- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-569-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10245-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. S. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti su atsakovu A. S. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant jai santuokinę pavardę; 2) nepilnametės dukters J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. S.; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą – ieškovei ir atsakovui priteisti po 112/478 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti ½ dalį administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini); ieškovei iš atsakovo priteisti 32 525 Lt kompensaciją už mažesnės vertės tenkančio nekilnojamojo turto dalį bei 21 700 Lt kompensaciją už parduotas transporto priemones; ieškovei priteisti televizorių Goldstar, tiunerį, dvivietę miegamojo lovą, vieną vaikišką lovą, stalą su 6 kėdėmis, sekciją, skalbimo mašiną, dujinę viryklę, virtuvės baldus; atsakovui priteisti televizorių Panasonic, plazminį televizorių, dulkių siurblį; priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų; atsakovui priteisti UAB (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų ir individualią įmonę (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti automobilį (duomenys neskelbtini); 4) nustatyti, kad bankų sąskaitose laikomos piniginės lėšos asmeninės nuosavybės teise priklauso tam asmeniui, kieno vardu sąskaita atidaryta; 5) priteisti ieškovei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A., kuri yra pilnametė, o (duomenys neskelbtini) gimė duktė J. 2010 m. gegužės mėn. atsakovas paliko šeimą, išėjo pas kitą moterį, nutraukė su ieškove ir dukromis santykius bei neteikia jokios paramos dukroms. Nurodė, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas ir anksčiau, tačiau po to grįždavo į namus. Jos atžvilgiu atsakovas vartojo fizinį smurtą, ją mušė ir padarė kūno sužalojimą. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Dėl tokių atsakovo veiksmų jai pablogėjo sveikata, buvo sukeltos didelės neigiamos emocijos, išgyvenimai, dvasinis sukėtimas, ji buvo šmeižiama pažįstamų akyse, dėl to prašė priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nepilnametės dukters gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove bei padalinti santuokinį turtą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį bei atsakovo be jos žinios parduotus automobilius.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ne jis, o ieškovė, nes ji buvo atsakovui neištikima. Dėl šios priežasties nesutiko ir su ieškovės reikalavimu priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad bendrų kreditorių su ieškove neturi. Taip pat atsiliepime į ieškinį išdėstė reikalavimus dėl nustatytos turto vertės.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti santuokinį turtą pagal jo nurodytą būdą ir nustatytą vertę, įpareigoti ieškovę grąžinti jo vestuvinį ir vyrišką auksinius žiedus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji atsakovui buvo neištikima, nedirbo, nesiekė išsaugoti šeimos, vengė santuokinių ryšių. Taip pat nesutiko su ieškovės atlikto turto įvertinimu ir prašė turtą padalinti pagal jo nustatytą vertę. Sutiko, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nurodė, kad plazminio televizoriaus sutuoktiniai nepirko bei kad ieškovė į dalintinų daiktų sąrašą neįtraukė čiužinio ir muzikinio centro, o šaldytuvas jiems nėra dovanotas. Daiktų vertės atsakovas neginčijo. Taip pat atsakovas neigė savo neištikimybės ir smurtavimo faktus bei nesutiko, kad dėl atsakovei priteistinos neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Ieškovė J. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kurį prašė atmesti, patenkinant dalyje dėl žemės sklypo padalijimo. Nurodė, kad atsakovas priešieškinyje nurodė tiesos neatitinkančius faktus. Nesutiko su atsakovo pateiktu nurodyto nekilnojamojo turto įvertinimu, nes butų vertė yra ženkliai sumažinta. Sutiko su atsakovo siūlymu, kad ieškovei tektų didesnė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Nurodė, kad neturi ir nežino kur yra atsakovo vestuvinis ir kitas auksinis žiedai. Taip pat palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą dėl ginčo. Ieškinį dalyje dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-04 sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Nurodė, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, nes smurtaudamas šeimoje, naudodamas fizinį smurtą ir būdamas neištikimu, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė jam buvo neištikima. Atsižvelgdamas į šalių santuokos trukmę, į tai, kad atsakovas yra bedarbis, teismas ieškovei priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatė, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo turto už 193 290 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių atlikto turto – butų ir administracinių patalpų – vertinimo vertės skiriasi, teismas taikė šalių atlikto turto įvertinimo aritmetinį vidurkį. Nurodė, kad viso žemės sklypo vertė