- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- N-261-6791-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kelmės rajono policijos komisariato vyresnysis patrulis 2008 m. spalio 22 d. surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. spalio 8 d., apie 15 val. 17 min., Riomerienės g., Tytuvėnuose, Kelmės rajone, vairavo motociklą „Kawasaki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pasibaigus valstybinio numerio ženklo galiojimui. Stabdomas policijos pareigūnų A. Š. padidino greitį ir nesustojęs nuvažiavo toliau. Be to, A. Š. nepateikė transporto priemonės dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo. A. Š. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 2 ir 5 dalis, 124¹ straipsnio 6 dalį, 128 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
II.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimu A. Š. už pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 2, 5 dalyse, 128 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė 30 parų administracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams, o administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Teismas konstatavo, jog A. Š. kaltė įrodyta liudytojų D. M. ir E. B. parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga. Teismas pažymėjo, kad pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį dėl motociklo dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimo administracinė byla A. Š. nutraukiama, nes iš surinktų įrodymų matyti, kad 2008 m. spalio 8 d. A. Š. išvis nepakluso reikalavimui sustoti, todėl negalėjo minėtų dokumentų nepateikti.
III.
A. Š., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimu, pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad apie Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. posėdį jam pranešta nebuvo, kadangi tuo metu jis buvo trumpam išvykęs į užsienį, o jo motina neturėjo galimybės informuoti jį apie posėdį, nes nežinojo jo buvimo vietos, todėl mano, kad toks procesinis pažeidimas yra pagrindas panaikinti nutarimą. Teigė, kad motociklą jis 2008 m. rugsėjo 26 d. pardavė L. Š. (L. Š.), todėl buvo įsitikinęs, kad jo nepagrįstai nebaus ir kad jo dalyvavimas byloje nėra būtinas, todėl ir išvyko į planuotą kelionę į užsienį.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi A. Š. apeliacinį skundą patenkino – Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 7 punktą atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą nedalyvaujant nors vienam iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, pripažįstami sprendimo negaliojimo pagrindais.
ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sprendimo negaliojimo pagrindai yra esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kuriuos nustačius pripažįstama, kad proceso dalyviui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Nustačius byloje esant vieną iš sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi būti besąlygiškai naikinamas dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo, nevertinant, ar dėl tokios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tokio pobūdžio pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nepažeidus proceso dalyvių procesinių teisių (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad apeliantas apie pirmosios instancijos teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotas. Pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko 2008 m. lapkričio 25 d., tuo tarpu apeliantas savo skunde nurodo, kad informuotas apie šį posėdį nebuvo, kadangi buvo išvykęs į užsienį. Šią jo nurodytą aplinkybę patvirtina ir byloje esantis Grąžinamasis pranešimas (b.l. 29), iš kurio matyti, kad teismo šaukimas, informuojantis A. Š. apie 2008 m. lapkričio 25 d. įvyksiantį jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, jam nebuvo įteiktas, o buvo grąžintas su prierašu, kad adresatas yra išvykęs į užsienį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantas yra tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau, tai, kad jis išvyko į užsienį laikytina vengimu atvykti į posėdį, todėl nepagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Apeliantas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, nurodydamas, kad iš jo buvo atimta teisė į gynybą. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
V.
