Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Daivai Stalionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., jo įstatyminiam atstovui V. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos 10 klasės moksleivis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis T. K. 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 9 val. 45 min., Ukmergės rajono savivaldybės rajoniniame kelyje Vepriai-Deltuva-Tatkūnai, 14 km., vairavo automobilį S. F. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. administracinio nusižengimo protokole bei teismo posėdyje prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 1,2).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. įstatyminis atstovas tėvas V. K. paaiškino, kad jis perdavė vairuoti automobilį savo sūnui, žinodamas, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės, manydamas kad tame keliuke niekas nevažinėja, todėl yra saugu tame keliuke leisti vairuoti sūnui. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi.

Be T. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad nepilnametis T. K. 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 9.45 val., Ukmergės rajono savivaldybės rajoniniame kelyje Vepriai-Deltuva-Tatkūnai, 14 km., vairavo automobilį S. F., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti. Administracinio nusižengimo protokole T. K. paaiškino, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi.

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones įtvirtinta ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad vairuoti B kategorijos transporto priemones turi teisę tik 18 metų sulaukę asmenys. Bylos duomenimis T. K. 2020 m. rugsėjo 5 d. dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti aukščiau nurodytą transporto priemonę. Taigi, byloje teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. K. vairavo automobilį S. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 eurų iki 450 eurų.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs inkriminuojamą teisės pažeidimą ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu apklaustų administracinėn atsakomybėn traukimo asmens bei jo įstatyminio atstovo paaiškinimų, teisės pažeidimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, pažeidėjas pripažino padarytą teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, kad T. K. atžvilgiu taikytinas ANK 34 str. 6 dalis ir skirtina nuobauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas minimalus jos dydis. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas įvertina tas aplinkybes, kad T. K. yra gimnazijos 10 klasės moksleivis, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Esant šioms aplinkybėms T. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą 424 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijos numatyta nuobauda – bauda, paskiriant mažesnį nei minimali sankcijoje numatytos baudos dydį (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Skiriant nuobaudos dydį atsižvelgtina į tai, kad vadovaujantis ANK 44 str. skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis šio kodekso taisyklėmis už padarytus administracinius nusižengimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti T. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 50,00 (penkiasdešimt) eurų administracinę baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 44 straipsniu, ją sumažinti ir paskirti galutinę – 25 (dvidešimt penkių) eurų baudą.

Išaiškinti T. K., kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį savo vardu įnešti pinigines lėšas. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20122167792 ir įmokos kodą – 1001.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.