yra 160 354 Lt, o sutuoktiniams priklausančio šio sklypo 224/478 dalies vertė yra 75 140 Lt. Iš dalintinų namų apyvokos daiktų sąrašo išbraukęs plazminį televizorių, teismas nurodė, kad dalintino turto vertė yra 194 190Lt, todėl ieškovui ir atsakovei priteisiama ½ dalis dalintino turto, kiekvienam turto 96 645 Lt sumai. Žemės sklypas priteistas šalims proporcingai pagal jų valdomas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-14 įsakymu patvirtintas gyvenamojo namo savininkams priklausančias žemės sklypo dalis – ieškovei 121 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, o atsakovui 103 kv. m. žemės sklypo dalį, įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovui jam tenkančią dalį pinigais. Nurodė, kad ieškovei iš viso priteistina turto už 109 990 Lt, o atsakovui už 83 300 Lt. Nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-11-09 iki 2011-01-25 atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė ginčo šalims priklausiusius keturis automobilius už 47 400 Lt. Ieškovė be atsakovo sutikimo pardavė šeimai priklausiusį automobilį už 1500 Lt. Tad nurodė, kad jie abu sumažino dalintino santuokinio turto dalį ir panaudojo gautas lėšas savo reikmėms, dėl to privalo kompensuoti vienas kitam šio turto sumažėjimą. Tokiu būdu nurodė, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovui 1500:2=750 Lt, o jis jai 47 400:2=23 700 Lt. Padarius šių kompensacijų užskaitą, atsakovas turi sumokėti ieškovei už parduotus automobilius 23 700 – 750 = 22 950 Lt. Taip pat nurodė, kad padarius užskaitą tarp kompensacijos, kurią turi sumokėti ieškovė atsakovui už turtą, o jis jai už automobilius, galutinė kompensacija, kurią turi sumokėti atsakovas ieškovei yra 9 605 Lt. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokią sumą pinigų ji prašo pripažinti jos asmenine, dėl to ieškovės reikalavimas dėl sąskaitose laikomų pinigų paskirstymo netenkintas. Taip pat netenkintas atsakovo reikalavimas dėl jo vestuvinio ir vyriško auksinio žiedo grąžinimo ar sumokėjimo už juos 500 Lt, nes, teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė šiuos žiedus turi, nėra įrodytas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė. Priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei J. S. 300 Lt žyminio mokesčio ir 1 200 Lt už advokato suteiktą pagalbą, iš viso 1 500 Lt, bei 22,66 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimą dalyje dėl turto balanso sudarymo ir turto padalijimo bei perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas sprendime nurodė klaidingą turto vertę, t.y. sutuoktiniams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 224/478 dalies vertė yra 160 354 Lt, o ne 75 140 Lt, kaip nurodyta teismo sprendime, dėl to atsakovui priteistos žemės sklypo dalies vertė turėtų būti 73 734 Lt, o ieškovei – 86 620 Lt. Atsižvelgiant į tai, keičiasi sutuoktinių bendro turto balansas ir kiekvienam sutuoktiniui atitinkančios turto dalies vertė. Nurodo, kad atsakovas kartu su ieškove 2007-04-20 buvo pasiskolinę iš F. K. 52 000 Lt automobiliams pirkti. Už šias lėšas įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini) už 12 000 Lt ir automobilis (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt. Atsakovas 20 000 Lt skolą grąžino kreditoriui iš bendrų sutuoktinių pajamų, o 32 000 Lt sumą įformino 2008-04-28 vekseliu. 2010-11-23 atsakovas pagal vekselį grąžino kreditoriui 15 000 Lt, 2011-01-17 – 17 000 Lt, pardavęs automobilį (duomenys neskelbtini) už 36 000 Lt. Nurodo, kad kadangi iš pajamų, kurias gavo atsakovas, pardavęs automobilius, išskaičiuojama suma, kurią jis panaudojo padengti šeimos įsiskolinimams, suma, kurią atsakovas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, yra 15 400 Lt. Atsižvelgdamas į tai bei į natūra padalinto turto vertę, mano, kad galutinė ieškovės atsakovui kompensuotina suma yra 26 586 Lt. Nurodė, kad po 2012-07-04 teismo sprendimo atsakovas, apsilankęs jam priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rado antstolės I. B. 2012-06-18 raginimą sumokėti skolą UAB „Snoro lizingas“, taip pat seną įspėjimą iš AB „Lietuvos dujos“ dėl susidariusio įsiskolinimo. Todėl mano, kad AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Snoro lizingas“ turėtų būti patraukti byloje trečiaisiais asmenimis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios AB „Lietuvos dujos“ sumokėjo 3 523,89 Lt, o ieškovė vieną kartą – 405,60 Lt, dėl to kiekviena šalis atitinkamai turėjo sumokėti 1 964,75 Lt, o iš šios dalies atskaičius ieškovės sumokėjimą, ieškovė atsakovui yra skolinga 1 559,15 Lt. Be to, mano, kad lygiomis dalimis turi būti sumokėta 2 806,92 Lt skola už gamtines dujas AB „Lietuvos dujos“. Taip pat mano, kad skola AB „Snoro lizingas“ sutuoktinių yra bendra, dėl to ieškovė ir atsakovas AB „Snoro lizingas“ turi sumokėti po 3 575,50 Lt. Taigi, atsakovo manymu, ieškovės atsakovui mokėtina galutinė kompensacijos suma sudaro 28 145,15 Lt. Taip pat atsakovas apeliacinius skundu prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal pridėtus dokumentus.