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo iš naujo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarimu A. Š. už pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio l dalyje ir 130 straipsnio l dalyje padarymą paskirta 30 (trisdešimties) parų areštas su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį teismas nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pagal kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį duomenis (b.1. 100), motociklo Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas JKAZXCC124A008720) pirmuoju savininku buvo įregistruota Kauno UAB „Autosara“ (motociklas įsigytas 2007 m. gruodžio 14 d., išduoti laikini valstybiniai numeriai). Iš pirkimo pardavimo sutarties, priėmimo-perdavimo akto (b.1. 91,92) matyti, kad šį motociklą UAB „Autosara“ 2008 m. rugpjūčio 6 d. pardavė A. Š., o jis 2008 m. gruodžio 30 d. pardavė motociklą D. B., tai patvirtina motociklo perdavimo D. B. aktas ir jo prašymas VĮ „Regitra“ įregistruoti motociklą jo vardu (b.1.88,89). Pirmoji registracija Lietuvoje motociklui atlikta 2009 m. sausio 28 d., savininkui D. B. išduotas TP registracijos liudijimas (b.l. lOO). Teismas pažymėjo, kad šie rašytiniai įrodymai neprieštarauja A. Š. nurodytai aplinkybei, kad jis savo vardu motociklo nebuvo priregistravęs ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2008 m. spalio 6 d. motociklas Kawasaki, v/n 1164 A, buvo A. Š. žinioje. Šį faktą patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai: - fotonuotraukos (b.l. 7, 40, 41 ), kuriose prie daugiabučio namo, kurio viename bute, kaip teigia liudytojai, gyvena A. Š., 2008 m. spalio 8 d. užfiksuotas motociklas Kawasaki, valst Nr. (duomenys neskelbtini); vienoje nuotraukoje priėjo nufotografuotas liudytojas D. M.; pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas (b.1.31 ), iš kurio matyti, kad 2008 m. spalio 8 d. Šiaulių VPK patrulių rinktinėje buvo gauta informacija, jog Tytuvėnų miestelyje juodos spalvos motociklu važinėja A. Š., kuris sistemingai pažeidinėja KET ir nepaklūsta reikalavimams sustabdyti transporto priemonę; rinktinės pareigūnams patruliavimo metu A. Š. sulaikyti nepavyko. Akivaizdu, kad pareigūnas nebūtų galėjęs žinoti apie A. Š. važinėjimą motociklu Tytuvėnų miestelyje, jei nebūtų gavęs tokios informacijos.
Teismas A. Š. prašytų apklausti liudytojų A. Š., D. K. ir M. D. parodymus, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. A. Š. pardavė motociklą, M. V. parodymai, kad A. Š. važinėjo su tamsintu šalmu bei J. P. ir A. P. parodymai, kad 2008 m. spalio 6 d. A. Š. negalėjo būti Tytuvėnuose, nes buvo pas juos kaime, vertino kritiškai, nes aiškiai prieštarauja ne tik anksčiau aptartiems liudytojų E. B., D. M., D. B. ir D. G. parodymams, bet ir rašytiniams įrodymams, kurių tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti, priešingai nei motociklo pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios originalas (b.1.59) į bylą pateiktas tik su skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Sutarties sudarymą paneigia A. Š. pirminis paaiškinimas (b.1.3), kuriame jis nurodo, kad motociklo nevairavo, nes yra jį pardavęs, bet nežino kada ir kam pardavė, nors turėdamas sutartį tokių dalykų nežinoti negalėjo.
A. Š. kaltės nepripažino, siekdamas išvengti atsakomybės stengėsi suklaidinti teismą neteisingais savo paties ir liudytojų parodymais. Jis aiškino, kad Kelmės PK pareigūnai yra nusistatę prieš jį, persekioja jį ir jo šeimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius nepateikė.
Faktai, kad dėl A. Š. KET pažeidinėjimų į Tytuvėnus atvyksta pareigūnai net iš Šiaulių patvirtina, kad ne Kelmės pareigūnų šališkumas ar nusistatymas, o A. Š. veiksmai yra pažeidimų fiksavimo ir protokolų rašymo priežastimi.
Teismas pripažino įrodytu tai, kad A. Š. neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones (A. Š. 2008 m. sausio 10 d. yra išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones t. y. lengvuosius automobilius), neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui vairuodamas motociklą Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl konstatavo, kad jo veiksmai atitinka Lietuvos ATPK 123 straipsnio 2 dalį., 123 straipsnio 5 dalį., 128 straipsnio l dalį ir 130 straipsnio l dalį.
Pagal Lietuvos ATPK 124 straipsnio 6 dalį dėl motociklo dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimo administracinę bylą A. Š. teismas nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes iš surinktų įrodymų matyti, kad 2008 m. spalio 8 d. jis išvis nepakluso reikalavimui sustoti, o dokumentų nepateikė 2008 m. spalio 22 d. medžiagą rinkusiam pareigūnui (ATPK 250 str. 1 p.).
