Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. U. , V. R. ir V. R. gynėjos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (straipsnio redakcija galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų;

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

- pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. U. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš V. R. ir S. U. nukentėjusiam A. B. solidariai priteista 4400 Lt (keturi tūkstančiai keturi šimtai litų) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš V. R. nukentėjusiam A. B. priteista 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) padarytai turtinei žalai (už negautas pajamas) atlyginti.

Iš V. R. nukentėjusiam A. B. priteista 58000 Lt (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. U. nukentėjusiam A. B. priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. R. ir S. U. nukentėjusiam A. B. priteista 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų), iš kiekvieno po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) advokato paslaugoms apmokėti.

Iš V. R. priteista 5490,60 Lt (penki tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt litų 60 centų) ligonių kasai už A. B. gydymą.

Iš V. R. ir S. U. priteista 52 Lt (penkiasdešimt du litai), iš kiekvieno po 26 Lt (dvidešimt šešis litus) valstybei, proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 13 d. apie 11 val. Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., S. P. sodyboje, veikdamas bendrininkų grupe su S. U. , iš anksto susitarę pagrobti svetimą A. B. turtą, viršijęs susitarimą su S. U. , tyčia dūrė peiliu A. B. į kaklą, tuo padarė pjautinį kiauryminį kaklo sužalojimą, kaklo venų ir arterijų bei seilių liaukos pažeidimą ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, sudavė nenustatytu daiktu ne mažiau kaip 20 kartų į galvą, tuo kartu su S. U. padarė muštines žaizdas nukentėjusiojo galvoje, laidu ir virve surišo A. B. rankas ir kojas, pririšo jį prie krūmo ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, būdamas įsitikinęs, kad sunkiai sužalotas nukentėjusysis mirs, tyčia dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti A. B. , tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nusikalstamos veikos nebaigė, nes A. B. išsilaisvino ir jam buvo laiku suteikta medicininė pagalba.

Be to, V. R. nuteistas už tai, kad 2007-06-14, apie 10 val., Biržų mieste nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kaip kitaip platinti, neteisėtai įsigijo narkotinės medžiagos - 0,048 g heroino, kurį gabeno į J. T. namus ir iki 2007-06-14 14 val. 10 min., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, laikė jį J. T. namuose Biržų r. (duomenys neskelbtini) k.

S. U. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 13 d. apie 11 val. Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., S. P. sodyboje, veikdamas bendrininkų grupe su V. R. , iš anksto susitarę pagrobti svetimą A. B. turtą, V. R. viršijant susitarimo ribas, tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 kartus nenustatytu daiktu A. B. į galvą, tuo kartu su V. R. padarydamas muštines žaizdas nukentėjusiojo galvoje.

V. R. ir S. U. taip pat nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą A. B. priklausantį turtą: 4000 Lt vertės automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) pinigus - 1500 Lt, 700 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5140, 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson, 100 Lt vertės rankinę, 400 Lt vertės vestuvinį žiedą, 40 Lt vertės akinius nuo saulės, padarydamas nukentėjusiajam A. B. 7540 Lt turtinę žalą bei pagrobė dokumentus: A. B. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio valstybinės techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio S. B. , registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio valstybinės techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini).

S. U. apeliaciniame skunde tvirtina, kad tarp jo ir V. R. nebuvo jokio išankstinio susitarimo užvaldyti svetimą turtą. Jis su A. B. ir V. R. kartu važiavo automobiliu tik todėl, kad išgirdo jų pokalbį, kurio metu buvo paminėta apelianto sugyventinė R. Z. . Šio pokalbio metu V. R. sakė A. B. , jog R. Z. išsimokėtinai ketina nusipirkti nešiojamąjį kompiuterį ir parduoti už pusę kainos. V. R. su A. B. susitarė, kad pastarasis nusipirks nešiojamąjį kompiuterį iš R. Z. už 1500 Lt. Apeliantas nurodo, jog tuo metu jis buvo susipykęs su R. Z. ir jos kartu su jų mažamečiu vaiku kelias dienas nebuvo namie. Pokalbio tarp V. R. ir A. B. metu apeliantas teigia nesupratęs, kad V. R. meluoja apie numatytą susitikimą su R. Z. ir, tikėdamasis surasti savo sugyventinę ir sūnų, važiavo su V. R. ir A. B. .

