- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- eI2-1556-484/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja ar Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar VSDFV) 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (14.59E)I-10094 „Dėl prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administracijos prašymą išnagrinėti iš naujo, pateikiant prašomą informaciją.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Administracija, 2022 m. rugsėjo 6 d., teikdama VSDFV prašymą patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 11 dalimi, Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1104 „Dėl Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalies c punktu.
Pareiškėja sutinka, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. VPĮ 55 straipsnio 11 dalis neteko galios, t. y. panaikinta nuostata dėl socialinio pasiūlymų vertinimo kriterijaus - darbo užmokesčio medianos. Tačiau pareiškėja pažymi, kad VPĮ 55 straipsnis papildytas nauja 12 dalimi. Nustačius šį pasiūlymų vertinimo kriterijų, vertinant pasiūlymus, atsižvelgiama į paskutinių 12 mėnesių tiekėjo mokamą darbo užmokestį darbuotojams. Daugiau balų būtų skiriama tam pasiūlymui, kurį pateikęs tiekėjas mokėjo didesnį atlyginimą ir vertinimas būtų atliekamas lyginant tiekėjo mokėto 12 mėnesių darbo užmokesčio medianą su tiekėjo arba subtiekėjo kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio dydžiu. Pareiškėjos tvirtinimu pagal VPĮ 55 straipsnio 12 dalį, perkančioji organizacija turi teisę taikyti darbo užmokesčio medianos kriterijų, todėl perkančioji organizacija turi teisę kilus abejonėms dėl pateiktų duomenų teisingumo kreiptis į kompetentingas institucijas.
Pareiškėjos tvirtinimu, VSDFV pareigą teikti informaciją apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą, nustato VPĮ 55 straipsnio 12 dalis ir Tvarkos aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktų nuostatos.
Pareiškėja, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, tvirtina, kad bet kokiu atveju, jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos įsitikinimu, VSDFV privalėjo pateikti informaciją apie prašyme nurodytų darbuotojų medianą, tam, kad perkančioji organizacija – Administracija galėtų įsitikinti, jog prašyme nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mediana laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. yra ne mažesnė nei 1100 Eur.
Pareiškėja nurodo, kad VSDFV Sprendimą neteikti prašomos informacijos priėmė tik paaiškindama, jog VPĮ 55 straipsnio 11 dalis neteko galios, o kito teisinio pagrindo VSDF teikti prašomus duomenis neturi. Pareiškėja mano, kad VSDFV Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų. Todėl prašo VSDFV Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Administracijos prašymą išnagrinėti iš naujo.
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad esminė priežastis, kodėl pareiškėjai buvo atsisakyta pateikti prašomus duomenis apie tai, ar prašyme išvardintų asmenų draudžiamųjų pajamų mediana viršija prašyme nurodytą dydį, yra ta, kad VPĮ 55 straipsnio 11 dalis, kurioje iki 2022 m. sausio 1 d. ir buvo įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, tam kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą, pripažinta netekusia galios nuo 2022 m. sausio 1 d. Nebegaliojant VPĮ, atitinkamai pareiškėja nebegalėjo ir vadovautis Tvarkos aprašo nuostatomis, nustatančiomis tvarką, pagal kurią teikiami duomenys perkančiosioms organizacijoms apie viešųjų pirkimų sutartis vykdančių asmenų draudžiamųjų pajamų medianos dydį.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad nors ir Tvarkos aprašo 4 punkto nuostatoje įtvirtinta, kad Tvarkos aprašo 1 punkte nurodytą informaciją pirkimo vykdytojui teikia VSDFV, tačiau Tvarkos aprašo 6 punktas suponuoja į tai, kad VSDFV tuos duomenis turi tvarkyti vadovaudamasi BDAR. Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktą, asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu, o pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal BDAR 50 punktą, asmens duomenų tvarkymas kitais tikslais nei tais, kuriais iš pradžių buvo rinkti asmens duomenys, turėtų būti leidžiamas tik tuomet, kai duomenų tvarkymas suderinamas su tikslais, kuriais iš pradžių buvo rinkti asmens duomenys. <...> Sąjungos ar valstybės narės teisėje numatytas asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas gali būti tolesnio duomenų tvarkymo teisinis pagrindas. Minėtame preambulės 50 punkte taip pat pabrėžta, kad duomenų valdytojas turi įsitikinti, ar tolesnio duomenų tvarkymo tikslas suderinamas su tikslu, kuriuo iš pradžių duomenys buvo rinkti.
