Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-463-348/2012

Teisėjas Saulius Mikšys Teisminio proceso Nr. 1-98-1-0836-2009-7

2012 m. gruodžio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei ir Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam N. P., jog gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 219 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

N. P. dėl kaltinimo pagal LR BK 222 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš N. P. priteista: (duomenys neskelbtini) - 346793,32 Lt, (duomenys neskelbtini)- 10275,48 Lt, (duomenys neskelbtini) - 59200,32Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 5544,31Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 4038,02Lt, VSDFV Šilalės skyriui - 43503,49Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 100673,61 Lt įsiskolinimams padengti.

Nuosprendžio dalis dėl N. P. išteisinimo nėra skundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nuteistas už tai, jog dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2008-10-14 ir 2009-04-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui pateikęs valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas už 2008 m. IV ketvirtį „SAMF4“ ir už 2009 m. I ketvirčio sausio mėnesį „SAMF4“, pagal kurias bendrovės įsiskolinimas fondo biudžetui 2009 m. vasario 1 dienai sudarė 43180,20 Lt socialinio draudimo įmokų ir 323,29 Lt delspinigių, laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai 2009-01-26 Nr.49 ir 2009-02-26 Nr.31-797 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyrius UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė priminimus dėl apskaičiuotų įmokų sumokėjimo, nurodant 10 dienų terminą mokesčių sumokėjimui, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinę galimybę iki 2009-02-15 sumokėti socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui, kadangi įvairiems mokėjimams pinigų bendrovės kasoje pakako: 2009-02-01 kasos likutis buvo 733352,19 Lt, 2009-03-01 kasos likutis buvo 81917,31 Lt.

Taip pat jis nuteistas už tai, jog dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, sąmoningai blogai valdė įmonę, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki ir prarado galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tikslingai siekė bendrovės bankroto, padarė didelę turtinę žalą kreditoriams. Vykdydamas veiklą- statinių ir pastatų statyba, įrengimas ir baigimas- laikotarpyje nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 metų kovo mėnesio intensyviai nurašinėjo ir pardavinėjo bendrovės ilgalaikį materialųjį bei nekilnojamąjį turtą, kuris buvo parduodamas daugiausia fiziniams asmenims už mažesnę nei likutinė vertė kainą: pardavimo kaina 571890,00 Lt, likutinė vertė 943033,00 Lt. Didžioji dalis turto buvo parduota asmenims, susijusiems su bendrove: parduota turto už 27552,00 Lt, kai šio turto likutinė vertė 501122,00 Lt. Gautos piniginės lėšos už parduotą turtą buvo skirtos ne bendrovės įsipareigojimams su tiekėjais padengti, o grąžinti 369039,00 Lt paskolų buvusiems akcininkams R. P., N. P., O. P.. 2009-01-27 išmokėta 350000,00 Lt dividendų už 2006 metus buvusiam akcininkui R. P., tuo pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 60 str. 3 d. reikalavimus, kur nurodyta, jog negalima priimti sprendimo išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išsimokėjusi dividendus taptų nemoki, 59 str. 7 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad bendrovė per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų nariams ir premijų darbuotojams. Pirmasis įsiskolinimas valstybės biudžetui jau buvo 2009-01-15 (deklaracija FR0572 už 2008 m. gruodžio mėnesį) 510,00 Lt. Išmokėjus dividendus R. P., buvo priskaičiuota, bet nesumokėta 70000,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 21000,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų.2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse nuosavas kapitalas sudarė 53326,00 Lt, o bendrovės įstatinis kapitalas- 300000,00 Lt, tai yra bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, todėl nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 38 str. 3 d. reikalavimų, pagal kuriuos bendrovės vadovas turėjo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris svarstytų klausimą dėl bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimo. Be to buvo naujai įkurta bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), kuri perėmė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovų, tiekėjų, turto, darbuotojų. Tokiais veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: buvusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 88848,70 Lt (neišmokėtas darbo užmokestis); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui (dabartiniu metu Šilalės skyriui) 134919,85 Lt; Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2192,01 Lt; AB (duomenys neskelbtini) 330611,31 Lt; Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos 70881,02 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13274,23 Lt; (duomenys neskelbtini) 144000,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27750,17 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2054,70 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 47564,63 Lt; UAB „B. B.“ 419,52 Lt; (duomenys neskelbtini) LT, AB 672,33 Lt; UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 4196,04 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 188,80 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3608,72 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6755,78 Lt; UAB „V. R.“ 676,07 Lt; R. G. IĮ 1511,06 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1700,00 Lt; UAB „I. B.“ 16149,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100673,61 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1771,82 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12812,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 85,82 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 105934,65 Lt; (duomenys neskelbtini) 10444,20 Lt; Lietuvos ir Kazachstano UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2065,13 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 64510,42 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9024,87 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22474,59 Lt; UAB „L. T.“ 1133,35 Lt; D. G. IĮ 594,29 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 584,81 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11536,57 Lt; A. Š. 1839,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6223,67 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 31100,81 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22388,19 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6327,98 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 707,18 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1911,60 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1327,68 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 247,94 Lt; A. O. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 6211,57 Lt; UAB „K. A.“ 2253,68 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6602,64 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3022,17 Lt; UAB „E. B.“ 2088,25 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4038,02 Lt; UAB „J. L.“ 10190,46 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6731,89 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 23509,14 Lt; R. M. IĮ 11960,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27943,14 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 678,50 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4582,75 Lt; UAB „D. P.“ 6018,74 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18147,22 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 391,51 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5544,31 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 590,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7081,35 Lt; D. D. firmai „(duomenys neskelbtini)“ 1206,12 Lt; (duomenys neskelbtini) 1586,40 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 671,61 Lt; (duomenys neskelbtini) 11396,48 Lt;, viso 1476140,04 Lt (vieno milijono keturių šimtų septyniasdešimt šešių tūkstančių šimto keturiasdešimties litų keturių centų sumai).

