais susitikti su tėčiu, nakvoti nori savo lovoje, savo aplinkoje, o ne tarp svetimų žmonių. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių (9 m. ir 3 m.) mano, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-22 nutartimi nustatyta bendravimo su mažamečiais vaikais tvarka neatitinka mažamečių vaikų interesų, todėl nustatytinas minimalus vaikų ir tėvo bendravimas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atskirasis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, tačiau pastebi, kad šis terminas praleistas labai nežymiai (1 diena). Nors ieškovas ir praleido įstatymų nustatytą terminą, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip proceso vilkinimas, ir negali riboti šalies teisės būti išklausytam.
Atskirąjį skundą apeliantė grindžia ir tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje netinkami taikė LR CPK 334 str. 2 dalies 1 punktą, 148 straipsnio 1 dalį bei 152 str. 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.
LR CPK 334 straipsnio 2 d. 1 p. numato, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų LR CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.
Iš pirmosios instancijos teismo 2014-08-22 nutarties matyti, kad teismas sutiko su ieškovo M. M. atskiruoju skundu, nes 2014-08-22 nutartimi nustatė bendravimo su vaikais tvarką, nurodytą, būtent, ieškovo M. M. atskirajame skunde. Sutikdamas su atskiruoju skundu, teismas turėjo panaikinti 2014-07-16 nutartį. Nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad iš esmės laikinosios apsaugos priemonės nenaikinamos ir nekeičiamos, tik nustatoma didesnė laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo teismo argumentu nesutinka. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nedviprasmiškai nurodyta, jog teismas keičia 2014-07-16 nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių apimtį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad ieškovo M. M. pateikta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų teisių ir interesų. Labiau nepilnamečių vaikų teises ir interesus atitinka atsakovės I. M. pateikta bendravimo su vaikais tvarka, nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2014-07-16 nutartimi.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, naikina pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – atmeta ieškovo M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (LR CPK 337 str. 1 d., 2 p.). Panaikinus Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-22 nutartį, šalys turi vadovautis bendravimo su vaikais tvarka, nustatyta 2014 m. liepos 16 d. nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.