Nuteistasis tvirtina, jog jis A. B. nesudavė smūgių. A. B. galėjo pasirodyti, kad jam smūgiavo apeliantas nuo ištikto šoko po patirtos traumos, kurią nukentėjusysis buvo gavęs konflikto su V. R. metu. Apeliantas nurodo, kad A. B. atsitrenkė į jį iššokdamas iš automobilio. Išlipęs iš automobilio V. R. nusivijo A. B. , nubėgusį už krūmų, ir liepė apeliantui nesikišti į jų reikalus. S. U. teigia, jog pamatęs A. B. pasruvusi krauju jis išsigando ir pasimetė, todėl užėjo už automobilio ir nematė kas toliau vyko tarp V. R. ir A. B. . V. R. grįžęs į automobilį pasakė, kad tarp jo ir A. B. kilo konfliktas, kurio metu V. R. smogė A. B. peiliu į kaklą.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos, todėl apeliantas nurodo turintis klausimų liudytojams ir nukentėjusiajam, po kurių būtų atskleistos smulkesnės įvykio aplinkybės, todėl prašo atlikti įrodymų tyrimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. U. ir jo gynėjas prašė šio nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis V. R. ir jo gynėjas prašė patenkinti V. R. ir jo gynėjos apeliacinius skundus o prokuroras prašė nuteistųjų ir nuteistojo V. R. gynėjos apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teisme papildomai ištirti įrodymai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

Teisėjų kolegija nenustatė jokių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo V. R. teiginį apie pirmosios instancijos teismo šališkumą. Tokią savo nuomonę V. R. motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas palaikė tik nukentėjusiojo poziciją.

Tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Pats V. R. parodymų pirmosios instancijos teisme išvis nedavė, pareiškęs, kad „man neįdomu, kas ką čia šneka“ (b. l. 138, 158, t. 3). Pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų laikė teisingais ir rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, tačiau toks įrodymų vertinimas nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes toks vertinimas yra motyvuotas ir pagrįstas, o tai, kad patys nukentėjusiojo parodymai ir jų vertinimas neatitinka apeliantų pozicijos, nelaikoma teismo šališkumu.

Motyvuodamas kodėl tiki ir remiasi nukentėjusiojo parodymais pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo parodymai yra nuoseklūs, nekito viso tyrimo metu, jis labai detaliai ir smulkiai užfiksavo ir įsiminė visų įvykių seką tiek iki užpuolimo, tiek apie smurto prieš jį pavartojimą, tiek apie nuteistųjų pasišalinimą iš įvykio vietos ir apie išsilaisvinimą.

Kolegija visiškai sutinka su tokiu nukentėjusiojo parodymų vertinimu, ir motyvais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas. Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir akistatos su S. U. metu, jo parodymuose nurodytas atskiras aplinkybes patvirtina S. U. ir liudytojų S. P. , A. T. parodymai, daiktiniai įrodymai.

Neigdami, kad buvo susitarimas padaryti plėšimą, nuteistieji apeliacinės instancijos teismui aiškino, kad į Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., esančią S. P. sodybą jie kartu su nukentėjusiuoju nuvyko tam, kad ten galėtų rasti nuteistojo S. U. sugyventinę R. Z. . Pastaroji, pasak nuteistojo V. R. , išvakarėse, t. y. 2007-06-12 vakare, pasakė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) jos paimti. Ji buvo reikalinga tam, kad galėtų suvesti su nešiojamą kompiuterį už 1500 Lt vietoj realiai vertų 3000 Lt parduodančiu asmeniu. S. U. taip pat neigdamas, kad buvo susitarimas padaryti plėšimą, aiškino, kad į S. P. sodybą važiavo tam, kad galėtų susitikti su sugyventine R. Z. . Su ja buvo prieš savaitę susipykęs, nežinojo kur ji yra, o V. R. pakvietė, sakydamas, kad „važiuojam, galėsi susitikti su Raimonda“.