Taip pat skunde teigiama, jog yra nepagrįsta teismo išvada yra ta, kad kadangi už parduotą turtą gautos piniginės lėšos buvo skirtos ne bendrovės įsipareigojimams tiekėjams padengti, o grąžinti 369.039,00 Lt paskolų buvusiems akcininkams N. P., jo broliui R. P. bei motinai O. P., reiškia direktorius N. P. sąmoningai sudarinėjo nuostolingus įmonei sandorius, siekdamas, jog pardavus bendrovės turtą, būtų pirmiausia patenkinti jo paties bei jo artimų giminaičių interesai, pažeidžiant galiojančius įstatymus. Tačiau teismas nenurodė, jokie galiojantys įstatymai buvo pažeisti. Dėl to negalima daryti išvados, jog jis atliko kokius nors veiksmus, turinčius sąmoningai blogo Įmonės valdymo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdį nuteistasis N. P. ir jo gynėjas advokatas R. Merkevičius prašė nuteistojo N. P. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas N. P. pritaikytas tinkamai.

Apeliantas N. P. nesutinka su teismo išvadomis dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 219 str. 1 d., ir nurodo, jog jis jokių priminimų apie pareigą sumokėti mokesčius negavo, todėl negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes yra paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir jų pagrindu padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.

Pagal LR BK 219 str. 1 d. atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 str. 1 d. yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti.

Nagrinėjamu atvejus, nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-10-14 ir 2009-04-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui pateiktas valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas už 2008 m. IV ketvirtį „SAMF4“ ir už 2009 m. I ketvirčio sausio mėnesį „SAMF4“, turėjo sumokėti socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui, tačiau ginčijama aplinkybė, jog nebuvo gauti priminimai dėl apskaičiuotų įmokų sumokėjimo, nurodant 10 dienų terminą mokesčių sumokėjimui.

Iš byloje esančių kaltinamojo N. P. parodymų, matyti, jis neigia, kad įmonėje buvo gauti priminimai dėl apskaičiuotų įmokų sumokėjimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus bylos duomenis, konstatuoja, jog šie kaltinamojo parodymai yra nepagrįsti.

Byloje esantys duomenys pavirtina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriuje buvo surašytas priminimas Nr. 49, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2009-01-15 privalo sumokėti 24359,65 Lt skolą. Įmonei buvo pasiūlyta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą. Taip pat buvo surašytas priminimas Nr. 31-797, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta, kad bendrovė iki 2009-02-15 privalo sumokėti 43503,49 Lt skolą. Šie priminimai buvo išsiųsti registruotais laiškais atitinkamai 2009-01-26 ir 2009-02-26.

Teismų praktikoje laikomasis nuomonės, jog valstybės įgaliotos institucijos priminimas, tai Valstybės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės įgaliotų institucijų dokumentas, kuriame primenama apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodomas terminas jiems sumokėti. Dokumentas siunčiamas asmeniui, kai jis, pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, laiku nesumoka pagal juos paskaičiuotų mokesčių.

Dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdai ir momentas sureglamentuoti Mokesčių administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dokumentai gali būti įteikiami tiesiogiai, siunčiami registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais arba paskelbiami viešai. Vadovaujantis šio įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostata, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Taip pat pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojos L. Ž., kuri dirbo UAB“(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, parodymais nustatyta, jog įmonėje buvo gauti įstaigų priminimai, kad reikia sumokėti mokesčius.