A. Š. nepripažino kaltės, klaidino teismą ir siekė išvengti atsakomybės. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad A. Š. laikotarpiu 2008 m. vasario 25 d. iki 2009 m. gegužės 7 d. už KET pažeidimus nubaustas 5 kartus, pažeidimai analogiški, kas rodo, jog jis savo veiksmais piktybiškai pažeidinėja įstatymus ir akivaizdžiai demonstruoja tai prieš visuomenę. Dėl jo vykdomų KET pažeidimų Tytuvėnų gyventojų nusiskundimus gauna ne tik Kelmės, bet ir Šiaulių VPK. Akivaizdu, kad anksčiau skirtos baudos neturėjo pažeidėjui reikiamo poveikio, todėl jam teismas paskyrė maksimalios trukmės areštą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ilgesniam nei vidutinės trukmės laikotarpiui.
VI.
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
1. Teismas pažeidė ABTĮ 6 ir 53 straipsnius, nagrinėdamas bylą nevykdė teisingumo, vadovaudamasis visų asmenų lygybe įstatymui ir teisei, nepaisant veiklos rūšies ir pobūdžio, ignoravo apeliantą ir liudytojos parodymus, netenkino advokatės pareikštų prašymų. Teismas šališkai vertino policininkų parodymus bei policijos atstovo prašymus. Dėl to teismas buvo neobjektyvus, o bylą išnagrinėta šališkai.
2. Teismas neteisingai aiškina ABTĮ 57 straipsnį. Byloje yra dvi pirkimo -pardavimo sutartys, tai yra, kad apeliantas savo turėtą motociklą pardavė Š. ir B.. Teismas rėmėsi sutartimi pasirašyta su B. Teismas šios pagrindinės aplinkybės prieštaravimų nesiaiškino ir netyrė.
Šalies argumentai
3. Apeliantas prašė paskirti rašysenos ekspertizę, nustatyti, kas surašė B. pirkimo - pardavimo sutartį, kas pasirašė už A. Š..
4. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, nors tai numatyta ABTĮ 81 straipsnyje. Teismas rėmėsi liudytojų B. ir G. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir skyrėsi.
5. D. G. teigia, kad Baranauskas už motociklą sumokėjo 14000-15000 litų. Šie prieštaravimai tarp liudytojų nepašalinti.
6. Teismo nutarime neatsakyta į visus pagrindinius pareiškėjo reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3d.)
7. Teismas nutarimą grindė foto nuotraukomis, kurios neaišku kada fotografuotos. Tačiau teismas, remdamasis liudytojų B. ir M. parodymais, teigia kad jos užfiksuotos 2008 m. spalio 8 d. Šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Ant nuotraukų nesimato fotografavimo data, o vien faktas, kad motociklas buvo nufotografuotas prie apelianto gyvenamojo namo, neturi įrodomosios reikšmės.
8. Teismas vadavosi pareigūno A. K. tarnybiniu pranešimu, tačiau teisme kaip liudininkas šis pareigūnas nebuvo apklaustas.
9. Teismas netiki, kad A. Š. sudarė sutartį su Š. ir tai grindžia A. Š. pirminiu paaiškinimu, duotu 2008 m. spalio 22 d., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame A. Š. nurodė, kad nežino kam ir kada pardavė motociklą. Tuo metu A. Š. galėjo neprisiminti motociklo pardavimo datos ir pirkėjo pavardės.
10. Policijos atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tikrai Tytuvėnų gyventojai skundžiasi policijai. Šių aplinkybių negalima įrodinėti tik suinteresuotų pareigūnų B. ir M. parodymais bei A. K. tarnybiniu pranešimu.
11. Teismui kilo abejonių dėl A. Š. gydytojos išrašų dokumentų kompetentingumo. Teismas neturėjo pagrindo išrašų nevertinti, neišsiaiškinęs kilusių abejonių.
12. Teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokią skiria nuobaudą, pagal kiekvieną ATPK straipsnio pažeidimą, bei kodėl nusprendė nubausti anksčiau nurodyta nuobauda.
13. Teismas nubaudė A. Š. už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, tačiau atėmė teisę vairuoti kitos rūšies transporto priemonę.
A. Š. automobilio nevairavo, stabdomas policininkų nebuvo ir kitų pažeidimų nepadarė.
14. A. Š. 2008 m. spalio 8 d. motociklo nevairavo, jis buvo parduotas Š. kartu su motociklininko apranga, šalmu tamsintais stiklais, pro kurį tikrai nebuvo galima įžvelgti motociklininką vairavusio asmens veido, policininkų stabdomas taip pat nebuvo.
15. Teismas taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 ir 286 straipsnius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas tinkamai nustatė, kas disponavo motociklu 2008 m. spalio 8 d., toks vertinimas paremtas rašytiniais bylos įrodymais. Pažymėtina, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l. 18) nėra transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto, patvirtinančio, kad motociklas buvo perduotas, todėl ši sutartis nepaneigia fakto, kad 2008 m. spalio 8 d. A. Š. disponavo motociklu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. gruodžio 30 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktas (b.l. 88) patvirtina, kad A. Š. transporto priemonę Kawasaki ZX1000C1 D. B. perdavė 2008 m. gruodžio 30 d., t. y. po administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl transporto priemonės pardavimo D. B. aplinkybės administracinio teisės pažeidimo bylai įtakos neturi ir nevertintinos.
Kelmės rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.
ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismas nustatė, kad A. Š. padarė ATPK 123 straipsnio 2 ir 5 dalyse, ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, kadangi jis 2008 m. spalio 8 d., apie 15 val. 17 min., Riomerienės g., Tytuvėnuose, Kelmės rajone, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones (A. Š. 2008 m. sausio 10 d. yra išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones t. y. lengvuosius automobilius), neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui vairuodamas motociklą Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
ATPK 128 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą. Nagrinėjamu atveju A. Š. vairavo motociklą, turėdamas teisę vairuoti tik B kategorijos transporto priemones. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir turintys ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos. Nagrinėjamu atveju A. Š. privalėjo turėti teisę vairuoti ir A kategorijos transporto priemones (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 3 p.).
A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (b.l. 10). A. Š. asmenybę neigiamai charakterizuoja tai, kad padaryti pažeidimai iš esmės analogiški, t. y. jis sistemingai pažeidinėja įstatymus, anksčiau skirtos baudos neturėjo pažeidėjui reikiamo poveikio. A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl yra pagrindas skirti didesnę negu sankcijos vidurkis nuobaudą. Todėl A. Š. dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies pažeidimo skiriama vieno tūkstančio penkių šimtų litų bauda.
ATPK 123 straipsnio 2 dalis numato, kad įregistruotų, perregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių vairavimas be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba vairavimas pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui (išskyrus atveją, kai pranešus policijai apie automobilio numerio vagystę, vykstama išsiimti naujų numerių) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį A. Š. skiriama trijų mėnesių teisės atėmimas.
ATPK 123 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų. Pagal šį straipsnį A. Š. skiriama taip pat maksimali vieno šimto dvidešimties litų bauda.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. A. Š. atsižvelgiant į byloje nustatytas jo atsakomybė sunkinančias aplinkybes ir į jo asmenybę, skiriamas trisdešimt parų areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinai subendrinus nuobaudas A. Š. skiriama trisdešimties parų areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams ir šešiems mėnesiams. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino jo pateiktų medicininių pažymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio protokolas (b.l. 117) patvirtina, kad šis įrodymas nagrinėjant bylą buvo įvertintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Š. nepriskirtinas asmenims, kuriems negali būti skiriamas areštas (ATPK 29 str.).
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 53 punktą transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Remiantis tuo pažeidus KET ir padarius pažeidimą, už kurio padarymą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atimama teisė vairuoti visas transporto priemones.
Byloje nustatyta, kad A. Š. turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, todėl jam atimama teisė vairuoti šias transporto priemones.
Administracinio teisė pažeidimo bylą A. Š. pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalį nutraukta pagrįstai.
Nors Kelmės rajono apylinkės teismas atskirai už kiekvieną pažeidimą nepaskyrė A. Š. nuobaudos, tačiau galutinė subendrinta nuobauda paskirta tinkama. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesunkindamas apelianto padėties padarytą procesinį teisės pažeidimą gali ištaisyti negražindamas bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir paskirdamas nuobaudas už kiekvieną padarytą pažeidimą atskirai. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje iš esmės atitinka ATPK 284 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, nutarimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vieno tūkstančio penkių šimtų litų baudą.
A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.
A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam vieno šimto dvidešimties litų bauda.
A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam trisdešimt parų areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.
A. Š. galutinai subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį paskirti trisdešimties parų areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams ir šešiems mėnesiams.
Nutartis neskundžiama.