Tokie parodymai nėra nei patikimi, nei teisingi. Ne kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. U. niekada neminėjo, kad į Biržų r. (duomenys neskelbtini), esančią S. P. sodybą jis vyko norėdamas ten rasti sugyventinę. Pasakodamas apie tame name tariamai turėjusią būti moterį jis sakė, kad tos moters nei vardo, nei pavardės nežinojo, ir, kaip minėta, nesakė, kad ten tikėjosi rasti R. Z. . (b. l. 63-65, t. 2). Apeliacinės instancijos teisme, aiškindamas parodymų nenuoseklumo priežastis, S. U. teigė, kad nemanė, jog tai rimta, ir nenorėjo velti sugyventinės į tą reikalą (b. l. 204, t. 3).

Tokie paaiškinimai nėra įtikinami, todėl atmestini. Ikiteisminio tyrimo metu S. U. žinojo, koks jam pareikštas kaltinimas, todėl negalėjo nesuprasti „kad tai rimta“. Jei iš tikro būtų važiavęs į sodybą ne dėl plėšimo, o ieškodamas sugyventinės, jis be jokios abejonės tokią normalią savo atsiradimo įvykio vietoję priežastį būtų galėjęs nurodyti. Pati liudytoja R. Z. šioje byloje nėra kuo nors įtarta ar kaltinta, jos tariami veiksmai dėl pigesnio kompiuterio radimo nėra nusikalstami, todėl atmestinas ir S. U. parodymų keitimo aiškinimas nenoru įvelti sugyventinę.

Pati R. Z. , apklausiama teisme, parodė, jog kažkokia jos pažįstama Inga iš Ispanijos turėjo parsivežusi kompiuterį ir liudytojos prašė rasti pirkėją, kuris už 1500 Lt jį nupirktų. Po kelių dienų ji sutiko Biržuose V. R. . Pastarasis paklausė, kur galima gauti kompiuterį. Tiksliau ne jis paklausė, o ji pasiūlė, ir V. R. susidomėjo pasiūlymu. Kai Ingai pasakė apie tai, kad turi pirkėją kompiuteriui, ji atsakė, kad jau pardavė. Tačiau apie tai įspėti V. R. nespėjo. Pastarajam buvo sakiusi, kad ją dienos metu galima rasti Biržuose, (duomenys neskelbtini), nes ji ten kasdien atvažiuodavo, o vakarais išvažiuodavo į Biržų r. (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyveno pas R. J. .

Kaip matyti, ir šios liudytojos parodymai neatitinka nuteistųjų versijos apie vykimo į Biržų r. (duomenys neskelbtini), esančią S. P. sodybą priežastį. Liudytoja parodė, kad buvo sakiusi V. R. jos ieškoti konkrečiame Biržų m. bute, o ne (duomenys neskelbtini) kaime. Ji išvis nenurodė, kad būtų gyvenusi (duomenys neskelbtini) kaime ir kad jos ten būtų prasmė ieškoti.

Taigi, nuteistųjų versija apie jų nurodytą atvykimo į S. P. sodybą priežastį yra paneigta.