Taigi, kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus priminimas Nr. 49, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2009-01-15 privalo sumokėti 24359,65 Lt skolą bei įmonei pasiūlyta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą. Taip pat priminimas Nr. 31-797, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta, kad bendrovė iki 2009-02-15 privalo sumokėti 43503,49 Lt skolą.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemokėti, todėl yra abejonių ar ji galėjo sumokėti mokesčius, nes byloje esantys duomenys pavirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinę galimybę iki 2009-02-15 sumokėti socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui, kadangi įvairiems mokėjimams pinigų bendrovės kasoje pakako, nes 2009-02-01 kasos likutis buvo 733352,19 Lt, o 2009-03-01 kasos likutis buvo 81917,31 Lt.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 str. 1 d. ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu.

Kolegija konstatuoja, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 209 str.

Pagal LR BK 209 str. atsako tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Taigi, taikant LR BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Veika LR BK 209 str. sudėtyje apibūdinama žodžiais – blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą. Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos valdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditoriaus turtiniams interesams. Pažymima, jog blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali būti: per didelis išlaidavimas, sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotiniai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, sąmoningai neplėtojama įmonės veikla, piktybiškai nevykdomos sutartys prarandant prekių ar paslaugų rinkas, teisminiu ar neteisminiu keliu neišieškomos skolos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. P. dirbo nuo 2004-12-23 iki 2009-05-08 ir jis iki 2008-10-10 turėjo 10 procentų bendrovės akcijų, kurias 2008-10-10 pardavė akcininkui T. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas T. D. 2009-01-05 priėmė sprendimą parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą pagal prie sprendimo pateiktą sąrašą.

Pirmosios instancijos teismas, vienu iš pagrindinių N. P. kaltę patvirtinančiu įrodymu laikė specialisto išvadą. Apeliantas skunde su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, jog nesutinka su specialisto išvada dėl parduoto turto vertės, nes jo nuomone specialisto išvadą paneigia byloje esantis Kauno apygardos teismo sprendimas. Kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausė specialistę, kuri patvirtino byloje esančią specialisto išvadą, kurioje nurodoma, jog iš pirkimo-pardavimo sutarčių matosi, kad laikotarpyje nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 metų kovo mėnesio bendrovė intensyviai nurašinėjo ir pardavinėjo bendrovės ilgalaikį materialųjį bei nekilnojamąjį turtą, kuris parduotas daugiausia fiziniams asmenims už mažesnę nei likutinė vertė kainą: pardavimo kaina 571890,00 Lt, likutinė vertė 943033,00 Lt, iš kurio didžioji dalis turto parduota asmenims, susijusiems su bendrove: parduota turto už 275521,00 Lt, kai šio turto likutinė vertė 501122,00 Lt, o gautos piniginės lėšos už parduotą turtą buvo skirtos ne bendrovės įsipareigojimams su tiekėjais padengti, o grąžinti 369039,00 Lt paskolų buvusiems akcininkams N. P., jo broliui R. P. bei motinai O. P..

Kolegija pažymi, jog specialistė surašydama išvadą, atsižvelgė ne tik į parduoto turto likutinę vertę, pardavimo kainą, bet ir Lietuvoje buvusią ekonominę situaciją. Iš to seka, jog specialistė įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir išvadą surašė vadovaudamasi visais pateiktais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, specialisto išvadoje nurodytos priežastys, t.y. N. P. veiksmai, jog turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą sąlygojo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir tai buvo priežastiniu ryšių tarp veikos ir kilusių padarinių – didelės žalos kreditoriams. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad gautos piniginės lėšos už parduotą turtą buvo panaudotos grąžinti 369039,00 Lt paskolų buvusiems akcininkams, pačiam kaltinamajam ir šeimos nariams R. P., O. P. bei 2009-01-27 buvo išmokėta 350000,00 Lt dividendų už 2006 metus buvusiam akcininkui R. P.. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 d. dalies nuostatas visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Taip pat minėto įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog dividendų išmokėjimo metu – 2009-01-27, nebuvo sumokėjusi socialinio draudimo įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui. Taigi, iš to seka, jog dividendai buvo išmokėti pažeidžiant LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti bylos duomenys patvirtina, kad N. P. veiksmai vykdyt bendrovės turto pardavimą, nepagrįstas dividendų išmokėjimas, paskolų grąžinimas sau ir savo artimiesiems, buvo sąmoningas siekis pabloginti galimybę įmonei atsiskaityti su visais kreditoriais ir sukelti bendrovės nemokumą ir bankrotą. Dėl to, apylinkės teismas pagrįstai N. P. pripažino kaltu pagal LR BK 209 str.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl N. P. kaltumo padarius LR BK 209 str. ir 219 str. 1 d. numatytas nusikaltimus pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. N. P. kaltė pagrįstai grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti. Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti.