Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-11-14 · Byla Nr. A2.6.-11538-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
A2.6.-11538-806/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11044-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
P. K.
Nukentėjusysis
M. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11538-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11044-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. K., vertėjai Olgai Macijauskienei, nukentėjusiajam M. M., išnagrinėjusi P. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2014-09-10 apie 15.00 val., Ozo g. 5, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Apklaustas teisme P. K. parodė, kad dėl surašyto protokolo gali paaiškinti, kad jis persirikiavo, pajuto nedidelį smūgį, judėjimas buvo labai didelis, pervažiavo tiltą, Opel automobilis važiavo iš paskos. Jis, P. K. sustojo, tada išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo automobilį ir pamatė, kad nieko nėra ant jo, P. K. automobilio, pagalvojo, kad jei iškvies policiją juoksis iš jo. Nieko nebuvo, jokio įbrėžimo. Signalo kito automobilio negirdėjo. Jis, P. K. persirikiavo į kairę eilę. Jis, P. K. į kitą automobilį trinktelėjo ir kitas automobilis jį užkliudė. Buvo daug mašinų. Smūgio nepajuto, toks mažas kaip stumtelėjimas buvo. Jis, P. K. pravažiavo viaduką, matė, kad važiavo iš paskos automobilis. Nenorėjo judėjimo sulaikyti. Po to už viaduko sustojo. O tas asmuo nusuko. Išėjo, pažiūrėjo ir pamatė mažą įbrėžimą. Numerio mašinos nematė. Pretenzijų neturėjo ir nekvietė policijos. Reikėjo asmeniui sustoti, o jis išvažiavo. Įvykio vietoje nesustojo, nes buvo gausus eismas. Tas vairuotojas jam, P. K. pradėjo signalizuoti ant tilto, ant tilto jis, P. K. negalėjo sustoti. Pasak P. K., jis turi teisę persirikiuoti į eilę, jei tas asmuo jo nemato, kuo čia jis dėtas, palieka klausimą spręsti teismui.

Apklaustas teisme nukentėjusysis M. M. parodė, kad važiavo pro šviesoforą, prie pramogų arenos yra šviesoforas. Važiavo link Ozo. Pravažiavus šviesoforą pamatė, kai mašina pradeda jį stumti. Jis, M. M. stabdė, važiavo antroje juostoje ir pavažiavo į tą pusę kaip filmuotoje medžiagoje. Jis, M. M. pats nelabai pajuto tą smūgį, bet buvo mašinos sumėtymas, pradėjo stabdyti. Vairuotojas kito automobilio toliau nuvažiavo, jis, M. M. iš paskos važiavo. Mirksėjo šviesomis ir signalizavo. Jis, M. M. ties viaduku susigretino. Vairuotojas nereagavo. Jis, M. M. nusuko į Akropolio aikštelę ir sustojo, pamatė, kad šonas nubrauktas jo automobiliui. Mano, kad kitas vairuotojas galėjo nepajusti kontakto, nes jis pats vos pajuto. Garso nebuvo jokio. Vibracija gali nuo vėžių atsirasti. Išmuštos vėžės buvo. Visą kelią jis, M. M. negalėjo važiuoti paskui tą asmenį. Jis, M. M. nusuko ir paskambino 112. Įraše, kuris priduotas policijai, matosi kontaktas.

Šalies argumentai

P. K. savo paaiškinime nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 10 d., važiuodamas Ozo g., netoli parduotuvės „Ozas“, persirikiuodamas į kairę juostą, pajuto nestiprų smūgį iš kairės. Sustoti vietoje nebuvo galimybės dėl intensyvaus eismo. Nusprendė sustoti už viaduko. Pravažiavęs viaduką, galinio matymo veidrodėlyje pamatė, kad jį, P. K. kliudęs automobilis pasuko link „Akropolio“. Sustojęs, jis, P. K. apžiūrėjo savo automobilį „Audi B-4“, Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nerado. Tai įvyko apie 15 val. Nutarė į policiją nesikreipti, kadangi nežinojo net jo, P. K. automobilį kliudžiusio automobilio numerio. ( b. l. 12)

M. M. savo 2014-09-10 paaiškinime nurodė, jog jis, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ozo g., prie pramogų arenos link Ozo pramogų centro, už sankryžos (reguliuojamos šviesoforu), pilkos spalvos automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdino jo automobilio priekinį bamperį. Jis, M. M. važiavo antra eismo juosta, o automobilis „Audi 80“ rikiavosi iš pirmos eismo juostos ir užkabino jo automobilio priekinį bamperį. Jis, M. M. pradėjo stabdyti, bet automobilio „Audi 80“ vairuotojas nuvažiavo tolyn. Bandė prisivyti ir panaudojo garsinį signalą, bet nereagavo. Taigi nusuko į „Akropolio“ nusukimą pasitikrinti automobilio apgadinimo ir iškart paskambino 112. turi filmuotą medžiagą, bet įvykio vietoje iškelti nepavyko. (b. l. 8)