Tikroji priežastis, kurią nustatė ir pirmosios instancijos teismas, aiškiai matyti iš nukentėjusiojo parodymų, kuriais, kaip jau minėta nėra dėl ko netikėti. Jis parodė, kad 2007-06-13, ryte V. R. siūlė už 1500 Lt parduoti jam kompiuterį, kurį sakė paims iš parduotuvės. Šalia buvo ir S. U. , kuris visa tai girdėjo. Nuteistieji pasakė, kad jis turi turėti 1500 Lt. Susitikus po maždaug 40 minučių jie jo automobiliu trise, V. R. rodant kelią, nuvažiavo iki įvykio vietos. Įvažiavus į sodybą, kur turėjo būti S. U. sugyventinė, V. R. pasakė, kad moteris pabėgo per langą ir nukentėjusiajam toks paaiškinimas pasirodė keistas, nes langas buvo labai mažas. Grįžus į automobilį, V. R. siūlė eiti į šalia namo esančius krūmus ieškoti tos moters, tačiau A. B. su šiuo pasiūlymu nesutiko. Tada V. R. liepimu, S. U. dar kartą nuėjo į namą pažiūrėti moters. Jis pats tuo metu buvo persisvėręs per mašinos sėdynę, kalbėjosi su V. R. . Grįžęs S. U. atidarė keleivio pusės priekines dureles ir pasakė, kad moters nėra. Nukentėjusysis nusisuko nuo V. R. ir pajuto dūrį į dešinę kaklo pusę, sugriebė V. R. už rankos su peiliu, jos nepaleido, gynėsi. Paleidęs V. R. , šoko pro atidarytas keleivio pusės dureles, bet S. U. , tuo metu stovėjęs prie galinių durelių jam iš dešinės, trenkė 3-4 kartus mediniu daiktu per galvą. V. R. kažką šaukė. Jis (nukentėjusysis) pabėgęs 10-15 m., suklupo prie krūmų ir vėl pajuto smūgius. Prie jo pribėgęs V. R. gąsdino vienoje rankoje laikomu peiliu ir kai tik jis bandydavo sugriebti ranką su peiliu V. R. kitoje rankoje turėtu apvaliu mediniu daiktu suduodavo smūgį į galvą. Tuo mediniu pagaliu sudavė daug smūgių į galvą. Mušdamas V. R. sakė „negyvensi“. Tuo metu S. U. nesimatė. V. R. išsitraukė iš kišenės laidą, surišo jo rankas ir sušuko S. U. pažiūrėti mašinoje virvės. Automobilio bagažinėje buvo ilga virvė, tačiau ar ją atnešė S. U. , nematė. V. R. surišo jo kojas, virvę apvyniojo aplink krūmą, tada surišo rankas, užmėtė šakomis. Prieš nueidamas, palietė gerklės sritį. Suprato, kad jis tikrina ar yra pulsas, ar dar gyvas ir išvažiavo. Girdėjo, kaip trinktelėjo automobilio durelės, ir automobilis nuvažiavo. Po to girdėjo, kad automobilis buvo sustojęs ir dar kartą trinktelėjo durelės. Išsilaisvinęs, jis ėjo į kelią ir sutiko iš miško einantį žmogų.

Iš šių parodymų matyti, kad nuošaliai esanti S. P. sodyba buvo panaudota kaip tinkama vieta plėšimui. Iš nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad nuteistieji abu dalyvavo tariantis dėl vykimo į ta vietą, abu ragino turėti pinigų ir kad abu pavartojo prieš jį smurtą (pirma V. R. , o po to S. U. , dar vėliau jau tik V. R. ) galima padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad plėšimą nuteistieji padarė veikdami kaip bendrininkų grupė. Nuteistojo V. R. aiškinimą, kad smurtą pavartojo gindamasis, kad nukentėjusįjį sužalojo netyčia, kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Tai paneigia nuoseklūs ir patikimi nukentėjusiojo parodymai. Be to, iš liudytojos A. T. parodymų matyti, jog V. R. jai pasisakė nužudęs A. B. . Liudytojas S. P. parodė, jog V. R. 2007-06-13 pasakė, kad jo kieme yra lavonas, tik vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusysis buvo subadytas, tačiau išgyveno. Kad nukentėjusysis būtų puolęs ant V. R. nepatvirtino ir S. U. . Pastarasis neigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tvirtina, kad pastarasis pats atsitrenkė į jį ir dėl savo būsenos neteisingai suvokė aplinkybes, tačiau toks aiškinimas nepagrįstas. Kaip minėta, nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, aiškūs, detalūs. Jis prisiminė ne tik apiplėšimo pradžią, bet ir savo veiksmus išsilaisvinant ir prisikviečiant pagalbą. Apie tai, kad S. U. jam sudavė 3 smūgius į galvą, jis patvirtino ir akistatos su pastaruoju metu. Dėl nurodytų aplinkybių nukentėjusiojo parodymais kolegija remiasi nustatydama faktines bylos aplinkybes. Iš nukentėjusiojo parodymų matosi, kad iš automobilio jis iššoko po to, kai jį peiliu sužalojo V. R. , buvo kruvinas. Pats S. U. parodė, kad matė, kaip iš automobilio išlindo kruvinas nukentėjusysis, iš paskos išbėgo kruvinu peiliu V. R. (b. l. 135, t. 3). Tai paneigia S. U. apeliacinio skundo teiginį, kad apie peilio panaudojimą sužinojo iš V. R. jau po to, kai pastarasis grįžo į automobilį iš krūmų, kur paliko nukentėjusįjį. Šis apeliantas dar nurodo, kad nematė kas vyko krūmuose tarp V. R. ir nukentėjusiojo, tačiau pasikėsinimas nužudyti šiam nuteistajam ir nėra inkriminuoti, todėl ar jis matė kaip buvo paliktas nukentėjusysis, neturi reikšmės S. U. atsakomybei. Jis nuteistas tik už tuos veiksmus, kuriuos padarė veikdamas grupe su V. R. . S. U. sudavė smūgius jau iššokusiam iš automobilio nukentėjusiajam, taigi, jis matė ir suvokė, kad prieš nukentėjusįjį V. R. jau pavartojo peilį. Tai įrodo, kad S. U. veiksmus prieš nukentėjusįjį (sudavė 3 smūgius mediniu daiktu per galvą) atliko jau suvokdamas, kad plėšimas vyksta panaudojant peilį, todėl jis taip pat turi atsakyti už tokį kvalifikuotą plėšimą. Abu nuteistieji išvažiavo iš minėtos sodybos pagrobtu nukentėjusiojo automobiliu, išsiveždami ir kitą jo turtą bei dokumentus, nurodytus nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl ši jų abiejų veika tinkamai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai. Tai, ar po pagrobimo nuteistieji turtą pasidalijo, ar ne, taip pat tai, kur jie paliko iš nukentėjusiojo pagrobtą automobilį, neturi įtakos veikų kvalifikavimui, nes abi šios veikos – plėšimas ir dokumentų pagrobimas baigtos užvaldžius automobilį ir jame buvusius daiktus, o tai padaryta išvykstant iš minėtos sodybos. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jį jau sunkiai sužalotą V. R. surišo ir dar patikrinęs pulsą bei užmetęs šakomis, paliko. Jau minėti A. T. bei S. P. parodymai patvirtina, kad V. R. ne tik sunkai sužalojo nukentėjusįjį, bet ir buvo įsitikinęs, kad šis neišgyvens. To neatsitiko tik dėl to, kad nukentėjusiajam pavyko išsilaisvinti iš virvių, prisikviesti pagalbą ir dėl sėkmingų medikų veiksmų. Todėl V. R. pagrįstai nuteistas ir už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų tyčia pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį. Ši jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Aptartos faktinės bylos aplinkybės – nukentėjusiojo atviliojimas į nuošalią vietą, tyčinis smūgio sudavimas peiliu į kaklą, kiti smurto veiksmai prieš nukentėjusįjį, jo surišimas, apmetimas šakomis ir palikimas tokioje būsenoje, tikintis, kad nukentėjusysis mirs, jo turto ir dokumentų užvaldymas įrodo ir tai, kad V. R. turėjo tyčią taip elgtis ir jo veikų subjektyvinė pusė yra nustatyta.