Atsiliepimas
Ieškovė J. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad teismas, nustatydamas kiekvienam iš sutuoktinių tenkančios turto (žemės sklypo) dalies vertę, padarė skaičiavimo klaidą. Nesutiko su atsakovo pozicija dėl įsiskolinimo automobiliams pirkti, nes jokios skolos F. K. bei vekselio pasirašymo nebuvo, o aukščiau minėti automobiliai buvo pirkti iš šeimos lėšų atitinkamai už 1 000 eurų ir 19 000 Lt. Taip pat nurodė, kad ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo įsiskolinimą UAB „Snoro lizingas“. Dėl įsiskolinimo AB „Lietuvos dujos“ nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas, jog ieškovė apmoka už vandenį, elektrą, kitas komunalines paslaugas, kuriomis naudojosi ir atsakovas bei jo įmonės, o atsakovas apmoka už dujas, kurios buvo naudojamos ne tik buto šildymui, bet ir ofiso, kuriame buvo įsikūrusi jo taksi įmonė ir dispečerės. Mano, kad atsakovas galėjo pateikti visus leistinus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo, dėl to jo reikalavimai atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo dalis dėl turto dalies vertės nustatymo ir atsakovo ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžio keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. S. ir atsakovas A. S. susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A., o (duomenys neskelbtini) gimė duktė J., kuri yra nepilnametė. Nustatyta, kad 2010 m. gegužės mėn. atsakovas paliko šeimą ir nuo tada kartu su ieškove nebegyvena. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo turto, kurį teismo prašė padalinti.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė klaidingą žemės sklypo vertę, ko pasėkoje buvo priteista netinkamo dydžio kompensacijos ieškovei suma. Pirmosios instancijos teismas 2012-07-04 sprendime nurodė, kad viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 160 354 Lt, o sutuoktiniams priklausančio šio sklypo 224/478 dalies vertė yra 75 140 Lt. Iš byloje esančių duomenų ir ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad tikroji viso minėto žemės sklypo vertė yra 342 183 Lt, o atitinkamai sutuoktiniams priklausančio žemės sklypo 224/478 dalies vertė yra 160 354 Lt. Su šiuo faktu sutinka ir ieškovė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2012-07-04 sprendime nurodyta netiksli žemės sklypo vertė, atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, o skundžiamas sprendimas tikslintinas, nurodant, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 224/478 dalies vertė yra 160 354 Lt. Dėl to atitinkamai tikslintina ir ieškovei priteistino žemės sklypo 121/478 dalies vertė, nurodant 86 620 Lt sumą, bei atsakovui priteistino žemės sklypo 103/478 dalies vertė, nurodant 73 734 Lt sumą. Taip pat pažymėtina, kad patikslinus ginčo šalims natūra priteisto turto dalies vertę, kinta pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis. Šiuo atveju sudėjus visą ieškovei ir atsakovui skundžiamu sprendimu natūra priteistą turtą, atsižvelgiant į patikslintą žemės sklypo vertę, viso ieškovei natūra priteisto turto vertė yra 156 020 Lt, atitinkamai atsakovui viso natūra priteisto turto vertė – 122 484 Lt. Tokiu atveju ieškovei tenka natūra turto už 33 536 Lt daugiau negu atsakovui, tai reiškia, kad ieškovė atsakovui turėtų kompensuoti jo dalį pinigais, t.y. 16 768 Lt (33 536 Lt / 2 = 16 768 Lt). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovui pardavus be ieškovės sutikimo keturis automobilius už 47 400 Lt, o ieškovei be atsakovo sutikimo – vieną automobilį už 1 500 Lt, atsakovas turėtų ieškovei kompensuoti 22 950 Lt. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad atlikus šios kompensacijos ir kompensacijos, kurią ieškovė turi sumokėti atsakovui už natūra jai priteistą turtą, užskaitą, atsakovas ieškovei turi sumokėti 6 182 Lt galutinę kompensaciją (22 950 Lt – 16 768 Lt = 6 182 Lt).
