Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei J. K., atsakovui R. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, pareikštą atsakovui R. K., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu susituokė 2008 m. balandžio 30 d. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Bendras jų gyvenimas iširo dėl atsakovo veiksmų. Jis girtaudavo ir šiuo metu yra nuteistas už vagystes. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę. Dukros A. K. gyvenamoji vieta pageidauja, kad būtų nustatyta su ja. Ieškinyje prašoma priteisti po 300 Lt vaiko išlaikymui kas mėnesį, bei įsiskolinimą nuo 2009 m. gruodžio mėn.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jie pragyveno tris metus santuokoje, prieš santuoką jis perspėjo, kad bus nuteistas, ji sutiko. Šiuo metu ieškovė susirado kitą vyrą, kai jis buvo įkalinimo įstaigoje, nustojo bendrauti, jo nelanko. Nurodė, kad nuo 2009 m. neteikė išlaikymo dukrai, nes ieškovė nepriimdavo iš jo pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2008 m. balandžio 30 d., gyvenant santuokoje jiems gimė dukra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (b.l. 5-6).

Dės santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Ieškiniu prašoma santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog apie tai, kad jis gali būti nuteistas, ieškovė žinojo iki santuokos sudarymo. Po jo nuteisimo ieškovė atvykdavo į trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus. Tik paskutiniu metu ieškovė pradėjo vengti bendravimo su juo ir jo artimais giminaičiais. Taip pat teismo posėdžio metu buvo nustatya, kad ieškovė šiuo metu gyvena su kitu vyru, tai patvirtino pati ieškovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ir ieškovė ir atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas. CK 3.60 str. 3 d. nurodoma, kad santuoka iširo dėl kitos sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė žinojo apie galimą atsakovo nuteisimą iki santuokos, todėl šiuo pagrindu negli būti pripažinta atsakovo kaltė. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog būdavo, kad išgerdavo, kildavo barniai namuose. Šios aplinkybės liedžia pripažinti, kad atsakovas gyvenant šalims kartu dėl girtavimo nebuvo ieškovei lojalus, jos negerbė. Atsakovo teigimu, dėl santuokos nutraukimo kalta ir ieškovė, nurodė, kad ji gyvena su kitu vyru. Tai patvirtino ir pati ieškovė. CK 3.60 str. 3 d. nurodoma, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Kaip matyti dėl santuokos nutraukimo nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė, todėl santuoka nutrauktina dėl abipusės kaltės. (CK 3.61).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovas visiškai sutiko su ieškovės reikalavimu dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Byloje nustatyta, kad šalių dukra A. K., gyvena kartu su mama J. K., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis, todėl nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaiko vieną nepilnametę dukrą – A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (3 metai) (b.l. 6).

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnametei dukrai, kas mėnesį iki jos pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 300 litų. Atsakovas nurodė, kad vaikų išlaikymui tokios sumos skirti neišgali, kadangi šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Ieškovė pateikė duomenys, jog gauna pajamų apie 727,17 Lt (b.l. 13). Jokio kito registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi, gyvena pas savo draugą (duomenys neskelbtini)., kuris suteikia ieškovei ir jos nepilnametei dukrai gyvenamąją vietą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaiko poreikiams išleidžia apie 300 Lt per mėnesį, taiču jei bus priteistas išlaikymas iš tėvo, ji galės išleisti daugiau. Jokių realių poreikių turinį patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, realių pajamų negauna, jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto neturi. (b.l. 7-9).

Nors ieškovė jokių realių nurodomų vaikų poreikių turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros amžių, pripažintina, kad 500 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, taip pat laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas ieškovės materialinė padėtis šiai dienai yra geresnė. Atsižvelgiant į nurodytą darytina išvada, kad prie dukros poreikių tenkinimoatsakovas turėtų prisidėti mažesniąja dalimi – kas mėnesį vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.). Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą tenka atsakovui. Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos – šiuo atveju iki 2011-03-18. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad neteikė dukrai išlaikymo nuo 2009 m. gruodžio 16 d. Nors atsakovas nurodė, kad jis išlaikymo teikti negalėjo dėl ieškovė veiksmų, tačiau šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareiga išlaikyti vaiką. Kadangi nustatyta, kad atsakovas R. K. išlaikymo neteikė nuo 2009-12-16, taip pat atsižvelgiant, į tai, kad teismas nustatė atsakovui 200 Lt išlaikymo dydį, todėl įsiskolinimo dydis nustatytinas 3000 Lt (15 mėnesių x 200 Lt = 3000 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 135 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis turi būti mokamas 72 Lt dydžio žyminis mokestis (200 x 12 = 2400 Lt; 2400 – 3 % = 72 Lt), ); už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo šioje byloje turi būti mokamas 90 Lt dydžio žyminis mokestis (3.000 – 3 % = 90 Lt). Šiuo atveju ieškinį sudarė trys savarankiški reikalavimai, todėl ieškinys teismui turi būti apmokėtas pagal bendrą visų reikalavimų sumą – 297 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2, 3 ir 10 p.).

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų įstatymo yra atleista (b.l. 4).

Tenkinant ieškinį iš dalies (78 % – pirmasis reikalavimas nutraukti santuoką patenkintas 80 %; antrasis reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo – 77%, trečiasis reikalavimas dėl įsiskolinimo - 77 proc. ). iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio 229 Lt., ir 262 Lt už antrinę teisinę ieškovei.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 3,1 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 78% žyminio mokesčio – 229 Lt, ir 262 Lt. bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CK 2.14 str., 3.26 str., 3.27 str., 3.59 str., 3.60 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3 d., 3.117 str. 1 d., 3.123 str., 3.127 str. 3 d., 3.169 str., 3.174 str., 3.185 str. 1 d., 3.190 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., 3.203 str., 3.208 str., 3.282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Kaumo miesto CMS 2008-04-30 (santuokos liudijimas duomenys neskelbtini), tarp ieškovės J. K. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinių abipusės kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes – (duomrnys neskelbtini)

Nustatyti šalių nepilnametės dukros A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove vaiko motina J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-03-25 iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus litų (200 Lt).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametei dukrai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą trijų tūkstančių litų (3000 Lt) dydžio suma.

Ieškovę J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti jos nepilnametės dukros A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tris litus 10 cnt. (3,10 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, du šimtus dvidešimt devynis litus (229 Lt) žyminio mokesčio bei du šimtus šešiadešimt du litus (262 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, valstybės naudai (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660, įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.