V. R. pagrįstai nuteistas ir tai, kad 2007-06-14 Biržų mieste iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kaip kitaip platinti, neteisėtai įsigijo narkotinę medžiagą - 0,048 g. heroino, kurį gabeno į J. T. namus ir iki 2007-06-14 14 val. 10 min., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, laikė jį J. T. . Tai, kad jis padarė šią veiką įrodo kratos protokolas, A. T. parodymai, kad jos namuose rasta narkotinė medžiaga buvo V. R. , specialisto išvada Nr. 140-(8438)-IS1-6130, kuri patvirtina, kad ant tuščio 2 ml. talpos vienkartinio švirkšto, 2007-06-14 kratos metu rasto J. T. namuose sulaikant V. R. , vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato pėdsakai. Šviesių miltelių iš folijos lankstinuko paimto tos pačios kratos metu sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,048 g.

Įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio redakcija už tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų numatė laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vėliau terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimali riba buvo padidinta, tačiau V. R. baudžiamajai atsakomybei reikšminga įvykio metu galiojusi sankcija. Pirmosios instancijos teismas už pasikėsinimą nužudyti jam paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nulėmė ir galutinę bausmę, paskirtą subendrinus už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Paskirtoji bausmė 2 metais ir 6 mėnesiais viršija terminuotos laisvės atėmimo bausmės sankcijos vidurkį. Tačiau kolegija nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad ši bausmė yra per griežta.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis nustato tokius pagrindus, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę: „1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes“.