Kolegijos vertinimu, kiti apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. CPK 314 str. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo reikalavimus, kurie bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikšti nebuvo. Tai yra atsakovas, grįsdamas prašomos iš ieškovės priteisti kompensacijos už automobilius dydį, nurodė naujas aplinkybes ir pridėjo įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui – 2008-04-28 vekselį, taip pat kasos išlaidų orderius. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės, atsižvelgiant į sandorių sudarymo datą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo žinomos, tačiau reikalavimai dėl jų nebuvo pareikšti. Taip pat pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikšti ir kiti apeliacinėje instancijoje apelianto pareikšti reikalavimai dėl įsiskolinimų UAB „Snoro lizingas“ ir AB „Lietuvos dujos“. Pažymėtina, kad nors minėtos aplinkybės atsakovui buvo žinomos, tačiau jis atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad bendrų kreditorių su ieškove neturi, taip pat šio argumento neginčijo ir bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu. Apeliacinio skundo argumentai, kad apie antstolės raginimą dėl įsiskolinimo UAB „Snoro lizingas“ ir apie skolą AB „Lietuvos dujos“ atsakovas sužinojo tik po 2012-07-04 teismo sprendimo apsilankęs jam priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vertintini kritiškai, kadangi atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, privalėjo domėtis ir žinoti apie prisiimtus įsipareigojimus bei įsiskolinimus už nuosavybės teise priklausantį turtą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad naudojimosi išsimokėtinai kortelės sutartį su UAB „Snoro lizingas“ ieškovas sudarė 2006-08-11, tai reiškia, kad jau nuo to laiko atsakovas turėjo vykdyti ir žinoti visus savo įsipareigojimus bei nelaukti, kol bus gautas antstolės patvarkymas dėl susidariusios skolos išieškojimo. Tas pats pasakytina ir apie įsiskolinimą AB „Lietuvos dujos“. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo rado seną įspėjimą dėl įsiskolinimo už gamtines dujas, todėl konstatuotina, kad dar naudodamasis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), dėl kurių ir susidarė įsiskolinimas, atsakovas privalėjo domėtis ir esančiais įsiskolinimais už nuosavybės teise valdomą turtą. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šie reikalavimai galėjo būti pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl to minėti įrodymai yra nevertinami, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas. Taip pat, pažymėtina, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra tenkinamas ir atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas įtraukti į bylą AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Snoro lizingas“ trečiaisiais asmenimis.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas ir procesines teisės normas, nes nebuvo pakankamai aktyvus bei nesurinko būtinų įrodymų, siekdamas teisingai išspręsti bylą. CPK 178 str. įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendime.
Nagrinėjamu atveju iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir dalyje pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 300 Lt žyminio mokesčio ir 1200 Lt suma už advokato suteiktą pagalbą, iš viso – 1 500 Lt. Atsižvelgiant į apeliacine tvarka patenkintų reikalavimų dalį, ši suma mažintina iki 1 300 Lt dydžio. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 215 Lt žyminio mokesčio bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir 1 000 Lt už apeliacinio skundo surašymą, pateikė įrodymus, kad šios sumos buvo sumokėtos. Todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 100 Lt suma daliai ieškovo patirtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka padengti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti – patikslinti sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytą žemės sklypo vertę ir nurodyti, kad ieškovei J. S. ir atsakovui A. S. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 224/478 dalies vertė yra 160 354 Lt, atitinkamai ieškovei J. S. priteistino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 121/478 dalies vertė – 86 620 Lt, o atsakovui A. S. priteistino šio žemės sklypo 103/478 dalies vertė – 73 734 Lt, bei nurodyti, kad viso ieškovei J. S. natūra priteisto turto vertė yra 156 020 Lt, atitinkamai atsakovui A. S. viso natūra priteisto turto vertė – 122 484 Lt. Taip pat iš atsakovo A. S. ieškovės J. S. naudai priteistą 9 605 Lt skolos sumą sumažinti iki 6 182 Lt skolos, ieškovei J. S. iš atsakovo A. S. priteistą 1 500 Lt sumą išlaidoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padengti sumažinti iki 1 300 Lt dydžio.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. S. atsakovo A. S. naudai 100 Lt daliai ieškovo patirtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka padengti.