Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Movinga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Luvel transportas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7933,32 Eur skolos, 1384,29 Eur delspinigių ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, šalys 2010 m. lapkričio 25d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino iš ieškovo 37 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. sausio 15 d. Ieškovas nurodė, kad jis, vykdydamas paskolos sutarties nuostatas, 2010 m. lapkričio 25 d. už atsakovą sumokėjo lizingo bendrovei 37 000 Lt. Atsakovas tik 2011 m. gegužės 9 d. sumokėjo ieškovui 9607,82 Lt, todėl liko 27 392,18 Lt skola ir 0,08 proc. dydžio delspinigiai.

Atsakovas prašė pripažinti šalių 2010 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį nesudaryta. Atsakovo teigimu, šalių niekada nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai – ieškovui neturint galimybių lizingo būdu įsigyti automobilio, atsakovas sutiko padėti ieškovui ir iš lizingo bendrovės išperkamosios nuomos būdu nupirko vilkiką MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Anot atsakovo, įmokas pagal šią lizingo sutartį mokėjo ieškovas, išskyrus vieną 21 794,31 Lt dydžio įmoką, kurią už ieškovą atliko atsakovas; vėliau atsakovas davė sutikimą ieškovui transporto priemones įsigyti savo vardu – 2013 m. gruodžio 17 d. transporto priemonės įregistruotos ieškovo vardu. Atsakovas paaiškino, kad paskolos sutartis buvo surašyta, kai ieškovui sumokėjus 37 000 Lt pradinį įnašą paaiškėjo, jog lizinguojamos transporto priemonės areštuotos – siekdamas ieškovui užtikrinti jo sumokėtų pinigų grąžinimą (jeigu nepavyktų toliau lizinguoti areštuoto turto), atsakovas įsipareigojo sumokėtus pinigus grąžinti iki 2011 m. sausio 15 d., tačiau 2010 m. gruodžio mėnesį areštas buvo panaikintas ir ieškovas turtą lizingavo toliau. Atsakovas pažymėjo, kad jam pasiteiravus dėl pasirašytos paskolos sutarties, ieškovo įmonės vadovė žodžiu patikino, jog sutartį sunaikino, nes įgijo teisę lizinguoti ir eksploatuoti transporto priemones. Atsakovo teigimu, jis 2011 m. gegužės mėnesį tik grąžino ieškovui PVM dalį už pirminę įmoką, kurią ieškovas 2015 m. lapkričio 25 d. atliko atsakovo vardu. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčijama skola nebuvo apskaitoma ieškovo įmonėje.

Šalys 2010 m. lapkričio 25 d. pasirašė paskolos sutartį (b. l. 30-32), kurioje nurodyta, kad ieškovas įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 2 d. perduoti atsakovui 37 000 Lt beprocentinę paskolą, o atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2011 m. sausio 15 d. Sutartyje nurodyta, kad paskolos suteikimo tikslas sumokėti pradinį įnašą už transporto priemonę MAN TGA 18.440 ir puspriekabę Schmitz Cargobull iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Sutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovas paskolos sumą sumokės tiesiogiai į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sąskaitą ir tai bus laikoma tinkamu paskolos suteikimu. Tą pačią dieną, t. y. 2010 m. lapkričio 25 d., ieškovas sumokėjo į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sąskaitą 37 000 Lt (b. l. 64). Šalys neginčijo faktinės aplinkybės, kad visas lizingo įmokas (bent jau vėlesnes įmokas po 2010 m. lapkričio 25 d.) už lizinguotą turtą – MAN TGX 18.440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)– mokėjo būtent ieškovas. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis MAN TGX 18.440 ir puspriekabė Schmitz 2013 m. gruodžio 17 d. įregistruoti ieškovo įmonės vardu (b. l. 96, 98).

Nurodytų faktinių aplinkybių visuma, t. y. įvykių seka ir šalių ketinimai-tikslai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovo argumentus, kad ieškovo atliktas 2010 m. lapkričio 25 d. mokėjimas į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sąskaitą buvo ne paskola atsakovui, o būtent paties ieškovo įmoka už lizinguojamą turtą, kuris, beje, nuo pat pradžių faktiškai ir naudotas ieškovo interesais. Priešingu atveju (jeigu būtų laikomasi požiūrio, kad nurodyta 37 000 Lt įmoka įmokėta ne ieškovo, o atsakovo (skolintomis) lėšomis), tai verslo (pelno siekimo) tikslais būtų nepaaiškinamas-nesuprantamas atsakovo elgesys, kai atsakovas skolintųsi iš ieškovo pinigus tam, kad pats atsakovas sumokėtų įmoką už tokį turtą, kuriuo naudojosi (ketino naudotis) ieškovas ir kuris įvykdžius lizingo sutartį atitektų ne atsakovui, o ieškovui. Tokį 2010 m. lapkričio 25 d. atliktos 37 000 Lt įmokos traktavimą patvirtina ir atsakovo 2011 m. gegužės 9 d. atlikta 9607,82 Lt įmoka į ieškovo sąskaitą. Šia prasme atsakovo argumentai patvirtina, kad tokia tiksli-nesuapvalinta 9607,82 Lt suma atitinka atsakovui grąžinto Pridėtinės vertės mokesčio dalį, tenkančią už 2010 m. lapkričio 25 d. atsakovo vardu atliktą įmoką; t. y. tokie atsakovo veiksmai tik patvirtina, kad šalys (ar bent jau atsakovas) nurodytą ieškovo 2010 m. lapkričio 25 d. įmoką vertino kaip atliktą ne atsakovo, bet ieškovo interesais, būtent todėl ieškovui ir grąžinta atitinkama PVM dalis.

Ta aplinkybė, kad paskolos sutartyje nurodytą 37 000 Lt sumą ieškovas sumokėjo iš esmės savo (o ne atsakovo) interesais, teismo vertinimu, patvirtina atsakovo argumentus, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, t. y. atsakovas neturėjo jokio intereso (jokių ketinimų ar tikslo) skolintis iš ieškovo pinigų, o ieškovas neturėjo intereso pinigų skolinti ieškovui – sumokėdamas aptariamą pinigų sumą lizingo bendrovei, ieškovas taip pat nesiekė šių pinigų ateityje susigrąžinti iš atsakovo kaip suteiktos paskolos, o būtent siekė sumokėti lizingo įmoką už ieškovo priimamas naudoti transporto priemones, kurias ateityje būtent ieškovas (o ne atsakovas) ketino įgyti nuosavybėn. Būtent tokį ieškovo ketinimą patvirtina vėliau jo atlikinėtos įmokos lizingo bendrovei už tą patį turtą, kuris, sumokėjus visas lizingo įmokas, galiausiai ir tapo ieškovo nuosavybė. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad šalys ginčijama paskolos sutartimi tik siekė pridengti atsakovo įsipareigojimą grąžinti ieškovui šio sumokėtą lizingo bendrovei pinigų sumą, jeigu ieškovas (dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių) netektų galimybės įsigyti nuosavybėn transporto priemones, už kurias ieškovas ėmė mokėti lizingo įmokas. Taigi darytina išvada, kad ginčijama paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris (Civilinio kodekso 1.87 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas taip ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo skola būtų apskaitoma ieškovo įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas iki šioje byloje 2015 m. vasario 27 d. pateikdamas ieškinį, būtų reiškęs atsakovui pretenzijas grąžinti skolą, kurios grąžinimo terminas paskolos sutartyje apibrėžtas 2011 m. sausio 15 d. terminu, t. y. ieškovas daugiau negu 4 metus (formaliai suėjus neva sulygtam paskolos grąžinimo terminui) nesikreipė nei į teismą, nei tiesiogiai į atsakovą dėl tokios paskolos grąžinimo. Padarius išvadą, kad ginčijama paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, darytina ir išvada, jog šalys iš tikrųjų nebuvo sudariusios paskolos sutarties, kaip tokios. Konstatavus, kad paskolos sutartis, kaip tokia, nebuvo sudaryta, atmestini ieškinio ir tenkintini priešieškinio reikalavimai (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atmetant ieškinio reikalavimus, panaikintinos 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi (b. l. 78-79) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovo turto areštas (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovas patyrė iš viso 1253,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 279,52 Eur žyminio mokesčio (b. l. 62) ir 974 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 34-37, 145-147); atsakovas – iš viso 168 Eur žyminio mokesčio (b. l. 55, 188). Teismo posėdžių metu teismas žodžiu jau yra šalims nurodęs motyvus ir konstatavęs atsakovo netinkamą procesinį elgesį, dėl kurio buvo atidedamas bylos teisminis nagrinėjimas. Taigi, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir valstybei priteistinų išlaidų, teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi ir 96 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgia ne tik į bylos procesinę baigtį (atmestų-patenkintų reikalavimų santykį), bet ir į šalių procesinį elgesį. Šia prasme pažymėtina ir tai, kad sprendime padarytos išvados dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, t. y. ieškovas, žinodamas, kad paskolos sutartis, kaip tokia, nebuvo sudaryta, vis dėlto pareiškė atsakovui reikalavimus grąžinti nesuteiktą paskolą. Remdamasis šių motyvų visuma, teismas nusprendžia, nė vienai šaliai neatlyginti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Valstybei bylinėjimosi išlaidos priteistinos po lygiai iš abiejų šalių – iš ieškovo dėl atmestų akivaizdžiai nepagrįstų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo – dėl netinkamo procesinio elgesio, lėmusio ilgesnį bylos nagrinėjimą. Taigi Valstybei iš abiejų šalių priteistina po 6,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti – pripažinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Movinga“, j. a. k. 121963794, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“, j. a. k. 226209920, 2010 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį nesudaryta.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Movinga“, j. a. k. 121963794, ir iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“, j. a. k. 226209920, po 6,06 Eur (šešis eurus 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti šioje byloje teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“, j. a. k. 226209920, turto areštą už 9317,61 Eur.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.