Iš pagrindų išdėstymo eiliškumo matyti, kad įstatymų leidėjas svarbiausiais bausmės dydį įtakojančiais pagrindais laiko pačią veiką apibūdinančius duomenis. V. R. pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą. Pasikėsindamas nužudyti veikė tiesiogine tyčia, t.y. pačia pavojingiausia kaltės forma. Veikos tikslai ir motyvai buvo savanaudiški. Pati veika, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, rodo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi nuteistasis šaltakraujiškai pasikėsino nužudyti žmogų, paliko sunkiai sužeistą kankinamai mirčiai būdamas įsitikinęs, kad nukentėjęs neišgyvens. Nors nuteistasis ir neturi neišnykusio teistumo, tačiau charakterizuojamas itin neigiamai. Tokią charakteristiką patvirtina tai, kad jis nedirbo, įrašytas narkologinio kabineto įskaitoje, nuolat darė teisės pažeidimus (nors 8 teistumai ir išnykę), jo elgesys pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kurį šis teismas pagrįstai apibūdino kaip paniekos nukentėjusiajam demonstravimą. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, rodančius itin didelį V. R. pavojingumą visuomenei, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, net atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nebaigtas (tai, beje, visiškai nepriklausė nuo nuteistojo valios), o už šį nusikaltimą jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų. Už šį nusikaltimą V. R. nubaustas 5 metų laisvės atėmimo bausme. Ir ši bausmė nėra per griežta, atsižvelgiant į jau nurodytą itin neigiamą jo charakteristiką, didelį jo paties ir padarytos veikos pavojingumą visuomenei. Nustatyta atsakomybę už šį nusikaltimą sunkinanti aplinkybė (veikimas bendrininkų grupe), be to, ši veika baigta. Todėl ir ši bausmė nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir laisvės atėmimo bausmių paskyrimą už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje. Nors šių teisės normų sankcijos numato ir alternatyvias bausmes, jau minėtas nuteistojo pavojingumas yra pakankamas pagrindas paskirti jam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmių dydis taip pat atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nekeistinas. Bausmės subendrintos nuteistajam palankiausiu apėmimo būdu, todėl nei atskiros bausmės, nei galutinė V. R. paskirta bausmė nekeičiama.

Nėra pagrindo mažinti ir S. U. paskirtų bausmių. Už plėšimą paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri po bausmių subendrinimo nulėmė ir galutinę bausmę, gana nedaug - mažiau kaip pusmečiu - viršija sankcijos vidurkį, tačiau ji nėra per griežta. V. R. nusikalto būdamas teistas, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikimas bendrininkų grupe), nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarytas sunkus nusikaltimas, o pats kaltininkas charakterizuojamas taip pat tik neigimai. Dėl šių motyvų buvo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį paskirti griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą. Jos dydis atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatas ir taip pat nemažintinas.

Bausmės subendrintos nuteistajam palankiausiu apėmimo būdu, todėl nei atskiros bausmės, nei galutinė S. U. paskirta bausmė nekeičiama.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinių skundų argumentai dėl nuteistųjų kaltumo ir jiems paskirtų bausmių atmetami kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ir žalos atlyginimo klausimą. Iš abiejų nuteistųjų solidariai priteista 4400 Lt iš nukentėjusiojo pagrobto turto vertei atlyginti. Ši suma nustatyta remiantis nukentėjusiojo parodymais, automobilio apžiūros protokolu. Negautas uždarbis nukentėjusiajam pagrįstai priteistas tik iš V. R. , nes nukentėjusysis negalėjo dirbti būtent dėl šio nuteistojo padaryto sužalojimo. Tinkamai išspręstas ir neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiajam priteistas 58000 Lt neturtinės žalos atlyginimas iš V. R. atitinka teismų praktiką. Nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, neabejotinai patyrė stresą, baimę, rūpestį dėl išgyvenimo ir ateities. Todėl priteistas iš V. R. neturtinės žalos atlyginimas tikrai nėra per didelis. Iš S. U. priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka jo veiksmų apimtį, kadangi dėl 3 šio nuteistojo suduotų smūgių mediniu daiktu į galvą, nukentėjusysis baimę ir stresą patyrė tik tuo metu.

Iš V. R. pagrįstai priteistas ir nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimas. Jo dydį įrodo dokumentai iš gydymo įstaigos. Todėl netenkintinas ir apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti žalos atlyginimo priteisimą iš V. R. .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų S. U. , V. R. ir V. R. gynėjos apeliacinius skundus atmesti.