M. M. savo 2014-09-17 paaiškinime nurodė, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinę dalį su savo galinio bamperio kaire dalimi. Smūgis buvo vos jaučiamas, todėl automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galėjo nepajausti, nepastebėti. Norėjo stoti iš karto, bet stojant pastebėjo, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestoja, todėl jis, M. M. nusekė jį toliau. Į jo, M. M. rėksmus, ilgųjų šviesų junginėjimą žmogus nereagavo. Po šių bandymų atkreipti žmogaus dėmesį, nusuko į pirmą pasitaikiusį posūkį. Iškart sustojus paskambino Nr. 112 (b. l. 10)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014-09-10 atvykę į Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, rado apgadintą automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas M. M. paaiškino, kad važiavo Ozo gatve link „Akropolio“ antra eismo juosta. Iš pirmos eismo juostos rikiavosi automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė automobilį „Volkswagen Passat“. Po susidūrimo automobilis „Audi 80“ nesustojo. Vairuotojas M. M. bandė automobilį „Audi 80“ stabdyti, pastarajam signalizavo. Automobilį „Audi 80“ vairavo senyvo amžiaus vyras. Automobiliui „Volkswagen Passat“ nepavyko sustabdyti automobilio „Audi 80“ ir tada paskambino į policiją. Automobilis „Audi 80“ buvo pažymėtas neįgalumo ženklu. ( b.l. 4)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyr. specialistės L. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog administracinės medžiagos Nr.: AV2-3527/940 tyrimo metu peržiūrėjus M. M. pristatytą vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, ir jį kliudė. Įraše matosi, kad automobilis „Audi 80“ nestabdydamas nuvažiavo toliau. Automobilio „Audi 80“ vairuotojas P. K. paaiškino, kad pajuto kontaktą, tačiau iš karto nesustojo dėl intensyvaus eismo. Sustojęs už viaduko ir apžiūrėjęs automobilį „Audi 80“, jokių apgadinimų nepastebėjo, kito automobilio valst. Nr. neatsiminė, dėl to nusprendė į policiją neskambinti. Automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas M. M. paaiškino, kad iš karto po kontakto norėjo sustoti (vaizdo įraše matosi, kad automobilis pristabdė), tačiau pastebėjęs, kad automobilis „Audi 80“ nuvažiavo toliau nusprendė jį pasivyti ir sustabdyti. Po nesėkmingų bandymų (ilgųjų šviesų perjunginėjimas) sustabdyti kitą automobilį, M. M. sustabdė savo automobilį, ir iš karto apie įvykį pranešė tel. 112. Esant nustatytoms eismo įvykio aplinkybėms ir įvertinus tyrimo metu surinktą medžiagą, buvo nuspręsta P. K. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Kadangi M. M. apie įvykį pranešė 10 minučių bėgyje, pastarasis administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. netrauktinas. ( b.l. 17)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta - Ozo g. 5, Vilniuje, automobiliai patraukti iš įvykio vietos, automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis. (b. l. 5-6)

Fotolentelėje prie bylos Nr. AV2-3527/940 nurodyta, kad automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis, trūkusi plastmasinė apdaila iš dešinės pusės, automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis sparnas iš kairės pusės, nubrozdinta plastmasinė apdaila iš kairės pusės, nubrozdintas galinio bamperio kampas. ( b. l. 14-15)

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis sparnas (apie 0,40- 0,55 cm), nubrozdinta plastmasinė apdaila (apie 0,47-0,55 cm), nubrozdintas galinio bamperio kampas (apie 0,55 cm) iš kairės pusės. (b. l. 16)

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas prie bylos prijungtas vaizdo įrašas.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 p., numatantį, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Dėl aukščiau aptartų pažeidimų P. K. paaiškino, kad trinktelėjo į kitą automobilį ir kitas automobilis jį užkliudė, smūgio nepajuto, toks mažas kaip stumtelėjimas buvo. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes taip pat patvirtina M. M. parodymai teisme ir paaiškinimai, kuris aiškiai matė patį įvykį, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyr. specialistės L. O. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, vaizdo įrašas bei fotolentelės, iš kurių matyti, kad automobilių apgadinimai yra aiškūs ir pastebimi.

P. K. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. K. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 232 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pats P. K. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, paaiškino, kad jis nenorėdamas trukdyti eismo sustojo toliau nuo įvykio vietos, kur galima buvo sustoti, tada išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo automobilį ir pamatė, kad nieko nėra ant jo automobilio, pagalvojo, kad jei iškvies policiją juoksis iš jo. Nieko nebuvo, jokio įbrėžimo. Signalo kito automobilio negirdėjo. Įvykio vietoje nesustojo, nes buvo gausus eismas. Tas vairuotojas jam, P. K. pradėjo signalizuoti ant tilto, ant tilto jis, P. K. negalėjo sustoti. Apklaustas teisme nukentėjusysis M. M. parodė, kad vairuotojas kito automobilio toliau nuvažiavo, jis važiavo iš paskos, mirksėjo šviesomis ir signalizavo. Jis, M. M. ties viaduku susigretino. Vairuotojas nereagavo. Byloje yra pateikta apgadinto automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad apgadinimas yra akivaizdus. Dėl išdėstyto teismas vertina, kad P. K. aiškinimas, jog jis apgadinimų nepastebėjo yra pastarojo gynybinė pozicija. Automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jis buvo akivaizdus ir pastebimas. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau P. K. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo, net ir vėliau sustojęs ir pažiūrėjęs automobilį policijos neiškvietė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir nustatytas pažeidimo padarymo palinkybes, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad pripažįsta pažeidimus ir gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), yra sulaukęs 67 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, turi 48 metų vairavimo stažą, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas mano, kad yra tikslinga P. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. pažeidėjui skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su trumpesniu nei sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

P. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt (28 EUR) dydžio baudą.

P. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirti 3000 Lt (868 EUR) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir P. K. skirti 3000 Lt (868 EUR) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė