Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant A. U.

dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. N.

užsieniečiui K. V., jo atstovei advokatei I. I.

vertėjams L. Z., I. Y.

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Tadžikistano Respublikos piliečio K. V. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Tadžikistano Respublikos pilietis K. V. 2020-02-22 18.25 val., Pilkapių k. prieigose, Medininkų sen., Vilniaus r. sav., veikdamas kartu su kitu Tadžikistano Respublikos piliečiu neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės ir buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM pareigūnų. Užsieniečio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-02-24 nutartimi paskirtas suėmimas 20 dienų. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6–ojo skyriaus prokuroro 2020-03-12 nutarimu užsieniečiui panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas. K. V. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2020-03-12 sprendimu buvo sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val., bei pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą. Teismo posėdyje užsienietis paaiškino, kad atvyko į Lietuvos Respubliką prašyti prieglobsčio, jis jį sulaikiusiems pareigūnams nurodė, kad atvyko su tikslu prašyti prieglobstį, bet jis nežino, ar jo prašymas buvo priimtas. Be to, būdamas sulaikytas tardymo izoliatoriuje jis prieš savaitę išsiuntė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Iš byloje esančio 2020-03-05 užsieniečio paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad jis norėjo patekti į Europą ir ten, nesvarbu kokioje šalyje, prašytis prieglobsčio. Pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 18⁴ punktą prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Iš aukščiau išdėstyto užsieniečio elgesio ir jo veiksmų darytina išvada, kad užsienietis išreiškė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Ta aplinkybė, kad šis prašymas nebuvo tinkamai įformintas negali būti pagrindu bloginti užsieniečio teisinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog K. V. yra prieglobsčio prašytojas.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ( ar ) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna ( negyvena ); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Byloje yra duomenų, kad užsienietis yra prašęs prieglobsčio Vokietijoje, bet jo prašymas nebuvo patenkintas, todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali išvykti į kitas ES šalis. Esant tokioms aplinkybėms egzistuoja jo sulaikymo pagrindas.

LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, jis turi galiojantį Tadžikistano Respublikos piliečio pasą, domenų, jog K. V. gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta, jis bendradarbiauja nustatant jo teisinę padėtį, teismas mano, jog yra pagrindas paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Skirti Tadžikistano Respublikos piliečiui K. V., gim. ( duomenys neskelbtini ), alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatytinas iki 2020-06-12.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.