- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1014-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10569-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Kreditorius
- BAB banko SNORAS
- Skolininkas
- R. S.
- Kategorijos
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus BAB banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą iš skolininko R. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininko R. S. 336,86 Lt skolos, 181,02 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nu bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą iš skolininko.
Teismas konstatavo, kad kreditoriaus nurodyta prašomų priteisti delspinigių norma 0,25 proc. už kiekvieną pradelstą dieną yra aiškiai per didelė ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, jog netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šalia nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Pažymėjo, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti pareiškimo priėmimo bei teismo įsakymo išdavimo klausimą iš esmės – priimti pareiškimą bei išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pažeidė procesines teises normas, nepagrįstai ėmėsi nagrinėti kreditoriaus pateiktus įrodymus bei išdėstytas faktines aplinkybes. Tokia teismo praktika prieštarauja LR Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintam teisės kreiptis į teismą principui.
2. CPK 435 str. 3 d. aiškiai įtvirtina, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, ir jeigu skolininkas per nustatytą terminą pareiškią prieštaravimus, kreditoriaus reikalavimu, pareiškimas gali būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. CPK numato, kad teismo įsakymas privalomai turi būti įteiktas skolininkui, priešingu atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus reikalavimą palieka nenagrinėtą. Įvertinus tai, teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, o skolininkas ginasi pats.
3. Kreditoriaus pareiškimo negalima laikyti kaip neturinčio pagrindo, kadangi jame nurodyta, jog reikalavimas kildinamas iš tarp skolininko ir kreditoriaus sudarytos pirkimo išsimokėtinai kortelės sutarties. Šio pareiškimo negalima laikyti nesąžiningu, kadangi iš pateiktų įrodymų akivaizdu, jog kreditorius turėjo teisę reikalauti tiek likusių mokėjimų skolos priteisimo, tiek delspinigių priteisimo, tiek ir 5 proc. metinių palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, konstatavus, kad kreditoriaus prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, jog netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.), tačiau šis pagrindas taikytinas tik tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)). Todėl, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Nagrinėjamos bylos atveju reikalavimas grindžiamas 2008-01-29 pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartimi, todėl vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatos dėl maksimalaus delspinigių dydžio netaikytinos, dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo pripažinti kreditoriaus reikalavimą dėl delspinigių kaip aiškiai nepagrįstą (Vartojimo kredito įstatymo 41 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas per plačiai aiškino aiškiai nepagrįsto reikalavimo nuostatą ir nepagrįstai vertino kreditoriaus reikalaujamą delspinigių dydį, spręsdamas klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkei pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su pareikštais reikalavimas dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo įstatyme nustatyta supaprastinto proceso tvarka yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų, skolininkui pažeidus sutartines prievoles ar iš delikto.
Įvertinus nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, teismo nutartį panaikinant ir perduodant kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiškimo skolininkui R. S. dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.