- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- A20.-508-749/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01337-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Pareiškėjas
- R. J.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovui advokatui Ž. R., nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimu R. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, teisės vairuoti atėmimo pradžią skaičiuojant po nutarimo įsiteisėjimo ir vairuotojo pažymėjimo pateikimo Kelių policijos tarnybai dienos.
Skundžiamą nutarimą Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą. Nutarimas įsiteisėjo nuo paskelbimo momento.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė tenkinti R. J. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir ją nutraukti, visiškai pritardamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimams.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartimi tenkintas Institucijos teikimas dėl paskirtos baudos pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus, nes R. J. sumokėjo tiktai 192 eurus ir daugiau baudos nemokėjo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimu pažeidėjui R. J. paskirta ir likusi neišieškota 808 Eur bauda jo rašytiniu sutikimu pakeista į 161 valandų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant juos atlikti per 10 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
2018 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria atmetė R. J. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
2018 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria atmetė R. J. prašymą padarytą veiką perkvalifikuoti pagal ANK 426 str. ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. R. J. šį sprendimą skundė Panevėžio apygardos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi skundą atmetė.
2019 m. gegužės 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas trečiasis R. J. prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, kuriame jis nurodo, kad šiuo metu yra praėję žymiai daugiau nei pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, šiuo laikotarpiu naujų pažeidimų pareiškėjas nepadarė, atliko jam paskirtus viešuosius darbus. R. J. nurodo, kad yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl rankos traumos tik iš dalies darbingas. Prašyme pareiškėjas nurodo ir tai, kad jo sutuoktinės motina yra neįgali, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Kadangi sutuoktinės darbas susijęs su išvykimais į kitus miestus, dažniausiai jos motina rūpintis bei nugabenti į gydymo įstaigas tenka R. J. Be to, pareiškėjas augina nepilnametį vaiką. Taip pat R. J. teigia, jog šiuo metu neturi jokių galimybių įsidarbinti, kadangi visi darbdaviai reikalauja, kad vadybininkas, tiekėjas ar kitas darbuotojas turėtų galimybę pats vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas nurodo, jog nuolat patiriami nepatogumai, turėtos papildomos išlaidos, gėda prieš šeimą ir draugus padarė labai didelį poveikį, todėl ateityje pažada elgtis labai apdairiai bei atsakingai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į R. J. prašymą nurodė, kad pareiškėjas padarė vienus pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra. Atkreipia dėmesį, jog R. J. niekada nepripažino jam pareikštų kaltinimų, nors pažeidėjo kaltė buvo visiškai įrodyta.
Teismo posėdžio metu R. J. palaikė savo prašymą, prašė jį tenkinti.
Jo atstovas advokatas Ž. R. prašė R. J. prašymą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
ATPK 329 straipsnis numatė, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Iš bylos duomenų matyti, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas R. J. skaičiuojamas nuo nutarimo, kuria paskirta nuobauda, įsiteisėjimo ir vairuotojo pažymėjimo pateikimo pareigūnams dienos. Iš į bylą pateikto Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. birželio 10 d. pažymėjimo (19-21 b. l.) matyti, jog R. J. žinojo teismo sprendimą, nes jį po paskelbimo pasiėmė asmeniškai (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-1665-749-2016 118 lapas), jį analizavo bei skundė apeliacine tvarka, taip pat prašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl negali būti vertinamas kaip teisingas R. J. 2019-06-27 teismo posėdžio metu pasakytas teiginys, jog jis nežinojo teismo sprendimo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžia skaičiuojama nuo nutarimo įsiteisėjimo ir vairuotojo pažymėjimo pateikimo pareigūnams dienos. Jis neįvykdė teismo sprendimo ir nepateikė Institucijai vairuotojo pažymėjimo, kai turėjo pateikti tuoj pat po teismo nutarimo įsiteisėjimo, tai yra 2016 m. gruodžio 20 d., taip pat nėra jokių duomenų, jog vairuotojo pažymėjimas būtų pamestas ar kitaip prarastas (19-21 b.l.).
Taip pat nevertinamas kaip teisingas 2019-06-27 teismo posėdžio metu R. J. išsakytas teiginys, jog jis patį pirmą kartą, kai buvo iškviestas pas pareigūnus dėl sukelto autoįvykio ir pasišalinimo iš jo, išeidamas iš kabineto pareigūnei ant stalo paliko savo vairuotojo pažymėjimą ir daugiau jo nematė bei juo nesinaudojo. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1665-749-2016 esančio Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos tyrėjos M. N. tarnybinio pranešimo (15-16 b.l.) matyti, jog R. J. išėjo iš jos kabineto net jai nespėjus paprašyti vairuotojo pažymėjimo, dėl to vairuotojo pažymėjimas nebuvo pridėtas prie administracinio teisės pažeidimo bylos. Taip pat iš paminėto 2019-06-10 Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. pažymėjimo matyti, jog teismo sprendimo R. J. neįvykdė bei vairuotojo pažymėjimo nepateikė, jis nebuvo pamestas ar kitaip prarastas. Be to, iš paminėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1665-749-2016 esančio 2016-09-19 teismo posėdžio protokolo (90 b.l.) matyti, jog R. J. per atstovę advokatę R. B. (dalyvaujant ir advokatės prašymą palaikant pačiam R. J.) teismui pateikė kopijas dokumentų (net asmeninių, kurių teismas net neprašė ir kurių advokatė negalėjo turėti), tame tarpe ir automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo bei savo vairuotojo pažymėjimo kopiją (88 b.l.). Į teismo klausimą R. J. 2019-06-27 posėdžio metu atsakė, jog ne jis pateikė paminėtas dokumentų kopijas ir apie jas nieko nesakys. Remiantis šiais duomenimis preziumuojama, jog R. J. naudojosi vairuotojo pažymėjimu visą laiką iki pat jo galiojimo pabaigos – 2017 m. spalio 4 d., o naujas pažymėjimas išduotas nebuvo.
