Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-07-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-792-660/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-19
Bylos Nr.
A20.-792-660/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00835-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Larisa Tamulionienė (pirm.)
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Rytis Satkauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-792-660/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00835-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,dalyvaujant užsienietei T. K., jos atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovei Indrei Urbonavičienei,

Vertėjams Godai Pliatkutei ir Sanjay Kumar,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietės T. K. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. MD-794 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus (toliau ir Institucija) atstovas 2022 m. birželio 20 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė sprendimą (toliau ir skundžiamas sprendimas) apgyvendinti Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietę T. K. Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. gruodžio 20 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, asmenų grupėje, neturėdama teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, neturėdama pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturėdama šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturėdama lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nepriėmus sprendimo apgyvendinti užsienietę VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ji gali pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimo dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Skundu užsienietė prašo pakeisti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. MD-794 dalį, paliekant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Skunde užsienietės atstovas nurodė, kad T. K. į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 30 d. ir nedelsiant buvo sulaikyta, prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, pagal galimybes bendradarbiavo nustatant jos asmens tapatybę, pateikė turėtus asmens dokumentus (asmens tapatybės kortelę), dėl užsienietės asmens tapatybės abejonių nekilo, dalyvavo apklausose, skundė priimtus sprendimus, teikė įrodymus prieglobsčio byloje, taigi aktyviai dalyvavo sprendžiant prieglobsčio klausimą, neteikė klaidinančios informacijos, procedūrų nevilkino. Pasak pareiškėją, Institucija nepateikė jokių duomenų, kad užsienietė būtų bėgusi iš Centro teritorijos ar pažeidusi Centro vidaus tvarkos taisykles. T. K. yra pažeidžiamas asmuo, kaip jį apibrėžia Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir UTPĮ) 2 straipsnio 18-2 punktai. Pažeidžiamas asmuo-asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Užsienietė apklausoje prieglobsčio byloje nurodė, kad yra fizinio ir seksualinio smurto auka, pateikė psichologo pažymą, patvirtinančią diagnozę. Laisvės ribojimas tokį ilgą laiką, gyvenimo stovykloje rutina kenkia jos psichinės sveikatos būklei. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 115 str. nuostatas laisvės apribojimas galimas tam, kad būtų operatyviai ir tinkamai įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo. VSAT teismui nepateikė jokios informacijos kokių veiksmų imamasi, ar bus imtasi artimiausiu metu, todėl jos veiksmų negalima laikyti tinkamais ar operatyviais. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimus dėl laisvės judėti apribojimo, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį. Pareiškėjos laisvė ribojama jau 12 mėnesių. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu 2022-01-05 sprendime byloje A-1027-624/2022, savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžančios alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas iki beveik 9 mėnesių nuo jos taikymo pradžios nebebuvo proporcingas, o priemonės, įtvirtintos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikymo rizika, įvertinus, kad Migracijos departamento sprendimas yra priimtas, o pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019), nesudaro pagrindo spręsti kitaip. Nagrinėjamoje byloje sprendimo taikyti laisvės apribojimus 12 mėnesių, atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų interesus, negalima laikyti proporcingu ir pagrįstu. Tolesnis alternatyvios sulaikymo priemonės - apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymas yra neproporcingas jų laisvės apribojimas. Pareiškėjas prašo skirti kitą UTPĮ 115 str. numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati siekiamiems tikslams pasiekti. Nepagrįstai teigiama, kad faktinis asmens sulaikymas grindžiamas tuo, kad asmuo gali pasislėpti, tačiau nepateikiama jokių argumentų, kuo grindžiamas toks spėjimas. Skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti ir nurodė, kad šiuo metu užsienietė nebėra prieglobsčio prašytoja, nes 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi Nr. eA-2515-415/2022, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą 2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Užsienietė laikoma neteisėta migrante ir neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. gegužės 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S73846, kuriuo nuspręsta grąžinti T. K. į Šri Lanką. Grąžinimą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Institucijos teigimu, užsienietė piktnaudžiauja Lietuvos Respublikos migracine sistema, į Europos Sąjungą atvyko nelegaliai, be asmens tapatybę ir pilietybę bei teisėtą buvimą įrodančių dokumentų, todėl neribojant jos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje, užsienietė vengdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar bandyti savavališkai išvykti. Taip pat Institucija atkreipė dėmesį, kad užsienietės brolis, kuris į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su T. K., jau yra pabėgęs iš Ruklos pabėgėlių stovyklos, todėl manytina, kad yra reali grėsmė, kad užsienietė gali bandyti savavališkai išvykti ar pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, pasinaudojusi laisvų asmenų judėjimo teise Šengeno erdvėje.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad nori laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad užsienietė T. K. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė T. K. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos 2022 m. gegužės 25 d. yra įsiteisėjęs, kurį pavesta vykdyti VSAT. Pareiškėja prarado prieglobsčio prašytojos statusą, tapo neteisėta migrantė ir neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2022 m. gegužės 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S73846, kuriuo T. K. grąžintina į Šri Lanką.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. birželio 20 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją T. K. Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. gruodžio 20 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. užsienietė neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog sprendžiant klausimus dėl asmenų apgyvendinimo sąlygų, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, to tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1-3 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Teismas pažymi, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje yra įvardijamos alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytus Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.

Nagrinėjamu atveju užsienietės – Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietės T. K. tapatybė yra nustatyta, tai patvirtina jos turima asmens tapatybės kortelė Nr. 200250900166. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais, taip pat nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad T. K. Lietuvos Respublikoje sulaikyta 2021 m. liepos 30 d., t. y. Lietuvoje laikoma daugiau nei vienuolika mėnesių ir per šį laikotarpį laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, todėl įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad T. K. atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Tolesnis pareiškėjos judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas, nes nepagrįstai suvaržo vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, užsienietės T. K. skundas tenkinamas ir panaikinama VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. MD-794 dalis dėl judėjimo laisvės ribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietės T. K. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. MD-794, panaikinant sprendimo dalį dėl Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietės T. K., gim. 2002 m. sausio 9 d., teisės judėti Lietuvos Respublikoje nesuteikimo.

Kitą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. MD-794 dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Larisa Tamulionienė