Atsakovės teigimu, pareiškėjos pateiktame prašyme nurodytas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas negali būti laikomas teisėtu duomenų teikimo pagrindu, kadangi VPĮ 55 straipsnio 11 dalis, kurioje iki 2022 m. sausio 1 d. ir buvo įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą, pripažinta netekusia galios nuo 2022 m. sausio 1 d. BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, kai tokius duomenis būtina tvarkyti, kad „būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde pateikta suformuota teismų praktika (skundo apimtyje) buvo aktuali iki kol nebuvo pasikeitęs teisinis reglamentavimas, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹ straipsniu įstatymu (toliau – pakeitimo įstatymas) pripažinus netekusia galios VPĮ 55 straipsnio 11 dalį ir pakeitimo įstatymu nenustačius pereinamųjų nuostatų dėl iki 2022 m. sausio 1 d. taikant VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje nustatytą kriterijų sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo, nebeliko prielaidų taikyti Tvarkos aprašą, ta apimtimi, kuria realizuojamas VPĮ 55 straipsnio 11 dalies įgyvendinimas. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 1104 „Dėl Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) atitinkamai pakeistas nebuvo.
Kadangi šioje byloje pareiškėja savo prašymą VSDFV, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, grindė ir Tvarkos aprašo, patvirtinto Nutarimu, normomis, VSDFV, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 113 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, prašo teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Nutarimo teisėtumo ištyrimo tiek, kiek jo preambulėje numatyta, kad jis priimtas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, ir tiek, kiek Tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad Tvarkos aprašas reglamentuoja informacijos apie viešojo pirkimo vykdantiems ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliekantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo perkančiajai organizacijai tvarką.
VSDFV nuomone, Nutarimo preambulėje po 2022 m. sausio 1 d. negali būti nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis nebegaliojančia VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, o Tvarkos aprašo, patvirtinto Nutarimu, 1 punkte negali būti nustatoma, kad jis reglamentuoja (tą suponuoja tik VPĮ vartojamos sąvokos – viešojo pirkimo sutartis, perkančioji organizacija) informacijos apie viešojo pirkimo vykdantiems ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliekantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo perkančiajai organizacijai, vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi arba VPĮ 55 straipsnio 12 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. (14.59E) I-10094 „Dėl prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį“, teisėtumo ir pagrįstumo, ir iš to išplaukiančio reikalavimo – įpareigoti VSDFV Administracijos prašymą išnagrinėti iš naujo, pateikiant prašomą informaciją.
Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 11 dalimi, Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1104 „Dėl Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies c punktu, 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (33.194.E) R- 2390 ,,Dėl prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį“ (toliau – Prašymas) kreipėsi į VSDFV, pašydama patvirtinti, kad Prašymo priede nurodytų darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio (mėnesio draudžiamųjų pajamų, gautų iš prašymo priede nurodytų draudėjų) mediana laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. yra ne mažesnė nei 1100 Eur (darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
VSDFV 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. (14.59E) 1-10094 „Dėl prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį“, Administracijos prašymą tenkinti atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
VSDFV Sprendime nurodė, kad vykdant duomenų teikimą pagal VSDFV direktoriaus 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-449 „Dėl Prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį formos patvirtinimo“, pateiktas Prašymas negali būti tenkinamas, kadangi jis grindžiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 11 dalimi, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. negalioja, o kito teisinio pagrindo VSDFV teikti prašomus duomenis šiuo metu nėra.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos.
VPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 55 straispnio 11 dalis nustatė, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 82¹ straipsniu 2021 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XIV-545 13 straispnio 2 dalimi VPĮ 55 straipsnio 11 dalis pripažinta netekusia galios. Ši įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. perkančioji organizacija, vertindama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, nebegali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, o tuo pačiu ir kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą.
Pagal VPĮ (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) 55 straipsnio 12 dalį, perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susijusios su konkrečiu viešuoju pirkimu, į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2021 m. rugsėjo 28 d. Pagrindinio komiteto papildomos išvados (2) Nr. P-108-P-42 ,,Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 82¹ įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 (4)”, svarstymo metu buvo pritarta nuostatoms, pagal kurias vertinant pasiūlymus būtų atsižvelgiama į paskutinių metų tiekėjo mokamą darbo užmokestį darbuotojams. Daugiau balų turėtų būti skiriama tam pasiūlymui, kurį pateikęs tiekėjas moka didesnį atlyginimą ir vertinimas būtų atliekamas lyginant tiekėjo mokamo 12 mėnesių darbo užmokesčio medianą su 0,8 kilmės šalyje nustatytos vidutinės mėnesinės algos dydžiu. Pritarta nuostatai, pagal kurią vertinant pasiūlymus būtų atsižvelgiama į paskutinių metų tiekėjo mokamą darbo užmokestį darbuotojams.
VPĮ 55 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja išvadą, kad vertinant pasiūlymus turi būti atsižvelgiama į paskutinių metų tiekėjo mokamą darbo užmokestį darbuotojams, lyginant tiekėjo mokamo 12 mėnesių darbo užmokesčio medianą su 0,8 kilmės šalyje nustatytos vidutinės mėnesinės algos dydžiu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 23 d. su uždaraja akcine bendrove ,,(duomenys neskelbtini)” sudarė Kauno miesto žiedinių sankryžų ir gatvių gėlynų, vejos priežiūros paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-298 (toliau – Žiedinių sankryžų ir gatvių gėlynų, vejos priežiūros sutartis).
Žemesnės instancijos teismas
Žiedinių sankryžų ir gatvių gėlynų, vejos priežiūros sutarties 1.6. papunktyje nustatyta, kad mediana – nurodytiems darbuotojams mokama mėnesio darbo užmokesčio mediana, nurodyta Paslaugų teikėjo pasiūlyme (jeigu teikėjui už socialinį kriterijų buvo skirta daugiau kaip 0 balų), – 1 100 Eur.
Pagal Žiedinių sankryžų ir gatvių gėlynų, vejos priežiūros sutarties sutarties 14.7. papunktį, paslaugų teikėjas įsipareigojo visą Sutarties galiojimo laikotarpį mokėti nurodytiems darbuotojams ne mažesnio dydžio, nei nurodyta Sutarties 1.6 papunktyje, darbo užmokesčio mėnesio medianą.
Pagal Žiedinių sankryžų ir gatvių gėlynų, vejos priežiūros sutarties sutarties sutarties 14.8. papunktį, sudarius Sutartį, bet ne vėliau kaip iki Sutarties vykdymo pradžios, paslaugų teikėjas įsipareigojo pateikti Užsakovui Nurodytų darbuotojų sąrašą (nurodyti vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą. Sąraše nurodytų darbuotojų mediana turi būti ne mažesnė, kaip nurodyta Sutarties 1.6 papunktyje. Sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai, Paslaugų teikėjas nedelsdamas privalo informuoti Užsakovą ir pateikti atnaujintą Nurodytų darbuotojų sąrašą.
Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 23 d. su uždaraja akcine bendrove ,,(duomenys neskelbtini)” sudarė Gėlynų priežiūros ir apželdinimo Kauno mieste paslaugų sutartį Nr. SR-297 (toliau – Gėlynų priežiūros ir apželdinimo sutartis).
Žemesnės instancijos teismas
Gėlynų priežiūros ir apželdinimo sutarties 1.6. papunktyje nustatyta mediana – nurodytiems darbuotojams mokama mėnesio darbo užmokesčio mediana, nurodyta Paslaugų teikėjo pasiūlyme (jeigu teikėjui už socialinį kriterijų buvo skirta daugiau kaip 0 balų), – 1 100 Eur.
Pagal Gėlynų priežiūros ir apželdinimo sutarties 14.7. papunktį, paslaugų tiekėjas įsipareigojo visą Sutarties vykdymo laikotarpį mokėti nurodytiems darbuotojams ne mažesnio dydžio, nei nurodyta Sutarties 1.6 papunktyje, darbo užmokesčio mėnesio medianą.
Pagal Gėlynų priežiūros ir apželdinimo sutarties 14.7. papunktį, sudarius Sutartį, bet ne vėliau kaip iki Sutarties vykdymo pradžios, paslaugų teikėjas įsipareigojo pateikti Užsakovui Nurodytų darbuotojų sąrašą (nurodyti vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą. Sąraše nurodytų darbuotojų mediana turi būti ne mažesnė, kaip nurodyta Sutarties 1.6 papunktyje. Sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai, Paslaugų teikėjas nedelsdamas privalo informuoti Užsakovą ir pateikti atnaujintą Nurodytų darbuotojų sąrašą.
Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. rugpjūčio 1 d. su uždaraja akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Susitarimą Nr. SR1-260 ,,Dėl 2022 m. gegužės 23 d. Gėlynų priežiūros ir apželdinimo Kauno mieste paslaugų pirkimo sutarties Nr. SR-297 pakeitimo”. Šiuo susitarimu šalys nutarė pakeisti pradinį Sutarties tiekėją uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė registruota adresu Vasaros g. 16, Marijampolė, Lietuvos Respublika, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) nurodant, kad visas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas pagal Sutartį visiškai perima kitas tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija Žiedinių sankryžų ir gatvių gėlynų, vejos priežiūros sutartį ir Gėlynų priežiūros ir apželdinimo sutartį su uždaraja akcine bendrove ,,(duomenys neskelbtini)” sudarė 2022 m. gegužės 23 d., t. y. galiojant VPĮ 55 straipsnio 12 dalies nuostatai, numatančiai, jog vertinant pasiūlymus turi būti atsižvelgiama į paskutinių metų tiekėjo mokamą darbo užmokestį darbuotojams, lyginant tiekėjo mokamo 12 mėnesių darbo užmokesčio medianą su 0,8 kilmės šalyje nustatytos vidutinės mėnesinės algos dydžiu, o ne į siūlomo ir sutarties vykdymo metu mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą.
BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo teisėtumo principas, reiškia, kad duomenų subjekto atžvilgiu duomenys turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas).
BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma a-f punktuose numatytais būdais.
Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jei tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas: a) Sąjungos teisėje; arba b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde arba, 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama.
Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Prašymo, Administracija į VSDFV kreipėsi prašydama patvirtinti, kad Prašyme nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mediana laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. yra ne mažesnė nei 1 100 Eur. Informacijos apie Prašyme nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai pateikimą VPĮ 55 straipsnio 12 dalies nuostatos nenumato ir tokios informacijos reikalavimas neatitinka VPĮ 55 straipsnio 12 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir yra perteklinis. Todėl VSDFV teisėtai ir pagrįstai atsisakė pateikti Administracijai Prašyme nurodytą informaciją.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1104 „Dėl Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi. Tam, kad perkančioji organizcija turėtų teisę iš kompetentingų institucijų gauti prašomą informaciją, visų pirmą savo prašymą turi pagrįsti nuostatomis, įtvirtintomis įstatyme, o ne vadovautis poįstatyminiu aktu.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Panaikinti VSDFV Sprendimą skunde ar kitais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
Teismui atsisakius panaikinti VSDFV Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos skundo išvestinį reikalavimą įpareigoti VSDFV Administracijos prašymą išnagrinėti iš naujo, pateikiant prašomą informaciją.
Kauno miesto savivaldybės administracijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Administracinė byla, kurioje atsakovė VSDFV pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nagrinėjama pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos, o ne pagal VSDFV skundą.
ABTĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.
Pagal ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.
Atsižvelgiant į tai, kad Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1104 „Dėl Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi, VSDFV prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Nutarimo teisėtumo ištyrimo tiek, kiek jo preambulėje numatyta, kad jis priimtas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, ir tiek, kiek Tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad Tvarkos aprašas reglamentuoja informacijos apie viešojo pirkimo vykdantiems ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliekantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo perkančiajai organizacijai tvarką, atmestinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Republikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl norminio akto ištyrimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.