Paneigtinas R. J. atstovo advokato Ž. R. išsakytas teiginys, jog, kadangi pareigūnai nekvietė R. J. ir nepareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, todėl negalima tvirtinti, jog jis naudojosi vairuotojo pažymėjimu iki 2017-10-04, kol jis nustojo galioti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 682 straipsnį (nuo 2017-01-01 iki 2019-01-01 galiojusi įstatymo redakcija) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas. Ir tik nuo 2019-01-01 galiojanti įstatymo redakcija numatė kitokią tvarką (Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą). Taigi, pareigą pateikti pažymėjimą ir pagal įstatymą, ir pagal teismo sprendimą turėjo pats R. J., o ne Institucijos pareigūnai.
Sprendžiant, ar yra įvykdyti visi formalūs ATPK 329 straipsnio reikalavimai, t. y. ar praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, jis skaičiuojamas būtent nuo 2017 m. spalio 4 d. Prašymo padavimo datai R. J. turėjo būti mažiausiai atlikęs 21 mėn. nuobaudos, tai yra prašymo pagrindas atitinka formalų pusės termino reikalavimą tik nuo 2019 m. liepos 4 d.
Teismas vertina ir kitus R. J. prašyme nurodytus pagrindus. Specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu Lietuvos Respublikoje naujų teisės pažeidimų jis nepadarė, tačiau iš ATPK 329 straipsnio analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos taikomos įvertinus pažeidėjo asmenybę, nustačius, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą motyvuojamas tuo, kad teisė vairuoti R. J. bus reikalinga atliekant tiesiogines pareigas darbovietėje, kadangi jis ketina įsidarbinti vadybininku, tiekėju ar pan., be to, teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga rūpinantis neįgalia sutuoktinės motina. Įvertinęs šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nuobaudos vykdymo procese kylančių neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pasišalindamas iš sukelto eismo įvykio R. J. turėjo numatyti šio savo elgesio riziką ir galimas tokio elgesio pasekmes. Svarbu ir tai, kad teismų praktikoje pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimui siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, teismo vertinimu, per trumpas paskirtos nuobaudos atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tai gali būti viena iš prielaidų daryti pažeidimus ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
R. J. savo prašyme ir teismo posėdžiuose nurodė ir tai, kad nuolat patiriami nepatogumai, turėtos papildomos išlaidos, gėda prieš šeimą ir draugus padarė labai didelį poveikį, todėl ateityje pažada elgtis labai apdairiai bei atsakingai, tačiau prašymą nagrinėjantis teismas šiuos pareiškėjo teiginius laiko deklaratyviu bei vertina kaip siekį išvengti nuobaudos vykdymo procese kylančių neigiamų padarinių. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. J. nuo pat proceso pradžios neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, nei viename byloje esančiame procesiniame dokumente nėra užfiksuota, kad jis gailisi dėl savo veiksmų, jis nevykdė teismo sprendimo dėl baudos mokėjimo, dėl to Institucija net pasikreipė į teismą, kad bauda būtų pakeista į nemokamus viešuosius darbus ir teismo 2018-06-18 nutartimi (byla Nr. A20-841-879/2018) bauda buvo pakeista į 161 val. nemokamų viešųjų darbų, kurie buvo atlikti 2019-05-07 (11 b.l.).
Todėl, teismo vertinimu, minėtas prašyme nurodytas pažadas ateityje elgtis atsakingai yra neįtikinantis ir nesuteikiantis pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (už 5 metus) matyti, kad pareiškėjas iki įvykio, po kurio jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, bei po šio įvykio buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors šie pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, tačiau ši aplinkybė rodo asmens neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi.
Be to, labai svarbu, kaip nubaustasis asmuo elgėsi po nuobaudos paskyrimo. Iš dalies teisus yra R. J. atstovas, tvirtindamas, jog nesutikti su priimamais teismų sprendimais bei juos įstatymo nustatyta tvarka skųsti yra piliečio teisė, kuri negali būti vertinama kaip neigiama pareiškėjo savybė. Tačiau teisi ir Institucija, atsiliepime nurodžiusi, jog vertinant R. J. požiūrį į padarytą nusižengimą, daroma išvada, jog negalima R. J. trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas švelninti atsakomybę ir taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas nėra, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai nėra pasiekti.
Remiantis nurodytais argumentais, R. J. pateiktas prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 329 straipsniu, teismas
nutaria:
R. J. prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismą.